J. Razma: „Nepritariu bandymui priešinti Plungę ir Rietavą“
„Blogai yra, jeigu žmonės pastebi viešus koaliciją sudariusių politikų pasiaiškinimus, kai vieni kaltina kitus, kai meras priekaištauja administracijos direktoriui. Žmonės paprastai sako: susitarkite galų gale, išsiaiškinkite ir darykite tai, kas reikalinga. Vieši tarpusavio aiškinimaisi ir buvo viena iš priežasčių, kodėl nelabai gerai pasirodė abi tuo metu koalicijoje buvusios partijos – ir mūsų partija, ir socialdemokratai“, – taip į „Plungės žinių“ klausimą apie ankstesnės valdžios viešą tarpusavio santykių aiškinimąsi atsakė Seimo narys Jurgis Razma. Tiesa, parlamentaras tvirtina, kad naujajai valdžiai kol kas to pavyksta išvengti...
Žinoma, tuo būtų galima pasidžiaugti, tačiau, pasak Seimo nario, Plungės valdžiai sunkokai sekasi spręsti kitus klausimus – kad ir dėl investicijų sporto srityje. Ar mūsų valdžiai kuo nors gali padėti parlamentaras? Apie tai ir ne tik – tolesnis pokalbis su J. Razma.
Tęsinys. Pradžia Nr. 6 (971)
– Savivaldybė įklimpo su sporto komplekso statyba: politikams tebesvarstant, kaip geriau, panašu, kad nei komplekso, nei dengtos ledo ritulio aikštelės plungiškiai nematys dar dešimtmetį. Kuo Jūs galite padėti sprendžiant šią ir kitas problemas?
– Plungės rajono savivaldybei sunkiau sekasi su investicijomis sporto srityje: tam tikrą laiką Vyriausybės investicijų programai Savivaldybė neteikė šios srities projektų, todėl net neturėjau galimybės įrodinėti, kad jie yra tinkami finansuoti. Po tam tikro laiko atsirado minėtas didelio sporto komplekso projektas, bet, tebesitęsiant sunkmečiui, būtų labai sudėtinga įtikinti Kūno kultūros ir sporto departamentą ir Vyriausybę, kad toks projektas yra svarstytinas tarp prioritetinių. Yra dar ir ta problema, jog po ankstesnių vyriausybių darbo Lietuvoje liko gana daug panašių didelių sporto kompleksų ir nežinia, kaip ilgai jie turės būti finansuojami. Abejojama, ar jie apskritai bus reikiamai panaudoti, kiek savivaldybėms kainuos jų išlaikymas, todėl įsiūlyti dar vieną tokį kompleksą iš tikrųjų labai sudėtinga. Geriausia būtų, jeigu Plungės politikai dar kartą imtųsi to projekto, sąžiningai įvertindami jo realumą ir galimybę koreguoti. Gal jis galėtų būti šiek tiek mažesnis. Dar linkėčiau nuvažiuoti į Pasvalį, kur neseniai buvo baigtas statyti sporto ir tam tikrų vandens pramogų kompleksas, kurį galima laikyti pasisekusiu pavyzdžiu. Tai padėtų apsispręsti, ar Savivaldybė laikosi pirminio projekto, ar mėgina kažką keisti. Po to būtų galima pradėti pokalbius su Kūno kultūros ir sporto departamentu dėl šio projekto finansavimo.
Kaip tik dabar aiškinamės su Kultūros vertybių apsaugos departamentu, kaip panaikinti kliūtis, kurios trukdo Plungės parke esančio stadiono rekonstravimui ir renovavimui. Asmeniškai esu sutaręs, kad į Plungę atvyktų departamento vadovė Diana Varnaitė. Tiesiogiai su direktore aptarsime ir kitus šio departamento prižiūrimus objektus – ką padaryti, kad nestovėtų apgriuvę pastatai. Manau, po truputėlį sporto projektai „pajudės“, nes tai viena iš sudėtingesnių sričių – kad ir kaip gaila – Plungėje yra puikių sportininkų ir sporto entuziastų. Apgailestauju, kad politikų ir Savivaldybės administracijos lygmenyje kažkas strigo, klimpo ir tos srities specialistai dabar gali turėti pagrįstų nusivylimų.
– Atrodo, tarsi Plungės valdžia murkdytųsi savo pačios pripiltoje purvo duobėje, nes niekaip nesugeba peržengti asmeninių ambicijų. Gal todėl dažnai plungiškiai sako, jog Rietavo valdžia tvarkosi geriau. Kas, Jūsų manymu, tam turi įtakos ir ko Plungės valdžia gali pasimokyti iš rietaviškių?
– Nepritarčiau bandymui priešinti Plungę ir Rietavą. Galima rasti sričių, kuriose Plungės pasiekimai yra puikūs. Pavyzdžiui, Plungės kultūros centras su savo įvairiapuse veikla ir pirminės sveikatos apsaugos grandis tikrai gali būti pavyzdžiai Lietuvai. Antai veikia trys privatūs medicinos centrai ir nė vienas iš jų nėra atkišęs rankos, prašydamas valstybės pinigų. Gerų dalykų būtų galima išvardyti ir daugiau.
