Slapti politikų susitarimai, valstybės turto gviešimasis, dokumentų klastojimas..

Plungės rajono savivaldybės valdžia. Tai plačiai nušvietėme savo laikraščio puslapiuose ir interneto svetainėje www.pzinios.lt. Naujieji Savivaldybės vadovai pažėrė nemažai kritikos buvusiai valdžiai. Bene daugiausia kliuvo Jums...
– Kiek aš žinau, naująją koaliciją Plungėje suformavo Jurgis Razma su Vytautu Gapšiu... Ir tos trys „kregždutės“ paskutiniu momentu buvo „prilaužtos“, nes jų galimybės susitarti su Robertu Endriku ir kitais buvo minimalios...
Iš buvusios keturių partijų koalicijos naujojoje koalicijoje nėra tik socialdemokratų, o visi kiti – vėl valdančiojoje daugumoje. Praėjusią kadenciją konservatoriai vadovavo rajonui – turėjo daugiausia mandatų ir pagrindinę – mero – poziciją, todėl dabar staiga aiškinti, kad kažkas kažką ne taip už juos padarė – tas pats, kas ir prisipažinti esant neįgaliems. Tai viena.
Šypseną sukėlė, kai meru tapęs Albinas Klimas pradėjo pasakoti, kiek iš ankstesnės valdžios paveldėjęs nebaigtų reikalų. Kur jis mano papuolęs? Į Šarm el Šeichą? Ar jis atostogauti atvyko? Visi jo susakyti neva nepadaryti darbai yra daugmaž vienos dviejų dienų Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimai.
– Meras A. Klimas tvirtina, kad perėmus valdžią rasta labai prasta padėtis rajone. Ką tokio sudėtingo palikote ir kodėl? Juk nemaža dalis dabartinėje valdančiojoje koalicijoje esančių partijų buvo ir anoje, senojoje?
– Panašu, kad naujai atėjusiems į valdžią ir mėnesio neužteks, kol jie susigaudys, kur patekę... Ką padarysi. Gal išmoks? Nors kai kuriems nuovokumo ir supratimo Dievo neduota.
Politikoje – kaip ir mokykloje. Yra gabių ir negabių mokinių, tačiau yra ir dar viena kategorija – nemokytinų... Nesuvokimas – jų laimė, nes kuo daugiau dirbdamas žmogus įsigilini į reikalo esmę, tuo labiau supranti, kad ant tavo pečių krenta didelė atsakomybė, o gerai atlikti pareigas ne visada gali...
– Aną kadenciją, kaip rašėme, netrūko pavyzdžių, kad Savivaldybė yra lyg darbo birža: joje ar jai pavaldžiose įstaigose įdarbinami partijos kolegos. Ši valdžia žengė dar toliau: įdarbinami šeimos nariai. Atrodo, kad privačių ir viešųjų interesų konfliktas aiškus, tačiau niekam tai nerūpi. Ar nesulauksime tokio meto, kai šeimos nariai dalysis mero, vicemero, Savivaldybės administracijos direktoriaus ir patarėjų postus? Juokauju, bet, kita vertus, Plungės pavyzdys, kai tėvai savo vaikus „įkiša“ į tam tikras pareigas...
– Jau daug kam Plungėje atrodo, kad nepriklausydamas kokiai nors partijai darbo negausi, ypač – Savivaldybėje. Ar Savivaldybė išties yra tarsi darbo birža? Politiškai sutarta, kad po savivaldos rinkimų keičiasi meras, vicemeras ir politinio pasitikėjimo mero patarėjai, taip pat Savivaldybės administracijos direktorius ir jo pavaduotojas. Tai susiję su rinkimų rezultatais.
Kitų darbuotojų lygmuo nėra susijęs su rinkimais. Kalbu apie valstybės (karjeros) tarnautojus ir dirbančius pagal darbo sutartis. Jiems darbas suteikiamas turint tinkamą išsilavinimą, kompetenciją ir pan. Norint dirbti Savivaldybėje valytoja būti kokios nors partijos nariu neprivaloma. Tiesa, yra buvę pamąstymų, kad Savivaldybės administracijos skyrių vedėjai turėtų būti skiriami su politinių partijų rekomendacijomis, tačiau tai – nesąmonė, nors tokių ketinimų, kaip girdėti, neatsisakyta ir šią kadenciją.
