Tarptautinis bardų festivalis Plungėje
Ne pirmus metus tai rudenį, tai pavasarį Plungės kultūros centras kviečia į tarptautinius dainuojamosios poezijos festivalius „Tai aš“. Tad plungiškiai turėjo progos susipažinti ne tik su žinomais Lietuvos, bet ir kaimyninių valstybių bardais.
iemet spalio 20-ąją kultūros centras vėl kviečia susitikti su įdomiais ir Plungėje dar nebuvusiais dainuojamosios poezijos atlikėjais. Vakare klausytojai bendraus su mūsų šalies atstovais Vygintu Zmejausku, Vygantu Kazlausku, prancūzu Laurentu Secco, čeku Janu Jicha.
Pristatant lietuvius reikėtų pažymėti, kad V. Zmejauskas 2002 m. tarptautiniame bardų konkurse laimėjo geriausio vokalisto, o 2005 m. – geriausio instrumentalisto apdovanojimus. Nemažai metų grojęs būgnais įvairiuose šalies orkestruose, pastaruoju metu be galo įsimylėjo gitarą. Šis talentingas muzikos ir dainų tekstų autorius dabar kuria svajingas balades ir džiazo improvizacijas.
V. Kazlauskas – vilnietis, Vilniaus miesto universitetinės ligoninės angiochirurgijos, anesteziologijos ir reanimacijos skyriaus vedėjas. Žiūrovams jis labiausiai žinomas iš LTV šou „Iššūkis žvaigždėms“, kur dalyvavo poroje su šviesaus atminimo Janina Miščiukaite. V. Kazlauskas yra surežisavęs apie pusšimtį prestižinių masinių renginių: Pasaulio lietuvių olimpinių žaidynių atidarymą, Pasaulio Lotynų Amerikos šokių čempionatą, Respublikinę moksleivių dainų šventę ir kt. Rengia solinius koncertus, kuriuose skamba jo sukurtų per 50 dainų ir baladžių.
Itin malonu pristatyti svečią iš Čekijos. Janas Jicha arba, jam pačiam daug įprasčiau, Honza Jicha – universalus čekų artistas, nesivaikantis nei vietinio, nei tarptautinio pripažinimo. Knygų rašymas, humoristinių dainų kūrimas, grojimas gitara ar tapymas – tai jo siekiai pabėgti iš šiandieninio niokojamo ir brutalaus gyvenimo į ramų, kiek pamišėlišką žmogiškąjį pradą.
Dar vienas festivalio svečias – prancūzas L. Secco, kurio muziką galima apibūdinti stipriais prancūziškos ir pasaulinės muzikos prisirišimo kanonais. Jis dainuoja apie didinguosius nevykėlius ir urbanistinį vienišumą. L. Secco ironiškai žvelgia į tokį objektą kaip meilė ir juokiasi iš žmogiško išgyvenimo marazmo. Jo „džiazuchos“ stiliaus dainos gali būti tiek pat komiškos, kiek ir ciniškos. Atlikėjas taip pat yra aktorius, dalyvaujantis daugybėje projektų.
Tikimės, kad plungiškiai maloniai bendraus su festivalio svečiais ir puikiai praleis spalio 20-osios vakarą kultūros centre.
