VI tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis, arba Tradicijos ir atradimai
Trečiasis šių metų festivalio koncertas, vykęs praėjusį šeštadienį, buvo dviejų dalių. Pirmojoje dalyje muzikos mėgėjų laukė tikras atradimas – unikalus Liepojos varpininkų ansamblis „Campanella“. Po to Žemaitijos krašto muzikos ir meno mokyklų jungtinis styginių orkestras klausytojams dovanojo jau tradiciniu tapusį koncertą „Rudens akvarelė M. K. Čiurlioniui“.
Stebuklinga varpų muzika
Kaip įprasta, festivalio koncertas prasidėjo M. K. Oginskio polonezu „Atsisveikinimas su Tėvyne“. Esame girdėję, kaip šį kūrinį groja smuiku, fortepijonu, kaip jis skamba atliekamas įvairios sudėties ansamblių. Tačiau Liepojos varpininkų ansamblis „Campanella“ šiuo polonezu sužavėjo visus klausytojus: kūrinys buvo tarsi atrastas iš naujo.
Festivalio vedėjas Viktoras Gerulaitis trumpai pristatė Liepojos kolektyvą. Vienai šio miesto cerkvei, kurioje kabo didžiulis varpas, pačioje XX a. pabaigoje amerikonai padovanoję 37 varpus ir varpelius. Taip savo kūrybinę veiklą cerkvėje pradėjęs varpininkų ansamblis „Campanella“, vadovaujamas jo įkūrėjos, dirigentės, aranžuotojos, latvių kalbos ir muzikos mokytojos Astros Ziemelės. Netrukus „Campanella“ (išvertus iš italų kalbos – „Varpas“) tapo Liepojos muzikos mokyklos kolektyvu. Dabar jame jau 43 varpais ir varpeliais groja įvairių muzikos specialybių besimokantys jaunuoliai. V. Gerulaitis pabrėžė, jog varpų rinkinys panašus į fortepijono klaviatūrą: varpai su juodais dirželiais – tarsi juodi klavišai, o su baltais – lyg būtų balti klavišai. Be to, anot vedėjo, Plungėje koncertavo 12 muzikų iš Liepojos: 11 varpininkų ir jų dirigentė. O juk oktavoje yra būtent 12 pustonių...
Ansamblis daugiausia propaguoja klasikinę muziką. Tad koncerte girdėjome G. F. Handelio, J. S. Bacho, L. van Beethoveno ir kitų garsių kompozitorių kūrinių aranžuotes. Tačiau svečiai pagrojo ir populiariosios muzikos. Gražiai skambėjo M. Legrand'o pjesė, latvių kompozitoriaus R. Paulo kūrinys „Marija“.
Žinoma, nebuvo pamirštas ir M. K. Čiurlionis: juk šis festivalis šiemet skirtas būtent M. K. Čiurlionio metams. „Campanella“ ypač subtiliai atliko jo harmonizuotą lietuvių liaudies dainą „Bėkit, bareliai“: iš pradžių tarsi paskendusi varpų gaudesy pagrindinė kūrinio melodija palaipsniui buvo „išgryninta“...
Varpų galimybes parodė ir kitos įvairių tautų liaudies dainų aranžuotės. Varpininkai pagrojo latvių, vokiečių ir net čigonų melodijų! V. Gerulaitis tvirtino negalįs suvesti, kas sieja čigonus su varpais. Tačiau besiklausantieji šio kūrinio tikrai turėjo išgirsti žirgų kanopų kaukšėjimą...
V. Gerulaitis trumpai papasakojo apie varpus, jų naudojimą. Jie gaminti iš molio, bronzos, plieno, ketaus, stiklo ar net porceliano. Jais pranešdavę apie pavojų, jie skambėdavę per karūnavimo ir kitas iškilmingas ceremonijas. Anot vedėjo, varpai – paslaptingas dalykas. Juk esą ir nuskendusių varpų, kurių galbūt yra ir Platelių ežere (iš tikro esama tokios legendos – aut. past.).
