„Seku, kad būtų duotas atsakymas, o prašymas „nepasimestų“

– Kol per kelis laikraščio numerius buvo tęsiamas šis interviu, atrodo, Vyriausybėje ministrų sprendimais buvo patvirtintos lėšos investiciniams projektams. Ar neliko nuskriausti Plungė ir Rietavas?
– Plungei ir Rietavui skirtos investicinės lėšos – nemenkos. Atkakliai įrodinėjant ministrams, kad verta finansuoti projektus šiose savivaldybėse, pavyko pasiekti palankaus rezultato. Tikiuosi, kad šiais metais, skyrus 1,34 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų, bus baigta Plungės bibliotekos laikrodinės renovacija, tik tam reikės, kad dar apie 700 tūkst. Lt pasiskolintų ir rangovas, gavęs ministro garantiją, jog kitais metais bus atsiskaityta. Turėtų būti baigtas Plungės rajono apylinkės teismo pastatas (vienintelis šiuo metu Lietuvoje statomas apylinkės teismo pastatas), ir šiam tikslui yra skirta per 3 mln. Lt. Taip pat skirtas finansavimas Plungės ligoninei – 0,5 mln. Lt pastato rekonstrukcijai, ir Rietavo poliklinikai – 200 tūkst. Lt. Šiokia tokia suma, – ne tokia didelė, kokios reikėtų, – tik 300 tūkst. Lt, skirta Rietavo gimnazijos sporto salei statyti. 400 tūkst. litų – Plungės kultūros centro renovacijai tęsti. Kai viską susumuojame, manau, susidaro šiek tiek daugiau investicinių lėšų, negu vidutiniškai gauna kitos savivaldybės. Reikia turėti omenyje, kad investicinės programos šiemet per kelis biudžeto „karpymus“ buvo smarkiai sumažintos. Taigi mano sąžinė prieš Plungės ir Rietavo gyventojus yra rami, nes atkakliai įrodinėjau ministrams, kad tos lėšos būtų skirtos. Kiek vėliau, kai susisiekimo ministras pasirašys atitinkamus įsakymus, dar paaiškės, kiek pinigų bus skirta keliams remontuoti ir tiesti.
– Dažnai lankotės Plungės rajono ir Rietavo savivaldybėse. Ar žmonių ir savivaldybių problemos čia atgena?
– Įvairios aplinkybės lemia, kad Plungės ir Rietavo gyventojai mane mato dažnai. Pirmoji tokia – kai tik nevyksta Seimo posėdžiai, turiu daugiau galimybių atvykti ir tuo pasinaudoju. Laikotarpis tarp sesijų ir yra skirtas bendrauti su visuomene. Iš to, ką išgirstu ir kokią surenku informaciją, toliau galiu planuoti darbus Seime. Tai yra antra priežastis, kodėl noriu ir turiu atvykti į Plungę ir Rietavą. Kita vertus, pastaruoju metu čia buvo nemažai malonių renginių: užbaigti renovacijos ir naujų pastatų statybos projektai, kuriuos finansavo Vyriausybė. Prie kai kurių projektų sėkmingo įgyvendinimo teko ir pačiam kuo nors prisidėti. Taigi atvažiuoti buvo malonu, nes su savivaldybių gyventojais galėjau pasidžiaugti gražiai įrengtomis patalpomis, kurios tarnaus bendruomenėms. Teko lankytis Babrungo seniūnijoje, Gegrėnuose, Staneliuose, Pelaičiuose.
Trečia aplinkybė – bendruomenės pasikviečia turėdamos konkrečių, sudėtingų problemų. Štai su daugelį metų varginančia fermos kvapų problema yra kreipęsi Varkalių bendruomenės atstovai. Dabar klausimas įgavo naujų atspalvių, nes išaiškėjo, kad toje fermoje planuojama statyti ir elektros jėgainę. Kartu su Žemės ūkio ministerija ir Savivaldybės administracija mėginame ieškoti geriausios išeities.
Turiu pareigą paskelbti priėmimus asmeniniais klausimais, kad žmonės turėtų galimybę kreiptis su savo bėdomis. Žinoma, ne visada būtina susitikti, šiais laikais daugelį klausimų galima išspręsti laišku ar telefono skambučiu, bet vis dėlto kai kurie žmonės nori tiesiogiai pabendrauti su Seimo nariu. Ne visus tenkina bendravimas per atstumą.
Tikiuosi, kad bendravimo intensyvumą išlaikysiu ir ateityje. Man atrodo, kad tai yra prasminga, nes ir man suteikia minčių, atskleidžia, kaip veikia mūsų teisės aktai, kaip gyventojai priima kai kuriuos projektus. Tas aktyvus bendravimas leidžia priartėti prie idėjos, kad dirbame žmonių labui.
– Ar daug gyventojų kreipiasi į Jus pagalbos, kuo dažniausiai skundžiamasi ir kaip pavyksta padėti?
– Mane džiugina, kad gyventojų kreipimaisi būna dalykiški. Esu girdėjęs kitų Seimo narių pastebėjimų, jog kartais besikreipiančiųjų srautas „priklauso nuo mėnulio fazės“. Čia – Plungėje ir Rietave – tokios „priklausomybės“ tikrai nepastebėjau. Žmonės ateina turėdami sudėtingų klausimų, kartais – net nusivylę teismo sprendimais. Tokiais atvejais labai sunku padėti. Jeigu nuosprendis įsiteisėjo, tik retu atveju dar galima nukreipti pas kompetentingą teisininką pasiaiškinti dėl proceso atnaujinimo.
