„Gal jau nėra taip blogai Lietuvoje, taip pat ir Plungėje bei Rietave?“

– Kuo 2012-ieji bus kitokie, palyginti su praėjusiais metais, valstybės ir mūsų savivaldybės mastu?
– Kai politikai, nemažu mastu atsakingi už padėtį šalyje, formuluoja teigiamus vertinimus, daugeliui žmonių gali kilti abejonių – negi save kritikuos! Tačiau yra aplinkybių, kurios leidžia įžvelgti daug teigiamų permainų Lietuvoje. Negi kas nors Lietuvoje norėtų tokios krizės dugno ir tokių riaušių kaip Graikijoje ar Rumunijoje? Mes, lietuviai, įveikėme slenkstį! Todėl šįmet privalome neįklimpti į saviplaką, nes argumentų neigimo būvis trukdo objektyviai vertinti – gaištame ilgiems neigiamybių svarstymams, ieškome „kaltųjų“, užuot matomą problemą konstatavę ir ją išsprendę. Linkiu pasidžiaugti Lietuvos pasiekimais ir geromis permainomis, nes tam yra pamato. Pavyzdžiui, Lietuva pagal Europos Sąjungos lėšų panaudojimą yra pirmoje vietoje tarp ES valstybių. Taigi pasidžiaukime, kad jau ne tokie baisūs ir tie mūsų biurokratai, kurie sprendžia lėšų reglamentavimą ir jų skirstymą; pasidžiaukime gabiais ir energingais mūsų verslininkais, kurie sugeba panaudoti lėšas. Ir tai nėra tik tuščias pasigyrimas – greičiau panaudojant lėšas įkurta papildomų darbo vietų, tai prisidėjo ir prie ekonomikos augimo. Beje, ekonomika Lietuvoje praėjusiais metais augo neblogai – apie 6 proc. Tai antra vieta tarp ES valstybių. Sparčiai augo mūsų pramonė, o metinis eksporto augimas tiesiog įspūdingas – daugiau kaip 30 proc. Nedaugelis ES šalių gali tokiais rodikliais pasigirti. Pagal juos mes esame geriausių valstybių trejetuke. Pagaliau paklausykime, ką sako finansų ministrė: mūsų valstybės vertybiniai popieriai yra tikri, priimami kaip turintys vertę, nevirto šiukšlėmis, kaip būtų galima apibūdinti kai kurių praeityje buvusių labai stiprių valstybių. Tuo turime didžiuotis.
Kita vertus, viešojoje erdvėje aimanuojama, jog esą Lietuvoje „žlugsianti prekyba“, nes lietuviai lekia apsipirkti į Lenkiją. Bet pažiūrėkime į oficialią ES statistiką – Lietuvoje praėjusiais metais mažmeninė prekyba augo labiausiai iš visų ES šalių – daugiau kaip 14 proc. Pasirodo, nelekiame masiškai apsipirkti kitur ir, matyt, pasiekėme, kad pas mus apsipirkti atvyksta kai kas ir iš kaimyninių šalių ir čia palieka mokesčius.
Svarių rodiklių galime rasti dar ne vieną. Žinoma, yra ir tokių, kurie verčia ieškoti greitų sprendimų, bet, užuot aimanavę, ieškokime geriausių sprendimų ir siekime pažangos kitose srityse. Lygiai tą patį galima pasakyti ir apie Plungę bei Rietavą.
Manau, kad Plungės ir Rietavo žmonės, pakėlę akis, mato ne vieną renovuotą, gražiai įrengtą bendruomenės pastatą. Galime paminėti Labardžių, Pelaičių, Babrungo, Stanelių, Gegrėnų, Daugėdų bendruomenių įspūdingus naujus ar renovuotus pastatus. Plungės rajone jau renovuoti arba baigiami renovuoti beveik visi darželiai, asfaltuojami keliai. O kuriuo laikotarpiu dar taip buvo? – atsakykime sąžiningai. Tektų pripažinti, kad nelabai būtų galima įvardyti kitą laikotarpį, kad buvo atnaujinta tiek infrastruktūros, visuomeninių pastatų. Gal jau nėra taip blogai Lietuvoje, taip pat ir Plungėje bei Rietave. Taigi kviečiu praėjusius metus vertinti palyginti gerai ir optimistiškai planuoti 2012-uosius.
