VI tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis, arba Atsisveikinimų koncertas...
Rugsėjo 24 dieną Plungėje nuskambėjo paskutiniai šių metų Mykolo Oginskio festivalio akordai. Tądien koncertavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentų simfoninis orkestras, tarsi paliudydamas, kad auga nauja puikių muzikantų karta. Jaunasis dainininkas Liudas Mikalauskas taip pat patvirtino, kad Lietuvoje profesionalai sėkmingai atremia pigios popmuzikos puolimą. Klausytojai su didžiausiomis viltimis lauks kitų metų šventės.
Studentų orkestras
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentų simfoniniam orkestrui nuo 1996-ųjų vadovauja Robertas Šervenikas. Festivalio vedėjas Viktoras Gerulaitis priminė, kad daug metų šiam orkestrui yra vadovavęs Juozas Domarkas, kuris paruošęs nemažai muzikantų dabar jo vadovaujamam Lietuvos nacionalinės filharmonijos simfoniniam orkestrui.
Jaunųjų muzikantų repertuaras buvo tikrai platus: nuo „Husarų maršo“ iš I. Kalmano operetės „Cirko princesė“ iki sudėtingos M. K. Čiurlionio simfoninės uvertiūros „Kęstutis“. Pasak V. Gerulaičio, nesą kito tokio festivalio ar kito miesto, kuriame klausytojai galėtų išgirsti visus tris M. K. Čiurlionio simfoninius kūrinius (atidarymo koncerte girdėjome jo simfonines poemas „Miške“ ir „Jūra“). Ir kaip simboliška: akademijos studentai grojo M. K. Čiurlionio parašytą muziką M. Oginskio dvare, kuriame veikusioje muzikos mokykloje kadaise grojo jaunasis kompozitorius...
Darbštusis dirigentas
R. Šervenikas vadovauja ne tik šiam studentų kolektyvui. Jis yra dirigavęs ne vienam orkestrui ar kameriniam ansambliui tiek Lietuvoje, tiek įvairiose Europos šalyse, jo koncertuose yra groję pasaulinio garso instrumentalistai. O šiuo metu R. Šervenikas yra ir antrasis Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro dirigentas. Be to, jis nuolat dalyvauja Lietuvoje vykstančiuose muzikos festivaliuose (šiemet pirmą kartą atvyko ir į Plungėje vykstantį festivalį). Tad ne veltui R. Šervenikui už įvairiapusę kūrybą 2005 metais įteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.
Populiarusis bosas
L. Mikalauskas ypač išpopuliarėjo 2008 metais po pergalės LTV muzikiniame projekte „Triumfo arka“. Tačiau muzikos mėgėjai solistą yra pamėgę jau anksčiau. L. Mikalauskas nuolat koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje (yra daugybės konkursų laureatas), vaidina net keliuose Lietuvos teatruose (šiaip yra Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas).
V. Gerulaitis apibūdino L. Mikalauską kaip vieną talentingiausių solistų, galintį dainuoti ir bosu, ir baritonu. Per koncertą jaunasis talentas pateisino visų lūkesčius. Jis nuoširdžiai padainavo dvi lietuvių kompozitorių dainas: S. Šimkaus „Mergužėle brangi“ ir A. Raudonikio „Kur balti keliai“. O štai Don Žuano tarno Leporello ariją iš W. A. Mozarto operos „Don Žuanas“ atliko ypač ekspresyviai, nes turėjo išvardyti visas savo šeimininko mylimąsias...
Apie populiarųjį dainininką ir jo pasiekimus (pvz., 2010 m. jis debiutavo Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre Figaro vaidmeniu W. A. Mozarto operoje „Figaro vedybos“) galima daugiau sužinoti jo svetainėje www.mikalauskas.eu. O mums bus malonu, kad greta įvairiausių festivalių, į kuriuos kviečiamas solistas, bus minimas ir Tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis.
Atsisveikinimai
Koncerto pabaigoje dar kartą nuskambėjo M. K. Oginskio polonezas „Atsisveikinimas su Tėvyne“. Jį atliko jaunoji smuikininkė plungiškė Kamilė Širvinskaitė. Vienu metu tarsi pasigirdo smuiko stygos trūkčiojimai – lyg ilgesio perpildytos širdies virptelėjimai (M. K. Oginskis šį polonezą rašė tikrai atsisveikindamas su Tėvyne)...
Festivalis baigėsi. Viena pagrindinių jo organizatorių Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos direktorė Genovaitė Žiobakienė dėkojo festivalio vedėjui V. Gerulaičiui, visiems dalyviams, klausytojams ir rėmėjams. Atminimui išdalytos dovanos.
Tad iki kitų metų festivalio atsisveikino jo rengėjai, muzikantai. Išsiskirstė ir tūkstantinis klausytojų būrys, kuris jau susirenka ne tik iš visos Žemaitijos, bet ir iš atokesnių kraštų.
Kęstučio Vaitkaus nuotr.