Kai pakliuvus į koaliciją įdarbinami ir šeimos nariai, jau peržengiamos bet kokios padorumo ribos. Valdžios institucija tampa tarsi šeimos „uabu“.
– Daugelis sako, kad naujai valdžiai reikia leisti padirbti šimtą dienų ir tik tada ją kritikuoti. Tačiau šioji iškart puolė kaltinti buvusiuosius. Tad įdomu, kaip Jūs vertinate naująją koaliciją ir Savivaldybės vadovus. Kas imponuoja? Kas negerai?
– Leisti nekritikuojamiems dirbti šimtą dienų būtų demokratijos požymis, tačiau atėjusieji šimtą dienų paskyrė ne susipažinti su nauju darbu, o jau perartiems dirvonams arti – buvusiesiems kritikuoti. Jie patys atidarė tą skrynią... Kol kas iš manęs jie dar negirdėjo jokios rimtesnės kritikos, tačiau, panašu, reikės pradėti tuos komplimentus grąžinti.
Po vieno Savivaldybės tarybos posėdžio Mykolas Pronckus paklausė, kokią programą vykdys naujoji iš daug partijų susidedanti koalicija. Nei ta bendra jų programa buvo, nei ji bus... Mero paaiškinimas, kad vykdys strateginį planą, išvis nei į tvorą, nei į mietą... Labai panašu į tuos, kurie sakė, kad vadovausis Dešimčia Dievo įsakymų.
Mano nuomone, po šių savivaldos rinkimų Plungėje susidėliojo pats blogiausias, koks tik galėjo būti, koalicijos modelis. Ar taip žmonės rinko, ar to tikėjosi? Dabartinės Plungės valdžios kompetencija – minimali, išsilavinimas – ką bešnekėti, moralinių kriterijų paisymas – taip pat.
Ar jie – aukštesnės moralės žmonės? Man taip neatrodo.
– Tikite naujosios valdžios kompetencija? Ar nebus taip, kad atėję į valdžią politikai pirmus, o gal ir kitus metus mokysis ir bandys susigaudyti rajono reikaluose, o tik paskui mėgins valdyti? Netrūksta pavyzdžių, kad valdžios atstovai važinėja į seminarus ir tik būdami valdžioje baigia aukštąjį mokslą. Štai ir Plungės rajono savivaldybės meras mokosi, ir jo patarėjas išlekia į mokslus.
– Aš buvau šalininkas siūlomos Vietos savivaldos įstatymo normos, kad meras ir vicemeras turi atitikti A lygio valstybės tarnautojams keliamus reikalavimus – turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą. Apmaudu, kad šitą punktą Seimas, 2008 metais svarstydamas įstatymą, išbraukė. Seniūnai, skyrių vedėjai, paprasti valstybės tarnautojai turi turėti aukštojo mokslo diplomą, o šis reikalavimas nekeliamas Savivaldybės vadovams! Kodėl? Deja, Seimas taip nutarė, o pas mus atsiranda tokių, kurie tuo ir naudojasi.
– Gal klystu, bet atrodo, kad tarp jūsų partijos ir konservatorių yra perbėgusi juoda katė, tad dėl to ir nepavyko sudaryti koalicijos su jais. Kaip vertinate tą mėnesį, kai tris kartus keitėsi valdančiosios koalicijos sudėtis? Juk ir parašai ant susitarimų buvo padėti...
– Nemačiau juodo katino... Kiek man žinoma, tik viena sudaryta koalicija buvo patvirtinta parašais. Tačiau keturi žmonės (du „darbiečiai“ ir du „tvarkiečiai“) tų parašų išsižadėjo, o po jų – ir dar trys... Nemanau, kad Liberalų sąjūdžio nariai iš anksto žinojo, kad koalicija grius, išskyrus Audrių Misiūną, kuris jau prieš kelias dienas ėmė žaisti tokį politinį žaidimėlį... Ko gero, jis žinojo, kad renkant valdžią kažkas gali būti kitaip.
