Smurtautojus „griebia“ naujasis įstatymas
Nuo 2011 metų gruodžio 15 dienos šalyje įsigaliojo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Dabar smurtautoją policija gali uždaryti į areštinę porai parų, iškart pradedamas ikiteisminis tyrimas, per tą laiką pareigūnai gali kreiptis ir į teismą dėl įpareigojimų taikymo, o teismas skriaudikui iškart gali nurodyti išsikraustyti iš nuskriausto asmens namų. Plačiau apie naująjį įstatymą kalbėjomės su Plungės rajono apylinkės teismo administracijos sekretoriumi Juozu Kaminsku.
– Paaiškinkite, ko siekiama šiuo įstatymu.
– Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu siekiama ginti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje, greitai reaguoti į iškilusią grėsmę, imtis prevencijos priemonių, taikyti apsaugos priemones ir teikti tinkamą pagalbą.
– Apie kokius smurto atvejus čia kalbama ir kas patenka į artimos aplinkos sąvoką?
– Pagal įstatymą smurtu laikomas veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar moralinę žalą. Artima aplinka apibrėžiama kaip aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.
– Kaip veikia šis įstatymas?
– Šio įstatymo veikimas numatytas labai paprastas. Policijos pareigūnai, gavę pranešimą apie smurtą ir atvykę į įvykio vietą arba patys būdami to įvykio liudininkai, užfiksuoja duomenis apie smurto artimoje aplinkoje faktą. Beje, nukentėjusiam asmeniui skundo dėl patirto smurto pateikti nereikia. Tada pareigūnai nedelsdami imasi priemonių, kad apsaugotų smurtą patyrusį asmenį, ir pradeda ikiteisminį tyrimą. Šiuo atveju taikomas pagreitintas procesas.
– Policija gali uždaryti smurtautoją dviem paroms, paskui kreipiasi į teismą dėl įpareigojimų skyrimo. Kokių priemonių gali imtis teismas?
– Teismas, gavęs policijos pareigūno pateiktą prašymą dėl smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių taikymo (tai turi būti padaryta per 48 valandas), vadovaujasi įstatymo nuostatomis ir priima nutartį, kuria smurtautojui taiko įstatymo numatytas priemones. Smurtautojas gali būti įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos (jeigu jis gyvena su smurtą patyrusiu asmeniu) ir nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, taip pat nebendrauti, neieškoti ryšių su juo. Šios priemonės skiriamos iki bylos nagrinėjimo pabaigos. Žinoma, teisėjas gali taikyti ir kardomąsias priemones – suėmimą ar įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo.
– Ar galima teigti, jog naujasis įstatymas iš esmės pakeitė atsakomybės smurtautojui taikymo praktiką ir gerokai sumažino jo galimybes išvengti atsakomybės už savo veiksmus?
– Taip, nes anksčiau tokie tyrimai būdavo pradedami gavus tik nukentėjusio asmens skundą ar prokuroro reikalavimu. Dažniausia tokių tyrimų baigtis būdavo pasiūlymas nukentėjusiajai pusei privataus kaltinimo tvarka kreiptis į teismą. Šiuo atveju to nebėra. Nukentėjusiajam pranešus apie smurto atvejį, o policijos pareigūnui jį užfiksavus, iškart pradedamas ikiteisminis tyrimas.
– Tačiau mūsų įstatymai neretai turi ir kokių nors minusų...
– Žvelgiant į šią naujovę „praktikos akimi“, įstatymas nėra tobulas, nes nėra išaiškinta, kaip turėtų būti sprendžiamas vienas ar kitas klausimas, kaip turėtų būti elgiamasi vienoje ar kitoje situacijoje. Be to, asmens apsaugos užtikrinimo priemonės negalioja nepilnamečiams smurtautojams.
– Nuo įstatymo priėmimo praėjo daugiau nei trys savaitės. Kiek smurtautojų per tą laiką policija atlydėjo į Plungės teismą, prašydama taikyti jiems įpareigojimus?
– Iki Naujųjų metų teisme buvo išnagrinėti 8 prašymai, o nuo 2012 metų sausio 1 d. iki sausio 3 d. – dar 3 prašymai. Plungės rajono savivaldybėje buvo 6, o Rietavo – 5 smurto atvejai. Smurtavo trys sugyventiniai, vienas sutuoktinis, keturi buvę sutuoktiniai, taip pat du sūnūs ir viena sesuo prieš savo artimuosius. Smurtautojų amžius – nuo 28 iki 55 metų, amžiaus vidurkis – 40 metų. Dažniausios nutartys: įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, nesiartinti, nebendrauti, neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju iki ikiteisminio tyrimo bylos užbaigimo. Vienu atveju už įpareigojimų nevykdymą skirta kardomoji priemonė suėmimas 1 mėnesiui, taip pat vienas prašymas buvo atmestas, nes nepakako duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo smurtavo.
– Dėkoju už atsakymus.
