Pasikalbėkim!

2012-ieji Lietuvoje paskelbti Muziejų metais, minint pirmojo šalyje įkurto viešo muziejaus – Dionizo Poškos Baublių – 200 metų jubiliejų. Jau patvirtinta plati Muziejų metų programa, kuri turėtų sudominti ir tuos, kurie paprastai šiose įstaigose lankosi gana retai. Laukia daug edukacinių projektų, pažintinių renginių, nes šių dienų muziejų nebetenkina vien eksponatų ar istorijos saugyklos vaidmuo. Apie tai – ir šis pokalbis su Plungės Žemaičių dailės muziejaus direktoriumi Alvidu Bakanausku.

Nuo 2011 metų gruodžio 15 dienos šalyje įsigaliojo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Dabar smurtautoją policija gali uždaryti į areštinę porai parų, iškart pradedamas ikiteisminis tyrimas, per tą laiką pareigūnai gali kreiptis ir į teismą dėl įpareigojimų taikymo, o teismas skriaudikui iškart gali nurodyti išsikraustyti iš nuskriausto asmens namų. Plačiau apie naująjį įstatymą kalbėjomės su Plungės rajono apylinkės teismo administracijos sekretoriumi Juozu Kaminsku.

Pradėdama kiekvieną naują darbo dieną klinikos „Inesa“ šeimos gydytoja Bronė Kurcikevičienė iš anksto žino, kad priims ir konsultuos visus pacientus, kurie tik kreipsis – keliolika ar keliasdešimt žmonių, nors normatyvai ir skelbia, kad vienam pacientui rekomenduojama skirti iki 20 minučių laiko. „Kiekvienas ligonis mums, gydytojams, – tarsi egzaminas. Kalbu abstrakčiai, bet taikau konkrečiai sau. Jeigu jau žmogus išsiruošė pas gydytoją, vadinasi, turi nusiskundimų dėl blogos savijautos. Ir gali būti, kad būtent paskutinis pacientas bus tas, kuriam tą dieną gydytojo pagalbos reikėjo labiausiai“, – pastebėjo B. Kurcikevičienė.

Plungės rajono savivaldybės meras Albinas Klimas interviu „Plungės žinioms“ pripažįsta, kad dėl didelio nedarbo įmonės, dalyvaujančios Savivaldybės skelbtuose konkursuose, dažnai numuša kainą iki absurdiškos. Todėl vėliau konkurso rezultatai neretai būna skundžiami. „Deja, įstatymas sudaro galimybę vilkinti sutarties pasirašymą“, – apgailestaudamas sako A. Klimas.
Priešpaskutinėje interviu dalyje meras pasidalijo mintimis ir kitais aktualiais klausimais.

Kuriai valdžiai kliūva daugiau kritikos strėlių – senajai ar naujajai? Mero Albino Klimo teigimu, labiau kritikuojama dabartinė. Be to, spauda neinformuoja skaitytojų apie naujosios valdžios padarytus gerus darbus, o vienas laikraštis net esą specialiai neigiamai apie ją rašo.
„Plungės žinios“ tęsia interviu su Savivaldybės vadovu A. Klimu. Šįsyk skaitytojų dėmesiui: ar tarybos narys Juozas Šlepetis grąžins Savivaldybei skolą? Kodėl vicemerui Mindaugui Jurčiui staiga parūpo sumažinti Autobusų parke patalpas besinuomojančiai siuvyklai nuomos mokestį? Ar tai ne privačių ir viešųjų interesų konfliktas?

Balandžio pabaigoje žiniasklaidai ir visuomenei spaudos konferencijoje prisistatė naujoji Plungės rajono savivaldybės valdžia. Tąkart kalbėta, kad rajono situacija yra sudėtinga, ir prašyta duoti 2–3 mėnesius laiko tiksliau jai apibūdinti. Šimto dienų – nekritikavimo – laikotarpis praėjo. „Plungės žinios“ nutarė pasidomėti, kaip naujose pareigose jaučiasi meras ir kaip jis vertina rajono situaciją dabar.
Tad skaitytojų dėmesiui – interviu su Savivaldybės meru Albinu Klimu.