– Kas įvyko tą dieną prieš Savivaldybės tarybos posėdį, kad sugriuvo iš pažiūros labai tvirta jūsų koalicija?
– Kaip sakiau, pasitraukė keturi žmonės, dviejų partijų atstovai, ir perėjo į kitą koaliciją. Perėjo todėl, kad mūsų koalicija jiems, žmonėms, turintiems tokią kompetenciją ir tokį rinkėjų pasitikėjimą, mero ir vicemero pozicijų nesiūlė. O kažkas pasiūlė! Sveiku protu nesuvokiamas variantas, bet jis – įvyko.
– Kažkada vienos Plungės politikės ištarta frazė, kad „tik idiotai nekeičia nuomonės“, pastaruoju metu labai paplito. Štai įdomi situacija susiklostė paskutiniame Savivaldybės tarybos posėdyje balsuojant dėl Senamiesčio mokyklos. Prieš tai aktyviai palaikę šią mokymo įstaigą, kai kurie politikai staiga persigalvojo...
– Tie, kurie dažnai keičia nuomonę, ir yra idiotai... Balsuojant Savivaldybės taryboje dėl Senamiesčio mokyklos, opozicijoje esančios partijos, kaip žinote, susilaikė nuo sprendimo.
Per Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdį A. Misiūnas buvo užsiminęs, kad reikėtų ieškoti su opozicija bendrų sprendimų dėl klasių komplektavimo Plungės rajono savivaldybės mokyklose. Iš esmės tam neprieštaravome, tačiau ne tokioje mitingo aplinkoje, kai posėdyje pradėjo šūkalioti atėję Darbo partijos atstovai.
Po tokių mitingų tiesiog leidome valdantiesiems priimti sprendimą. Po komiteto posėdžio jie jau su mumis nebesikalbėjo, o tarpusavyje, „išsukinėdami“ vieni kitiems rankas, priiminėjo tą sprendimą.
Kvailas sprendimas, nes jis nėra nei nuoširdus, nei tvarkingas. Andriejus Stančikas, manau, į posėdį pavėlavo sąmoningai, nenorėdamas pasirodyti prieš susirinkusius žmones blogas.
Meras labai džiaugėsi, kad jo balsas tapo lemiamas, tačiau ar jis supranta, ką šioje vietoje tai reiškia?
Kalbant apie Senamiesčio mokyklą reikėtų pasakyti, kad nei anos kadencijos merė, nei dabartinis vadovas nesiteikė asmeniškai nuvykti į tą mokymo įstaigą ir pasikalbėti su jos bendruomene – mokytojais, tėvais, vaikais. Reikia važiuoti ir šnekėtis, ir ne vieną, o du tris, kiek reikia kartų. Kiek vykdydami švietimo tinklo reformą esame uždarę pradinių mokyklų, visose su Švietimo skyriaus vedėju lankiausi mažiausiai po du kartus. Buvau porą kartų ir Senamiesčio mokykloje, ir po tris valandas karštai diskutavome. Merai pokalbyje nesiteikė dalyvauti, nors jiems šnekėtis su žmonėmis – būtina.
– Grįžkime truputį į praeitį. Vasario 25 dieną „Plungės žinios“ rašė, kad FNTT domisi patalpų, esančių buvusioje poliklinikoje, nuomos Nekrašų bendrovėms sąlygomis. Šios tarnybos susidomėjimas pagrįstas tuo, kad negavę Savivaldybės tarybos pritarimo tarybos nariai Nekrašai slapta įkūrė dar vieną bendrovę. Paskutiniame tarybos posėdyje Jūs taip pat kėlėte šį klausimą. Tačiau tuo metu, kai tokią informaciją paskelbė „Plungės žinios“, Jūs buvote Savivaldybės administracijos direktorius ir tikrai žinojote apie FNTT domėjimąsi šiuo klausimu...
