Skaičiuojant būsimas pajamas ir išlaidas niekaip nesueina galai
Jau per pirmą 2012 metų Plungės rajono savivaldybės biudžeto apmatų skaitymą paaiškėjo, kad Savivaldybės pajamos ženkliai mažės, o išlaidos – didės. Išeitų, teisūs buvo tie, kurie prognozavo antrąją krizės bangą, nes ateinančių metų Savivaldybės biudžete kol kas „žioji“ 11 milijonų litų deficitas. Tokio nesubalansavimo savivaldos istorijoje dar nėra buvę.
Kitų metų Savivaldybės biudžeto apmatai pirmą kartą buvo aptarti Kaimo reikalų komiteto posėdyje.
Iš tiesų dar daug kas buvo neaišku, nes posėdžio dieną (gruodžio 19-ąją) Seimas neturėjo patvirtinęs 2012 metų šalies biudžeto. Girdint, kokios batalijos vyksta Seime, jokie orakulai nesiima prognozuoti, kad pragyvenimas Lietuvoje nuo Naujųjų ims gerėti, nors apie tai viltingai šnekėta dar rudenį.
Savivaldybė savo biudžetą turi patvirtinti per du mėnesius nuo šalies biudžeto patvirtinimo datos. Pirmus du mėnesius, kol biudžetas dar styguojamas, galima gyventi praėjusių metų ritmu, tačiau vėliau Vyriausybė taiko sankcijas nebepervesdama Savivaldybei lėšų.
Savivaldybės administracijos Finansų ir biudžeto skyriaus vedėja Daiva Mažeikienė informavo apie pasikeitusius ateinančių metų biudžeto sandaros principus. Jų – ne vienas, toli gražu ne visi Savivaldybės naudai.
Svarbiausia naujiena ta, kad nuo kitų metų Savivaldybės biudžete nebefigūruos lėšos, skirtos valstybinėms funkcijoms vykdyti. Pavyzdžiui: moksleivio krepšelio lėšas valdys ne Savivaldybė, o Švietimo ir mokslo ministerija. Vien dėl to Savivaldybės biudžeto išraiška skaičiais ženkliai sumažės.
Nauja ir tai, kad pajamos už baudas ar konfiskaciją eis nebe į Savivaldybės, o tiesiai į valstybės biudžetą.
D. Mažeikienė davė suprasti, kad kitais metais biudžetininkų darbo nebeleidžiama planuoti vienuolikai mėnesių, skolą už gruodį nukeliant į kitus metus. 2011 metais biudžetinių įstaigų išlaidos per vienuolika mėnesių siekė 14,284 mln. litų, o 2012 metais tam reikėtų numatyti 15,498 mln. Lt.
Vien paskolų Savivaldybei kitais metais teks grąžinti solidžią sumą – 4,262 mln. Lt.
Prakalbus apie paskolas, skyriaus vedėja informavo, kad bus varžomos ir skolinimosi galimybės – neleidžiama viršyti 60 procentų Savivaldybės pajamų. Panašu, kad plungiškiai savo limitą jau baigia išnaudoti, nes skolos siekia 54,3 proc. Tuo atveju numatyta tik viena išlyga: Savivaldybė gali skolintis tik norėdama prisidėti įgyvendinant tęstinius ES finansuojamus projektus.
D. Mažeikienė įspėjo, kad Savivaldybėje teks daug ką pertvarkyti norint išgyventi. Iš pirminių dokumentų akivaizdu, kad pajamos mažės 5 milijonais. Išlaidų apskaičiuota 7 milijonais litų daugiau, nei iš tiesų Savivaldybė galėtų leisti sau perskirstyti.
