Girtuoklius pasiūlyta vežioti seniūnijų sąskaita

Klausimas dėl girtuoklių išsirutuliojo aptariant Socialiai saugios ir sveikos aplinkos kūrimo programą, į kurią įeina ir ligoninės programa dėl medicinos paslaugų užtikrinimo asocialiems asmenims.
Į Plungės ligoninės priėmimo ir skubios pagalbos skyrių policijos ar greitosios medicinos pagalbos automobiliais dažnai pristatomi įkaušę asmenys, kurie nėra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu. Kadangi už šiuos asmenis, kurių būklė neatitinka skubios pagalbos indikacijų, ligonių kasa nemoka, o jie patys pinigų neturi, ligoninė kasmet prašo Savivaldybės prisidėjimo. Pernai tam buvo skirta 15 tūkst. litų, tačiau šiemet iš biudžeto nenumatyta nė lito. Kyla klausimas: kur dėti girtuoklius?
Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto pirmininkas Raimondas Doviltis užsiminė, jog kitos savivaldybės šią problemą sprendžia įvairiai, didesniuose miestuose tam įkurtos blaivyklos, bet jų išlaikymas per metus kainuoja apie 200 tūkst. Lt. O pas mus gulintys gatvėse neblaivūs asmenys vežami į ligoninę, ten įvertinama jų būklė. Jei padėtis rimta, pradedamas gydymas, jei nustatomas tik girtumas – tokį policija veža namo, jei žmogus agresyvus – į areštinę, o jei nežino kur esąs – į Trumpalaikės globos centrą (buvusius nakvynės namus).
Deja, šiais metais viskas keičiasi. Biudžete nebenumatyta ligoninei skirti pinigų asocialių asmenų medicininei priežiūrai, o policija jų nebeturės kur dėti – areštinė vasarą bus panaikinta, o Trumpalaikės globos centras medikų neapžiūrėtų žmonių nepriims. Ką daryti?
Plungės policijos komisariato viršininkas Saulius Vaičekauskas patvirtino, kad areštinės lankytojų netrūksta: per metus laikinojo sulaikymo kameroje pabuvo beveik 700 neblaivių asmenų. Pareigūnas svarstė, kad, uždarius areštinę, tokius asmenis turbūt reikės palikti gatvėje. Greitoji medicinos pagalba prisnūdusių girtuoklėlių irgi neims. Žinoma, jei triukšmaus, policija juos atsigabens į komisariatą, bet, surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, įkaušėliai vėl bus paleisti.
Komiteto narys Algirdas Pečiulis stebėjosi, ar tas žmogus, kuris nutarė, kad reikia nubraukti finansavimą ligoninei minėtam tikslui, tinkamai įvertino situaciją. „Tai kaip ta paslauga dabar bus teikiama?“ – norėjo žinoti A. Pečiulis.
Savivaldybės administracijos direktorė Asta Beierle-Eigirdienė tvirtino, kad, norint kažkam duoti, reikia iš kažko atimti. Bet nuo kurios srities dabar nubraukti? Finansų ir biudžeto skyriaus vedėja Daiva Mažeikienė užsiminė, jog, svarstant biudžetą, Savivaldybės taryba vertins siūlomus variantus, tad gal kas ir pasikeis.
Komiteto pirmininkas R. Doviltis vis dėlto siūlė toje eilutėje nerašyti nulio. Šiaip ar taip, tai mūsų savivaldybės gyventojai. Galop kažkuris iš posėdžiautojų pasiūlė variantą: nurėžti po tūkstantį litų nuo kiekvienos seniūnijos – juk asocialių žmonių yra ne tik mieste, bet ir kaimuose... Taigi, vienuolika seniūnijų, jau būtų 11 tūkstančių! Svarbu, kad tam pritartų taryba.
Po posėdžio kalbinta Savivaldybės gydytoja Oresta Gerulskienė sakė, jog tai būtų nors šioks toks variantas – visiškai neskirti finansavimo asocialių žmonių problemai būtų absurdiška. Jos žiniomis, per mėnesį į ligoninę atvežama apie 60 ar daugiau tokių asmenų. Jai buvo keista, kad tuos vargšus norima palikti gatvėje be jokios pagalbos.
Beje, antradienį posėdžiavęs Ekonomikos, finansų ir biudžeto komitetas nebuvo linkęs į gailestingumą dėl pinigų skyrimo. Posėdžiautojai sutiko, kad paslauga reikalinga, bet lėšų nelaimėlių priežiūrai esą turėtų rasti pati ligoninė.