Archyvas

Nuo:
Iki:

Reklama

Pasikalbėkim!

Mer­gi­na, ku­ri tvir­tai ži­no, ko no­ri gy­ve­ni­me

Li­vi­jai Ge­mai Šiaud­vir­tai­tei – vos pen­kio­li­ka me­tų. Ta­čiau šiai mer­gi­nai – ne vai­kiš­ki vė­jai gal­vo­je. Ku­lių gim­na­zi­jos de­vin­to­kė tu­ri tiks­lą ir ei­na link jo drą­siais žings­niais. Li­vi­ja dai­nuo­ja. „Dai­na­vi­mas yra da­le­lė ma­nęs“, – sa­ko ji. To­dėl per­ne­lyg ne­rei­kė­tų nu­steb­ti, jei po ke­le­rių me­tų apie Li­vi­ją iš­gir­si­me kaip apie la­bai ta­len­tin­gą ir per­spek­ty­vią Lie­tu­vos mu­zi­kos ir te­at­ro aka­de­mi­jos stu­den­tę. Ir da­bar ku­liš­kės pa­sie­ki­mų ba­ga­žas – pui­kus. Ta­čiau, kaip ti­ki­na pen­kio­lik­me­tė, dar tik­rai rei­kia daug ir kan­triai dirb­ti, kad sva­jo­nės iš­si­pil­dy­tų. O kol sva­jo­ja apie pro­fe­sio­na­lias so­lis­tės stu­di­jas, Li­vi­ja su­ran­da lai­ko bei no­ro bū­ti ir ak­ty­via Lie­tu­vos moks­lei­vių są­jun­gos, Lie­tu­vos šau­lių są­jun­gos na­re, be to, yra Ku­lių gim­na­zi­jos mo­ki­nių sa­vi­val­dos pir­mi­nin­kė.

Gim­na­zis­tė iš Al­sė­džių: „Jau­čiu, kad ma­ne ly­di sėk­mė“

Ir dai­nuo­ja, ir spor­tuo­ja, ir taik­liai šau­do, ir mo­ki­nių sa­vi­val­do­je bei įvai­rio­je pro­jek­ti­nė­je veik­lo­je da­ly­vau­ja, ak­ty­vi Šau­lių są­jun­gos jau­no­ji na­rė. Kas? Ogi bū­si­ma Al­sė­džių Sta­nis­lo­vo Na­ru­ta­vi­čiaus gim­na­zi­jos abi­tu­rien­tė Ive­ta Sil­kaus­kai­tė. Tai mer­gi­na, ku­rią, kaip sa­ko­ma, kur dė­si, ten pa­dė­si. „Šau­nuo­lė mū­sų, Al­sė­džių ly­de­rė, ge­riau­sia vi­so­se sri­ty­se“, – to­kie ir pa­na­šūs epi­te­tai skren­da Ive­tos ad­re­su iš ją pa­žįs­tan­čių žmo­nių lū­pų. Laks­ty­ti kaip pa­šė­lu­siai iš vie­nos vie­tos į ki­tą, kad tik su­spė­tų vi­sur su­da­ly­vau­ti, Ine­tai įpras­ta. „Svar­biau­sia – rei­kia no­ro, už­si­de­gi­mo, ta­da veik­los tik­rai įma­no­ma su­ras­ti ir kai­mo mo­kyk­lo­je“, – sa­ko jau­no­ji al­sė­diš­kė.