– Iš FNTT buvome gavę paklausimą, kokie tarybos sprendimai priimti suteikiant patalpas dviem uždarosioms akcinėms bendrovėms – Plungės sveikatos centrui ir Žemaitijos sveikatos centrui, kurių vadovė – Irena Nekrašienė. FNTT išsiuntėme tarybos sprendimų medžiagą, kad panaudą suteikėme tik Plungės sveikatos centrui. Kitam „uabui“ patalpų panauda nesuteikta. Nekrašai dėl to į Savivaldybę nesikreipė.
Gavome FNTT išvadą, kad toks faktas – šiurkštus panaudos sutarties pažeidimas, ir Savivaldybė turi teisę apskritai nutraukti panaudos sutartį. Pats paskui parašiau raštą Plungės sveikatos centrui, klausdamas, kokiu pagrindu jie (Nekrašai) tose patalpose įregistravo dar vieną įstaigą ir ką ruošiasi toliau daryti. Po paskutinio Savivaldybės tarybos posėdžio paklausiau Savivaldybės administracijos, ar gavo kokį atsakymą iš šios įstaigos. Atsakymo, kiek žinau, nėra. Manau, kad įstaigos vadovai tai daro sąmoningai, nes jaučia koalicijos partnerių užnugarį.
Koalicijos partnerių palaikymu džiaugiasi ir valstiečiai liaudininkai, nes ir jiems grįžo noras Savivaldybės turtą – Varkalių kompleksą – už dyką perimti. Sakyčiau, kad vienas iš dabartinės koalicijos tikslų yra Savivaldybės turtas. Žmonių gyvenimas ir rajono perspektyvos kol kas juos domina mažiausiai.
– Ar tiesa, kad „Ryto“ pagrindinės mokyklos renovacija, tiksliau – kai kurių prekių pirkimo dokumentų klastojimu, pradėjo domėtis teisėsauga? Redakcijos turima informacija, vienas partijos „Tvarka ir teisingumas“ narių, buvusios bendrovės „Alfva“ vadovas Alfredas Stropus pateikė suklastotą PVM pirkimo sąskaitą faktūrą. Ar Jums žinomi šie faktai ir ar tai tiesa?
– Sprendžiant pagal „Alfvos“ pateiktus dokumentus buvo pirktas gana nedidelis kiekis gipskartonio plokščių, jei neklystu, apie 230 kvadratinių metrų, tačiau paskui Savivaldybei bendrovė pateikė, kad pirko 2 300 kvadratinių metrų plokščių! Kažkas sąskaitoje faktūroje tiesiog perkėlė kablelį... Kai dėl to pakvietėme pasiaiškinti „Alfvos“ vadovus, bendrovė netrūko apskųsti Savivaldybę teisėtvarkai, neva projekto aprašomojoje dalyje nebuvo įrašyta, jog būtina naudoti 10 mm, o ne 8 mm, gipskartonio plokštes. Savivaldybė savo įrodė, ir ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.
Būdamas Savivaldybės administracijos direktoriumi nebespėjau apskųsti tos suklastotos sąskaitos faktūros, o ar dabartinė valdžia ką nors darys – sunku pasakyti. Vietos ūkio skyriaus vedėja tą sąskaitą turi ir situaciją žino.
„Alfvai“ paskelbtas bankrotas reiškia, kad tos bendrovės „Ryto“ mokykloje padarytą broką teks Savivaldybei taisyti už savo pinigus, nes prisiteisti ką nors iš „Alfvos“ – mažai galimybių. Savivaldybė negali tapti kreditore, kol nėra faktiškai pripažintų nuostolių, patirtų dėl netinkamai atliktos „Ryto“ mokyklos renovacijos.
– Ir pabaigoje – mūsų skaitytojams įdomu, kur dabar dirbate...
– Kol kas nedirbu. Turiu planų, tačiau dar gyvenu iš išeitinės pašalpos.