„Campanella“ savo koncertą užbaigė garsiuoju J. Strausso vyresniojo „Radeckio maršu“, kuriuo paprastai naujamečius koncertus užbaigiąs J. Domarko diriguojamas Lietuvos nacionalinės filharmonijos simfoninis orkestras, bei kūriniu „Aleliuja!“ V. Gerulaitis pranešė, jog Astra prašanti, kad „vėsė žemaitee ė svetee karto dainoutom ton „Aleliuja!“ Klausytojai išklausė prašymą ir uždainavo...
Rudens akvarelė M. K. Čiurlioniui
Kasmet Žemaitijos krašto muzikos ir meno mokyklų jungtinis styginių orkestras paruošia koncertą „Rudens akvarelė M. K. Čiurlioniui“, skirtą didžiojo mūsų menininko gimtadieniui, kuris skamba Tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio metu. Šio renginio iniciatorius – Plungės Mykolo Oginskio meno mokykla, vadovaujama vienos svarbiausių ir veikliausių festivalio organizatorės Genovaitės Žiobakienės. Šiemet orkestre grojo net 170 jaunųjų muzikantų iš Palangos, Mažeikių, Akmenės, Telšių, Rietavo ir kitų miestų bei miestelių! V. Gerulaitis, šį kartą tikrai nedaugžodžiaudamas, pavadino kolektyvą Žemaičių jaunimo orkestru, didžiausiu orkestru Europoje, kurį galima pamatyti tik Plungėje...
Jungtiniam orkestrui jau kelinti metai dirigavo Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos styginių instrumentų orkestro vadovas Tomas Ambrozaitis. Beje, jo vadovaujamas Kretingos kultūros centro kamerinis choras yra laimėjęs „Aukso paukštę“, o neseniai dirigentas apsiėmė vadovauti ir garsiajam Šiaulių valstybiniam kameriniam chorui „Polifonija“. Pasak V. Gerulaičio, ministerija liepianti jam surengti 50 koncertų per metus ir vis šaukianti: „Vykdyk planą!“...
Koncertas pradėtas M. K. Čiurlionio harmonizuotomis lietuvių liaudies dainomis „Oi giria giria“ ir „Ar vėjai pūtė“ (o juk M. Oginskio dvaro parke jaunasis Čiurlionis gėrėjosi gamta ir jos garsais, čia muzikavo ir piešė). Skambėjo ir C. Sait-Saenso „Gulbė“ (ir M. Oginskio dvaro parko tvenkiniuose tebeplaukioja gulbės). Plungiškė smuikininkė Laima Paplauskaitė su orkestru atliko E. Elgaro kūrinį „Sveika, meile“ (M. Oginskio dvaro parke jaunuoliai turbūt neretai pasisveikina būtent šiais žodžiais...).
Visus klausytojus sužavėjo šešiametis plungiškis Tumas Razmus, kurio koncertmeisteriu buvo jo senelis, Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos pedagogas Stasys Razmus. Jaunasis solistas klarnetu pagrojo tris kūrinius, kurių festivalio vedėjas neišvardijo, bet paskutinis tikrai buvo „Ant kalno mūrai“... Be L. Paplauskaitės, su orkestru grojo dar trys solistės smuikininkės: plungiškė Kamilė Širvinskaitė ir viešnios iš Kretingos meno mokyklos Akvilė Aksinavičiūtė ir Viktė Rimšaitė. Anot V. Gerulaičio, tai dideli jaunųjų solistų laimėjimai, ateityje padėsiantys jiems siekti muzikos aukštumų.
Visi džiaugėsi tokiu gausiu jaunųjų žemaičių muzikantų būriu. Akivaizdu, jog muzikavimo tradicijos Žemaitijoje labai stiprios.
O dabar lauksime kito festivalio koncerto, kuris taip pat turėtų būti įdomus ir spalvingas.
K. Vaitkaus nuotr.