– Po 2011 metų Savivaldybių tarybų rinkimų susiformavo gana marga Plungės valdžia. Iš šalies žiūrint, savivaldybė valdoma kiek chaotiškai... Ar esate patenkintas Plungės valdžios darbu ir kodėl?
– Nelinkstu vertinti Plungės valdžios ar koalicijos. Svarbiausia – kaip įvertins žmonės, kurie rinko Savivaldybės tarybą, ir kokius jie matys teigiamus dalykus, kas jiems nepatiks. Kaip Seimo narys jaučiu pareigą – kad ir kokia valdžia būtų susiformavusi – padėti jai, nes taip elgiuosi gyventojų labui. Kadangi mūsų partijos atstovė eina Savivaldybės administracijos direktorės pareigas, natūralu, jog daugiausia klausimų sprendžiame kartu su ja, nagrinėjame jos prašymus. Manau, kad tuo neilgu laikotarpiu, kiek dirba naujoji koalicija Plungėje, vis dėlto galima pastebėti sričių, kuriose pavyko pasiekti pažangos. Išskirčiau kelių probleminių projektų „pastūmėjimą“ jų sėkmingo užbaigimo link: štai Oginskio parko sutvarkymo darbų, valstybinės komisijos ilgai nepriimamų dėl subankrutavusio pagrindinio rangovo, pirmasis etapas buvo užbaigtas ir išvengta ES milijonų grąžinimo grėsmės. Nors nelengvai, bet stumiasi į priekį Platelių turizmo infrastruktūros plėtros projekto parengimas.
Galbūt rinkėjai, bent jau nemaža dalis, mano, kad meru turėtų tapti atstovas tos partijos, kuri gauna daugiausia balsų. Bet pagal šiandien galiojantį įstatymą tai garantuojama tik tuomet, kai partija gauna daugiau kaip pusę visų Savivaldybės tarybos narių mandatų. Kai yra daug partijų, gavusių po nedaug balsų – kaip atsitiko Plungėje, koalicija formuojasi marga ir derybos gali lemti, jog mero pareigos teks mažai rinkėjų balsų tegavusiai partijai. Kad ateityje Savivaldybės valdžia būtų panašesnė į tą, kurią dauguma žmonių norėtų matyti, mes esame įregistravę Konstitucijos pataisą; ją parėmė šimtas Seimo narių ir tai leistų merus rinkti tiesiogiai. Tik meras būtų ne visai toks, koks yra dabar: meras būtų Savivaldybės vykdomosios valdžios galva. Iš esmės jis būtų panašus į šiandieninį administracijos direktorių, kuris turėtų visas ūkines, administracines galias, o Savivaldybėje taryba išsirinktų tarybos pirmininką, tvirtintų Savivaldybės biudžetą ir priimtų kitus politinius sprendimus. Žmonės iš esmės visais praktiniais klausimais galėtų kreiptis į savo išsirinktą merą ar jam pavaldžius pareigūnus bei darbuotojus.
– Moksleivio krepšelį atidavus Švietimo ir mokslo ministerijai, Savivaldybės biudžetas smarkiai sumažėjo. Sumažėjo ir skolinimosi limitų, o reikiamų padaryti darbų – apstu. Ar tik neteks Savivaldybei bankrutuoti?
– Plungės rajono savivaldybė, aktyviai vykdydama europinius projektus ir kiekvienu atveju pati turėdama kažkiek prisidėti, yra jau visiškai priartėjusi prie skolinimosi ribos, kurią nustato įstatymai ir Finansų ministerija. Tačiau nereikėtų gąsdintis, jog Savivaldybė bankrutuos.
