Miesto planavimas: geriau vėliau nei niekada

Iki šiol ypatingo miesto centrinės dalies planavimo nebuvo. Kas norėjo, tas ir statė, kaip norėjo, remontavo, dažė ar stiklino.
„Plungė – mano gimtasis miestas, ir tuo daug kas pasakyta, tačiau vertinant architektūrinius sprendinius akivaizdu, kad miestui itin trūksta vientisumo“, – sakė uždavinius specialiojo plano projektuotojams rengęs Architektūros ir teritorijų planavimo vyriausiasis specialistas Tomas Jocys, pastaruoju metu einantis ir skyriaus vedėjo-vyriausiojo architekto pareigas.
Specialusis Plungės miesto planas turės atsakyti į daug klausimų, o svarbiausia – numatyti nors centrinės miesto dalies erdvinę ir planinę struktūrą, nustatyti paveldosauginius, urbanistinius ir architektūrinius reikalavimus, užstatymo, viešųjų ir privačių erdvių teritorijas, jų išdėstymo principus.
Kadangi architektūra – ne vien pastatai ir jų išdėstymas, statybinės medžiagos ir statinių aukštis, reikės numatyti ir kokios priemonės pagerintų užstatytų teritorijų aplinką ir kaip tai derės su jau esamomis miesto žaliosiomis erdvėmis – Oginskio parku, Babrungo upe ir Gandingos HE pakrante.
Kiekvienas miestas turi savo veidą, todėl reikės numatyti, kokios priemonės sustiprintų Plungės miesto centrinės dalies identitetą, istorinį autentiškumą, kultūros paveldo objektų vertę.
Jei pasiseks, centrinės miesto dalies sutvarkymo planas kurti bus pradėtas, o jį pabaigus, su visuomene suderintas dar šiais metais. Paprastai tokiems darbams numatytas devynių mėnesių terminas, su galimybe jį pratęsti dar du mėnesius. Projektinius pasiūlymus su preliminariais brėžiniais dar iki viešojo svarstymo su visuomene projektuotojai turės derinti su Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi.
Projektuotojų išties laukia nemažas darbas. Iš pradžių – apie 140 hektarų ploto miesto erdvinio kompozicinio karkaso analizė, vystymo galimybių vertinimas, po to – siūlomų sprendinių konkretizavimo stadija, mažosios architektūros objektų išdėstymo galimybės. Baigiamasis etapas – projekto derinimas su atsakingomis institucijomis, visuomene, ginčų nagrinėjimas.
„Noriu pasakyti, kad ne vien tik architektai yra miesto veido kūrėjai. Kiekvienas gyventojas ar verslininkas, turintis Plungėje nekilnojamojo turto, turėtų apie tai susimąstyti. O pastatai – ne skelbimų lenta! Manau, kad pusė reklaminių iškabų mieste atsirado savavališkai, nesuderinus su komisija. Centrinėje miesto dalyje daug pastatų valdo keli bendrasavininkiai, kurie savo turtą tvarko nesitarę su kaimynais. Daug kas keičia langus arba vietoj langų kerta vitrinas, neturėdami tam leidimo, todėl vėliau gali tekti aiškintis dėl savavališkų statybų Statybos inspekcijai. Ir nors Plungė neturi apibrėžtos senamiesčio teritorijos, bent jau centrinėje miesto dalyje reikėtų išlaikyti istorinius senų pastatų kontūrus ir šlaitinius stogus“, – pažymėjo architektas T. Jocys.