Plun­gė­je bu­ria­si sa­vi­tar­pio pa­gal­bos gru­pė

„Jūs ne­sa­te vie­nas. Mes kar­tą per mė­ne­sį su­si­tin­ka­me da­lin­tis iš­gy­ve­ni­mais ir taip pa­dė­ti vie­ni ki­tiems iš­gy­ven­ti skau­džią ne­tek­tį. Mū­sų is­to­ri­jos skir­tin­gos, bet jaus­mai pa­na­šūs. Sa­vi­tar­pio pa­gal­bos gru­pė­je pa­si­da­lin­ti iš­gy­ve­ni­mai tu­ri gy­dan­tį po­vei­kį ne tik jums, bet ir ki­tiems gru­pės da­ly­viams“, – to­kiais žo­džiais į nu­si­žu­džiu­sių­jų ar­ti­muo­sius pa­pras­tai krei­pia­si sa­vi­tar­pio pa­gal­bos gru­pės va­do­vai psi­cho­lo­gai psi­cho­te­ra­peu­tai. Nuo ge­gu­žės sa­vi­tar­pio pa­gal­bos gru­pė nu­si­žu­džiu­sių ar­ti­mie­siems bu­ria­ma ir Plun­gė­je. Pa­gal­ba tei­kia­ma ne­mo­ka­mai, po­kal­biai vyks­ta kiek­vie­no mė­ne­sio an­trą ant­ra­die­nį, nuo 17.30 va­lan­dos, Vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ro (J. Tu­mo-Vaiž­gan­to g. 89) pa­tal­po­se. Apie tai – ir šis po­kal­bis su gru­pės va­do­vu psi­cho­lo­gu psi­cho­te­ra­peu­tu Eval­du Si­mu­čiu.

Ūki­nin­kai: „Mo­kes­čius mo­ka­me pa­gal ga­lio­jan­čius įsta­ty­mus, ant spran­do nie­kam ne­sė­di­me“

Že­mės ūky­je dir­ban­tys žmo­nės pas­ta­ruo­ju me­tu tar­pu­sa­vy­je sar­kas­tiš­kai juo­kau­ja, kad da­bar bū­ti ūki­nin­ku nė­ra la­bai pa­trauk­lu, esą, ver­ti­nant šian­die­nos po­li­ti­nes ak­tu­a­li­jas, kai val­džios dau­gu­mo­je – „vals­tie­čiai“, ta­po „ma­din­ga“ ar net ge­ro to­no žen­klu pa­šiep­ti žem­dir­bius. Ypač kai pra­de­da­ma kal­bė­ti vi­siems ak­tu­a­lia te­ma – apie mo­kes­čius. Ūki­nin­kau­jan­tys žmo­nės ne­sle­pia, kad pas­ta­ruo­ju me­tu jiems daž­nai ten­ka iš­girs­ti sa­vo ad­re­su ne­ma­žai prie­kaiš­tų dėl gau­na­mų įvai­rių mo­kes­ti­nių leng­va­tų, esą že­mės ūkio sek­to­riu­je dir­ban­tie­ji iš­lai­ko­mi – ne­mo­ka mo­kes­čių ly­gia da­li­mi su ki­tais dir­ban­čiai­siais. „Tik­rai taip nė­ra. No­rė­tų­si aiš­ku­mo šio­je si­tu­a­ci­jo­je. Mo­kes­čius ūki­nin­kai mo­ka pa­gal da­bar mū­sų ša­ly­je ga­lio­jan­čius įsta­ty­mus“, – tvir­ti­na Lie­tu­vos ūki­nin­kų są­jun­gos Plun­gės sky­riaus pir­mi­nin­kas Ma­ri­jus Kak­tys ir ūki­nin­kė, Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tui pir­mi­nin­kau­jan­ti Dai­na Mar­ti­šie­nė. Šis po­kal­bis apie tai, ko­kią da­lį mo­kes­čiams at­sei­kė­ja žem­dir­biai ir ar tik­rai ūki­nin­kau­ti yra taip pa­pras­ta ir leng­va, kaip ga­li kam nors pa­si­ro­dy­ti.

Žyd­rū­nas Pu­raus­kis: „Nuo vai­kys­tės kul­tū­ros cen­tras man bu­vo ant­rie­ji na­mai“

Ba­lan­džio 15-oji – Tarp­tau­ti­nė kul­tū­ros die­na. Nuo 1935 me­tų į at­min­ti­nų die­nų są­ra­šą įtrauk­ta die­na ska­ti­na la­biau sau­go­ti žmo­ni­jos kul­tū­ri­nes ver­ty­bes, pri­si­min­ti ir pa­gerb­ti kul­tū­ros sri­ty­je dir­ban­čius žmo­nes. Ta pro­ga kal­bi­na­me Žli­bi­nų kul­tū­ros cen­tro va­do­vą Žyd­rū­ną Pu­raus­kį, ku­ris, kaip pats sa­ko, jau vai­kys­tė­je su­pra­to, kad kul­tū­ros cen­tras jam – lyg an­tri gim­tie­ji na­mai, to­dėl dirb­ti kul­tū­ros cen­tre šian­dien jam ypa­tin­gai ma­lo­nu, jau­čia­si sa­vo­se vė­žė­se.