Šiais metais tų projektų bus šiek tiek mažiau, ir, atsakingai planuodama savo lėšas, Plungės rajono savivaldybės taryba, manau, sėkmingai suformuos biudžetą, be skaudžių socialinių pasekmių. Ir mes Seime, formuodami visos valstybės biudžetą, išėjome nelengvą etapą praėjusių metų pabaigoje, kai reikėjo daug ką mažinti. Pradžioje situacija atrodė sudėtinga, bet vis dėlto radome išeitį ir sugebėjome atkurti 2009-aisiais buvusias pensijas, palikome veikti Vaikų išlaikymo fondą, padidinome atlyginimus socialiniams darbuotojams. Taip pat ir Plungės rajono savivaldybė, jeigu rimtai ir jautriai apsvarstys visas išlaidas, manau, ras išeitį. Linkiu tam deramai susikaupti.
O dėl moksleivio krepšelio – mes suprantame, kad, išlikus tokiam pat vieno mokinio krepšelio dydžiui ir mažėjant mokinių, lėšų susidaro mažiau. Bet nereikėtų skubėti daryti radikalių sprendimų. Manau, kad beveik visos mokyklos, kurios veikia šiandien, turėtų išlikti. Tai labai svarbu miesteliui, kuriame yra gimnazija, pagrindinė arba vidurinė mokykla. Tikiu, kad pedagogų bendruomenė supras ir sutiks su laikinai kuklesnėmis lėšomis dėl mokinių mažėjimo. Ką gali žinoti, gal ateityje padėtis pagerės, ir sulauksime priešingų tendencijų.
– Sunkmetis skaudžiai smogė Plungės verslui – daug įmonių bankrutavo. Anksčiau džiaugėmės, kad Plungės rajono savivaldybėje yra daug stiprių įmonių, o dabar galime „džiaugtis“ tuščiais subankrutavusių įmonių, tokių kaip „OKZ HOLDING Baltija“, pastatais. Ką reikėtų daryti, kad verslas grįžtų į Plungę?
– Nesutikčiau, kad verslas yra „išėjęs“ iš Plungės. Taip formuluojant klausimą matau tą pačią perdėto neigiamo vertinimo problemą, apie kurią kalbėjau anksčiau. Iš tikrųjų Plungėje yra bankrutavusių nemažų įmonių. Ir bendrovės „OKZ HOLDING Baltija“ bankrotas yra labai skaudus, nes ten dirbo keli šimtai žmonių. Bet matykime ir tai, kad, gavus Europos Sąjungos paramą, atsidaro didelis, modernus „Vičiūnų“ bendrovės naujas cechas, gavusios paramą, išplėtė veiklą įmonės „Linomeda“, „V. Padagas ir Ko“, gerai veiklą plėtoja ir sugeba viešųjų pirkimų konkursus laimėti statybos bendrovės. Ir kitos įmonės drąsiau turėtų ieškoti galimybių plėstis, teikti paraiškas ES paramai gauti, pavyzdžiui, neseniai Ūkio ministerijos paskelbtai priemonei INVEST.LT, kuri numato skirti paramą investiciniams projektams periferiniuose regionuose, Nacionalinė mokėjimo agentūra laukia paraiškų verslui plėtoti kaimuose. Nors pradžioje lėšos nėra didelės, bet bandyti reikia. Tikiu, kad atsiras projektų, pagal kuriuos Plungėje bus įkurta naujų įmonių. Aš pats ieškau tokių galimybių, raginu verslininkus ir, kiek leidžia Seimo nario galimybės, rūpinuosi, kad parama būtų skirta. Reikia kviesti Plungėje investuoti stambesnius Lietuvos ir užsienio investuotojus; kiek pajėgsiu, prie to prisidėsiu.
O bankrotų atsitinka ir pačiose pažangiausiose, geriausiai ekonomiškai išsivysčiusiose valstybėse, kai kažkurios įmonės produkcijai susidaro nepalankios sąlygos. Bandyti tokias įmones gelbėti mokesčių mokėtojų pinigais būtų per didelė prabanga. Manau, jog veržlūs Plungės verslininkai ieškos naujų nišų, naujų galimybių ir netrukus mes galėsime sakyti, kad Plungė tapo Žemaitijos verslo centru.
Bus daugiau.