„Vardan tos Lietuvos vienybė težydi“, – giedame iškiliausiomis progomis. O ar ji tikrai žydi? Liepos 17-ąją minėsime Pasaulio lietuvių vienybės dieną. Ši šventė skirta po visą pasaulį išsibarsčiusiems kraštiečiams suvienyti. Tik ar ne labiau to suvienijimo reikėtų Lietuvoje likusiems tautiečiams? Artėjant minėtajai šventei, gatvėje klausėme praeivių, kaip jie vertina lietuvių vieningumą.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) išvada: Nekrašų slapta poliklinikos pastate įsteigta dar viena bendrovė – šiurkštus panaudos sutarties pažeidimas, ir Savivaldybė turi teisę nutraukti šią sutartį...
Ar dabartinė Plungės valdžia gins visuomenės interesus, ar dėl koalicijos vienybės užsimerks prieš tokį pažeidimą?
Ar ilgai koalicijos partnerių palaikymu džiaugsis valstiečiai liaudininkai, kuriems grįžo noras perimti Savivaldybės turtą – Varkalių kompleksą – už dyką?
Ar meras, deklaruojantis tvarką ir teisingumą, nepabūgs savo partijos kolegos ir imsis priemonių, kad būtų išaiškinti UAB „Alfva“ klastojimai renovuojant „Ryto“ mokyklą?
Tai tik keletas minčių iš „Plungės žinių“ pokalbio su buvusiu Savivaldybės administracijos direktoriumi Albertu Krauleidžiu. Paimti interviu iš buvusio vieno Savivaldybės lyderių paskatino naujosios valdžios mesti kaltinimai, kad senoji valdžia paliko labai sunkią padėtį rajone... Tačiau netikėtai per pokalbį paaiškėjo tai, kas puse lūpų visuomenėje buvo kalbama: slapti politikų susitarimai, valstybės turto gviešimasis, dokumentų klastojimas...

Kai simpatiška juodaplaukė mergina išlipa iš automobilio ir priartėja prie jos laukiančių vaikų, šie, kaip ir ji, iškelia priešais save sukryžiuotus kumščius ir ryžtingai ištaria: „Osu.“ Šis žodis, kaip vėliau sužinojome, japonų kalboje turi keletą reikšmių: jis reiškia ne tik pasisveikinimą, bet ir padėką, supratimą. Vėliau, kai vaikai persirengia kimono ir basakojai sustoja treniruotis, „osu“ sporto salėje skamba labai dažnai – taip mažieji karatistai atsako suprantantys, kas jiems sakoma. Tiesa, mažytė smulkmena – komandos jiems duodamos taip pat japonų kalba... Salantuose gimusi, vėliau Mažeikiuose gyvenusi, o dabar Klaipėdos karatė kiokušin mokyklos „Shodan“ mokytojo asistente dirbanti šios sporto šakos čempionatų prizininkė Asta Galdikaitė sako, jog turi sąsajų ir su Plunge – iš čia kilęs jos tėvas. Maždaug metus laiko kovos meno jaunuosius plungiškius mokanti žemaitė tvirtina, kad čionykščiai vaikai yra tikri darbininkai!

Žiniasklaida politikams yra tarsi rakštis. Nors politikai priima sprendimus, vis tiek kalta lieka žiniasklaida. Geriausias to pavyzdys – Senamiesčio vidurinės mokyklos likimo klausimo svarstymas Savivaldybės taryboje ir komitetuose. Nors politikai nusprendė šiai mokyklai neleisti komplektuoti vienuoliktų klasių, tačiau kalta liko... spauda, nes ji tai paviešino. Keistas aukščiausios rajono valdžios suvokimas. „Nekiršinkit visuomenės neigiamais straipsniais, nes įpykę tėvai nori valdininkus pakarti“, – spaudos konferencijoje rėžė meras žiniasklaidai. Vadovaudamasi tokia mero logika, spauda turėtų parašyti, kokį protingą sprendimą priėmė valdžia ir kaip ji gerai dirba. Ar nuo tokio parašymo mokyklos bendruomenei būtų geriau? O gal reikėjo nieko nerašyti – tegul mokykla tai sužino paskutinę akimirka, kitaip sakant, būna pastatyta prieš faktą. Tada ji nieko nebegalės padaryti...
Naujieji Savivaldybės vadovai, kaip ir dauguma politikų, nuolat kaltina spaudą. Girdi, žurnalistai ne taip suprato jų žodžius, iškraipė jų kalbą ar jie išvis taip nesakė... Spaudos atstovų darbas nepavydėtinas: kai reikia iššifruoti politiko ar valdininko kalbą, tarkim, 30 minučių diktofoninio įrašo, dažnai net pusės dienos neužtenka... Baisiausia, kad politikai ir valdininkai, ypač dabartiniai, net nekreipia dėmesio, kaip kalba ir ar įmanoma iš jų kalbos suregzti normalų sakinį. Perdedame?
Gali būti. Tačiau siūlome patiems įsitikinti, kaip kalba mūsų politikai. Skaitytojų teismui pateikiame balandžio 29 dieną naujosios valdžios organizuotos spaudos konferencijos diktofoninio įrašo iššifruotą tekstą. Vis dėlto sudėjome kablelius, taškus, kad skaitytojas bent susigaudytų, kur sakinys baigiasi...
Tikimės, kad politikai neužpyks ir iš to padarys reikiamas išvadas. Gal ta rakštis ir nėra tokia didelė, kokia piešiama?