Plun­gės pe­da­go­gi­nės psi­cho­lo­gi­nės tar­ny­bos di­rek­to­rė: „Še­šia­me­čių mo­kyk­lo­je kol kas ne­įsi­vaiz­duo­ju“

Pa­na­šu, kad mū­sų ša­lies švie­ti­mo sis­te­mos ne­to­li­mo­je at­ei­ty­je lau­kia po­ky­čiai. Vy­riau­sy­bės pro­gra­mos įgy­ven­di­ni­mo prie­mo­nių pla­ne nu­ma­ty­ta il­gin­ti moks­lo me­tus, op­ti­mi­zuo­ti aukš­tų­jų mo­kyk­lų tin­klą, pa­anks­tin­ti mo­kyk­li­nį am­žių. Lau­kian­čios re­for­mos ver­ti­na­mos prieš­ta­rin­gai. Skep­ti­kų, ma­nan­čių, kad nau­ji už­mo­jai švie­ti­mo sis­te­mo­je pla­nuo­ja­mi tin­ka­mai ne­įver­ti­nus ir ne­iš­ana­li­za­vus esa­mos si­tu­a­ci­jos, ne­trūks­ta. Ypač kal­bant apie spren­di­mą į mo­kyk­li­nį suo­lą at­ves­ti še­šia­me­čius. Esą da­bar­ti­nė ug­dy­mo sis­te­ma ir są­ly­gos ne­su­da­ry­tų tin­ka­mų są­ly­gų vai­kui ge­rai jaus­tis mo­kyk­lo­je. Tuo tar­pu sie­kian­tys „at­jau­nin­ti“ Lie­tu­vą ar­gu­men­tuo­ja, kad tarp­tau­ti­niai ty­ri­mai ir už­sie­nio prak­ti­ka ro­do, jog, su­tei­kus ga­li­my­bę anks­čiau pra­dė­ti lan­ky­ti mo­kyk­lą, dau­ge­lis vai­kų pa­sie­kia ge­res­nių mo­ky­mo­si re­zul­ta­tų. Mo­de­lį, kaip per­ei­ti prie prieš­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo nuo pen­ke­rių, o pra­di­nio – nuo še­še­rių me­tų, ke­ti­na­ma pa­reng­ti iki šių me­tų ga­lo.
Apie mo­kyk­li­nio am­žiaus pa­anks­ti­ni­mą kal­ba­mės su Plun­gės pe­da­go­gi­nės psi­cho­lo­gi­nės tar­ny­bos di­rek­to­re Jū­ra­te Ka­ra­lie­ne.

Rie­ta­viš­kės fo­to­gra­fi­jo­se – tik­ros, ne­su­vai­din­tos emo­ci­jos

23-ejų rie­ta­viš­kė Guo­da Var­ne­ly­tė šiuo me­tu gy­ve­na Vil­niu­je, ta­čiau gim­to­jo Rie­ta­vo ne­pa­mirš­ta: daž­nai ap­lan­ko ar­ti­muo­sius ir drau­gus, o va­sa­ras lei­džia čia dirb­da­ma ir fo­to­gra­fuo­da­ma ves­tu­ves. Sa­vo kū­ry­bą ji api­bū­di­na to­kiais žo­džiais: mie­la, jau­ki, tik­ra. Iš kiek­vie­nos šven­tės ji su­ku­ria sa­vi­tą, ne­su­vai­din­tą is­to­ri­ją.

