Tikinčiuosius sukvietė Žemaičių Kalvarijos atlaidai

Šiltą ir saulėtą liepos 2-ąją Žemaičių Kalvarijoje buvo maldų už „Caritas" organizaciją, Maltos ordiną, medicinos darbuotojus ir ligonius diena. Tądien tikinčiuosius į pamaldas kvietė Žemaičių Kalvarijos dekanatas.
Žmonės meldėsi bazilikoje, traukė su procesija į Kryžiaus kelią, kiti ilsėjosi šventoriaus medžių pavėsyje ar vaikštinėjo po miestelį. Be abejo, praeivius į savo pavėsines kvietė užsukti ir prekybininkai, siūlantys įvairiausių prekių - nuo krikščioniškos atributikos iki naminio alaus.
Priešais bažnyčią stalelį pasistatę jaunieji dvasininkai ne tik prekiavo tikinčiųjų knygelėmis, bet ir rinko aukas bazilikos remontui, kunigų seminarijos propedeutiniam kursui, šv. Mišioms. Telšių vyskupijos licėjaus klierikas Evaldas Balbuckis sakė, jog žmonės aukoja mažiau, tačiau vis dar aukoja. „Tikintieji supranta, kad ir bažnyčią palietė krizė, tad remia pagal išgales", - kalbėjo E. Balbuckis, perversdamas aukotojų sąrašą, kuriame iki vidurdienio jau buvo įrašyta pusšimtis pavardžių. Dar bekalbant priėjusi moteriškė padėjo 20 litų ir paprašė pasimelsti už šeimos jaunimą.
Ko gero, kiekvienoje krikščioniškoje šventėje galima nusipirkti vadinamųjų pypkių ar gaidelių. Žemaičių Kalvarijos atlaidai - ne išimtis. Prekiaujančiųjų šiais saldumynais buvo tikrai ne vienoje vietoje. Pakalbinta mergina teigė prekiaujanti mamos darytais ir iš prekybos bazės pirktais saldainiais, kurių kaina - nuo 50 ct iki 6 Lt. Marija iš Mažeikių prisistačiusi pardavėja pastebėjo, jog pernai žmonės saldainiams vidutiniškai išleisdavo 20 Lt, o šiemet - perpus mažiau.
Pirmą kartą šiame miestelyje prekiauti sumaniusi panevėžietės Ramunės šeima pirkėjams siūlė unikalių, daugiausia pačių darytų papuošalų iš odos - sagių, auskarų, karolių. Jų kaina svyravo nuo 15 iki 30 Lt. Tik ką prekes išdėliojusi moteris nesiryžo prognozuoti, kaip seksis prekyba. Kitoje pavėsinėje įsikūrusios moters dukros Inga ir Sima prekiavo įvairiais suvenyrais ir pačių dekoruotomis dėžutėmis. Šeima pasakojo dažnai važinėjanti po muges, o į Žemaičių Kalvariją nutarė atvykti išgirdusi, kad prekybininkams čia visai neblogai sekasi.
Pirkėjų stoka nesiskundė Vida Angelskienė iš Pūčkorių kaimo, turinti daugiau nei šimtą avilių. Ji kartu su seserimi Edita į atlaidus atvykusiems žmonėms siūlė medaus. Už litrą prašė 25 Lt. Moterys prisipažino nesitikėjusios tokio pirkimo - per kelias valandas jos buvo pardavusios jau aštuonis litrus medaus. Kaip pačios sakė, sunešto iš ekologiškų Žemaitijos nacionalinio parko pievų. Nors šis produktas šiemet brangesnis (pernai litras kainavo 16 Lt), tačiau medus paklausos nepraranda.
Tie, kurie karštą dieną pamiršo pasirūpinti galvos apdangalais, prekybininkų eilėje galėjo rasti kepurių, skrybėlių bei akinių nuo saulės. Telšiškė Vaida su dukra Aukse pasakojo, jog šiemet žmonės perka kuo pigesnes ir paprastesnes kepures, tad apie didesnes kainas negali būti nė kalbos. Kepurių kainos svyravo nuo 4 iki 20 Lt, o akinių - nuo 5 iki 33 Lt. Dešimtus metus į Žemaičių Kalvariją prekiauti atvykstanti moteris prisiminė sėkmingiausią prekybą buvus prieš dvejus metus.
Kryželiais, rožiniais, maldaknygėmis, katekizmais savo stalelį apsikrovusi Rima iš Kauno sakė, jog prekiauja antrus metus, bet pirkėjų tikrai nesą daugiau nei pernai. „Šį tą perka, bet mažai. Labiausiai, ko gero, Kalvarijų kalnų knygutę, kuri kainuoja 5 Lt", - kalbėjo kauniškė, čia pat siūlydama įsigyti tikrais įvykiais pagrįstą Glorijos Polo knygą „Aš stovėjau prie dangaus ir pragaro vartų". Pašnekovė tikino, jog knyga už 5 litus labai įdomi, apie du kartus į komą patekusios moters regėjimus.
Atsigaivinti šaltu naminiu alumi ir gardžia gira atlaidų dalyvius kvietė prekiautoja Rasa iš Pakruojo rajono. Litras „Rozalimo" alaus, kurį senoviniu būdu dešimt metų gamina Darius Krikščiūnas, kainavo 8 Lt, o gira - 6 Lt. Be abejo, prieš perkant Rasa siūlė gėrimų pirmiausia paragauti ir tikino pirkėjų stoka nesiskundžianti.
Įvairiausių dalykų miestelio centre siūlė ir kiti prekeiviai, taip pat dėmesį atkreipė sustojęs namelis ant ratų, kuriuo su savo šunimis po pasaulį keliauja Pupų Dėdė - keistuolis muzikantas Algimantas Jasiulionis. Paklausta, ką vietiniams reiškia Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai, Krapštikių kaimo gyventoja Stanislava svarstė, jog jiems tai būsianti, ko gero, viena svarbiausių tradicijų. „Kad tik išliktų ši šventė ateities kartoms", - sakė moteris, pridurdama, jog, jei tik gali, pati visada skuba į atlaidus.
Istorijos šaltiniai skelbia, kad Žemaičių Kalvarijos Kryžiaus kelią įkūrė vyskupas Jurgis Tiškevičius 1637 metais. Jis pats parinko vietas ir žingsniais atmatavo, kad viskas atitiktų Kristaus Kančios kelią Jeruzalėje.
Iš viso Žemaičių Kalvarijos kalnus sudaro 20 stočių, kurių dvi („Pas Kajafą" ir „Kalėjime") yra vienoje koplyčioje. Kelio ilgis - apie 7 kilometrus.
Per Kalvarijos atlaidus nešama monstrancija su Šv. Kryžiaus relikvija. Tikima, kad gaunamas palaiminimas šios relikvijos, kurią Lietuvoje turi tik Žemaičių Kalvarijos bažnyčia, dėka.
Šv. Mišias iškilmingai aukoja visos Lietuvos vyskupai, kunigai, sakomi pamokslai, giedami mišparai, vyksta eucharistinės procesijos aplink baziliką ir Kryžiaus kelyje, seserys vienuolės veda katechezę. Į Žemaičių Kalvariją tikintieji traukia norėdami apgailėti praeities klaidas, patirti dvasinį atsinaujinimą.
Liepos pradžioje prasidedantys ir tūkstančius tikinčiųjų sutraukiantys atlaidai iš viso trunka kone dvi savaites. Pati didžiausia atlaidų procesija būna sekmadienį.