Kita vertus, turėtume matyti, jog Rietavui, kaip nedidelei savivaldybei, yra šiek tiek lengviau tvarkytis, administruoti, priimti politinius sprendimus. Tokioje nedidelėje savivaldybėje meras pats beveik gali pažinti kiekvieną gyventoją, juolab – kiekvieną aktyvesnį žmogų. O Plungėje jau yra sudėtingiau. Rietave dominuoja ir gali formuoti administraciją viena politinė jėga, taigi – mažiau gaišaties politiniams derinimams ir pasiaiškinimams. Dar paminėsiu, kad Vyriausybėje skirstant išteklius paprastai laikomasi principo, jog pinigų bent vienam objektui reikia skirti kiekvienai savivaldybei. Vienas dalykas gauti lėšų vienai mokyklai finansuoti Rietave, kitas dalykas – vienai mokyklai Plungėje. Ir jeigu taip vyksta keletą metų, pranašumas labai juntamas. Taigi mažai savivaldybei yra palankių objektyvių veiksnių.
Apskritai pagal kelis rodiklius abi savivaldybės teigiamai vertintinos ir tuo pirmiausia noriu džiaugtis. Štai pagal projektus, finansuojamus iš Europos Sąjungos lėšų, abi savivaldybės atrodo gerai, – tereikia pažiūrėti interneto svetainėje www.esparama.lt. Reikia padėkoti abiejų savivaldybių administracijų darbuotojams, kurie rūpinosi tų projektų teikimu.
O kad tarp Plungės ir Rietavo yra tam tikros konkurencijos ir galime palyginti veiklos rezultatus, yra privalumo: tai verčia stengtis, taisyti trūkumus.
– Ankstesnę kadenciją tarp Plungės rajono savivaldybės merės ir administracijos direktoriaus buvo nesutarimų. Pasikeitė valdžia, pasikeitė ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Plungės skyriaus vadovybė. Gal dabartinei valdžiai geriau sekasi spręsti tarpusavio reikalus ir savivaldos klausimus?
– Sutinku, kad žmonės blogai vertina, jeigu pastebi viešus koaliciją sudariusių politikų pasiaiškinimus, kai vieni kaltina kitus, kai meras priekaištauja administracijos direktoriui. Žmonės paprastai sako: susitarkite galų gale, išsiaiškinkite ir darykite tai, kas reikalinga. Vieši tarpusavio aiškinimaisi ir buvo viena iš priežasčių, kodėl nelabai gerai pasirodė abi tuo metu koalicijoje buvusios partijos – ir mūsų partija, ir socialdemokratai. Tikiuosi, kad iš šios karčios patirties išvadų jau yra padaryta. Stebėdamas šiuo metu esančios dar platesnės Plungės rajono savivaldybės valdančiosios koalicijos darbą, bent jau Savivaldybės vadovų viešų tarpusavio kaltinimų nebepastebiu. Tai pasikeitimai į gera. Be abejo, nereikia norėti, kad Savivaldybės tarybos posėdyje tarybos nariai, atstovaujantys skirtingoms koalicijos frakcijoms, visais klausimais kalbėtų vienodai ir idealiai sutartų. Manau, kad ši koalicija kol kas dirba gana darniai, nors situacija nėra lengva, mat pirmą kartą į valdančiąją daugumą yra atėję daug naujų politikų, kurie neturi koalicinio darbo patirties, bet, matyt, stengiasi tartis, girdėti vieni kitus.
– Rudenį vyko TS-LKD Plungės skyriaus ataskaitinis susirinkimas, kuriame išrinkta nauja skyriaus valdžia. Kaip vertinate skyriaus valdžios pokyčius ir jo veiklą?
– Rudenį gana vieningai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Plungės skyrius išsirinko naują pirmininkę. Buvo sutarta, kad Asta Beierle-Eigirdienė yra tinkamiausia kandidatė. Manau, jog vieningumas rodo skyriaus brandą. Skyriaus vadovių pasikeitimas įvyko labai gražiai, nes ilgametė skyriaus pirmininkė Elvyra Lapukienė nuoširdžiai paskelbė savo apsisprendimą nekandidatuoti ir parėmė Astą.
Kintančiame pasaulyje turime būti dinamiški – t. y. atsinaujinantys ne tik žmonių, bet ir idėjų požiūriu. Tokio požiūrio laikydamasis aš pats atstovauju mane rinkusiems žmonėms ir tikiu, kad tokia nuostata būdinga daugeliui partijos Plungės skyriaus narių. Juk kiekvienas iš mūsų norime, kad gyvenimas būtų tobulesnis, vyrautų vertybiniai dalykai, kad inovatyvius sprendimus lemtų dialogas, įsiklausymas, tradicija. Manau, jog tuo TS-LKD vadovaujasi ir Plungėje, ir Rietave. Tad tikiuosi, kad TS-LKD skyrius su atsinaujinusia vadovybe taip pat bus geras talkininkas ir šių metų Seimo rinkimų kampanijoje.
(Bus daugiau)