Jo­nas Nor­ke­vi­čius: „Ra­di­jas – ma­no gy­ve­ni­mo aist­ra“

Plun­giš­kis Jo­nas Nor­ke­vi­čius ne­daž­nai grįž­ta į gim­tą mies­tą, nors, kaip pats sa­ko, čia ap­si­lan­ky­ti vi­sa­da ma­lo­nu. Mėgs­ta­mas dar­bas, pa­pil­do­ma veik­la įtrau­kė Jo­ną į dar­bų sū­ku­rį, tad iš­trūk­ti pa­si­sve­čiuo­ti pas ar­ti­muo­sius pa­vyks­ta re­tai ir tik ypa­tin­go­mis pro­go­mis. Jo­nas – ra­di­jo sto­ties „Ra­dio­cen­tras“ lai­dų ve­dė­jas. O bu­vo lai­kas, kai su klau­sy­to­jais jis svei­ki­no­si Plun­gė­je įsi­kū­ru­sios ra­di­jo sto­ties „Spin­du­lys“ ban­go­mis. Va­sa­rio 13-oji – Pa­sau­li­nė ra­di­jo die­na. Ta pro­ga – po­kal­bis su J. Nor­ke­vi­čiu­mi.

Sau­lius Moc­kus: „Ge­o­lo­gi­ja įdo­mi, nes lei­džia su­ži­no­ti, kaip „vei­kia“ Že­mė“

Pra­ėju­sių me­tų lap­kri­tį Vil­niu­je, Už­upio gim­na­zi­jo­je, vy­ko XXVII Lie­tu­vos mo­ki­nių jau­nų­jų ge­o­lo­gų olim­pia­da. Jo­je da­ly­va­vo 70 mo­ki­nių ir 10 mo­ky­to­jų iš Vil­niaus li­cė­jaus, Šal­či­nin­kų Lie­tu­vos tūks­tant­me­čio gim­na­zi­jos, Gargž­dų „Kran­to“ pa­grin­di­nės mo­kyk­los, Ša­kių ra­jo­no Griš­ka­bū­džio gim­na­zi­jos, Plun­gės ra­jo­no Ku­lių gim­na­zi­jos, Skuo­do ra­jo­no Mo­sė­džio gim­na­zi­jos, Jo­na­vos Se­na­mies­čio gim­na­zi­jos, Vil­niaus Ga­bi­jos gim­na­zi­jos, Vil­niaus ra­jo­no Mai­šia­ga­los LDK Al­gir­do gim­na­zi­jos, Kau­no „San­ta­ros“ gim­na­zi­jos ir Vil­niaus Si­mo­no Dau­kan­to pro­gim­na­zi­jos. Ku­liš­kiai iš ren­gi­nio grį­žo su sva­riais lai­mė­ji­mais.

Jo­lan­ta Skur­daus­kie­nė: „Ar mes su­pran­ta­me, kiek ir ko­kio kul­tū­ri­nio pa­vel­do tu­ri­me?“

Sausio 16 dieną vy­ku­sia­me Švie­ti­mo, kul­tū­ros ir spor­to ko­mi­te­to po­sė­dy­je pri­sta­ty­ta 2016 me­tų Kul­tū­ros ver­ty­bių prie­mo­nės lė­šų, skir­tų kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tų tvar­ky­mui, pa­nau­do­ji­mo ata­skai­ta. Po­sė­džio me­tu ki­lo ne­men­ka dis­ku­si­ja, ku­rios me­tu iš­sa­ky­ta pa­sta­bų dėl ne­efek­ty­viai nau­do­ja­mų šios pro­gra­mos pi­ni­gų, prie­kaiš­tau­ta dėl pri­ori­te­to ne­bu­vi­mo ren­kan­tis, ku­riuos kul­tū­ros ob­jek­tus tvar­ky­ti pir­miau­sia. Si­tu­a­ci­ją dėl kul­tū­ros ver­ty­bių prie­žiū­ros Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­je pla­čiau pa­ko­men­tuo­ti pa­pra­šė­me ko­mi­te­to na­rės, is­to­ri­jos moks­lų dak­ta­rės Jo­lan­tos Skur­daus­kie­nės.

Naujas Nr.

Apklausa

Reklama