Kai kurie žmonės kreipiasi dėl socialinių problemų. Stengiuosi padėti surasti paramos, šiek tiek pagelbėti žmogui. Tuo tikslu bendradarbiauju su Plungėje veikiančia Pilietiškumo ir bendruomeniškumo ugdymo draugija, kuri turi teisę teikti paramą. Man, kaip Seimo nariui, tai organizacijai kartais lengviau surasti stambesnį donorą. Draugijai sutelkus tam tikrų lėšų, galima ir paremti.
Pasitaiko Savivaldybės kompetencijos klausimų. Tokiu atveju kalbamės su Savivaldybės administracija, kad dėmesingai išnagrinėtų gyventojų rūpimą dalyką. Seku, kad būtų duotas atsakymas, o prašymas „nepasimestų“. Štai ne taip seniai Gegrėnų bendruomenė kreipėsi norėdama įteisinti visuomeninės paskirties sklypą prie tvenkinio. Atrodo, kad pavyks padėti. Teko kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą, Plungės žemėtvarkininkus. Tikiuosi, kad, visiems įdėjus šiek tiek pastangų ir parodžius geros valios, tas klausimas bus išspręstas ir bendruomenė bus teisiškai įforminusi visuomeninės paskirties sklypą. Kol to nepadarai, visada atrodo, kad yra pavojus, jog kažkoks privatus asmuo, nusižiūrėjęs sklypą geroje vietoje, jį „pačiups“.
– Klausantis Jūsų partijos vadovų pasisakymų įvairiais ūkiniais ir politiniais klausimais, dažnai galima pastebėti, kaip skiriasi Jūsų, Vyriausybės vadovo ir Seimo Pirmininkės nuomonės. Štai kad ir PVM lengvatos spaudai taikymo klausimas: Ministras Pirmininkas nėra linkęs pritarti PVM mažinimui, o Jūs – už. Dažnai Jūs nepritariate Vyriausybės politikai. Ar tai reiškia, kad padaryta Vyriausybės klaidų ir jų toliau daroma?
– Tikrai nesutiksiu, kad mano ir Ministro Pirmininko pozicijos išsiskiria dažnai. Pasitaiko atvejų – kaip ir dėl paminėto pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos klausimo. Premjeras laikosi griežtos pozicijos, kad PVM lengvatų turėtų iš esmės nebelikti ir turėtų būti skaidri visų verslo sričių konkurencija. Aš turiu kiek kitokių argumentų. Manau, jog spauda yra labiau dvasinis nei tiesiog materialinis produktas, todėl į jį gali būti šiek tiek kitoks požiūris. Tuo labiau kad beveik visose Europos Sąjungos šalyse PVM tarifas spaudai yra lengvatinis, kai kuriose net nulinis. Tik, atrodo, trys šalys neturi lengvatinio tarifo. Pagaliau pastebiu, jog pastaruoju metu spaudos leidinius leidžiančios bendrovės yra labai susitraukusios dėl sumažėjusių reklamos apimčių, be to, joms prieš keletą metų teko papildomas mokesčių krūvis, kai buvo atsisakyta išlygų apmokestinant darbuotojus.
Dar paminėsiu, kad mano ir premjero nuomonės išsiskiria dėl minimalios mėnesinės algos dydžio. Aš esu įsitikinęs, kad galima ryžtis priimti sprendimą, jog minimali alga būtų 900 litų. Vyriausybėje kol kas sustota ties 850 litų. Seime tas klausimas dar nebaigtas svarstyti, todėl pamatysime, koks bus galutinis sprendimas.
Yra daug smulkesnių atvejų, kurių tiesiog spaudoje nematyti. Seimo frakcijos posėdžiuose ir partijos prezidiumo posėdžiuose nuolat diskutuojame: požiūrių, argumentų būna labai įvairių, savo nuomonę reiškia ir kiti partijos nariai. Dėl to, kad yra nuomonių takoskyra, nematau jokios partijos vidaus, juolab frakcijos politinės problemos. Diskutuojame ir dėl to tikrai nesusipykstame. Nesame kokia nors monolitinė partija, kur vadovas pasako, o kiti tik linkčioja galvomis.
– Jūsų nuomone, kokios partijos paklius į Seimą per šių metų rinkimus ir kaip pasiskirstys balsai?
– Prieš rinkimus paprastai yra skelbiami sociologiniai tyrimai, rengiamos apklausos. Siūlyčiau nepamiršti ne prieš vienerius rinkimus išryškėjusių bendrų dėsningumų, kad rinkimų rezultatai neatitinka apklausų rezultatų. Tai yra mūsų partijai palankus dėsningumas, nes mes per rinkimus gauname iš esmės dvigubai daugiau balsų, negu skelbia pačios palankiausios mums priešrinkiminės apklausos. Taip yra dėl kelių priežasčių. Viena – tai, kad iš esmės visos apklausų agentūros neįtraukia į apklausas gyventojų, vyresnių nei 74 metai. O tokio amžiaus yra nemaža rinkėjų dalis, atrodo, daugiau nei 200 tūkst. žmonių, ir jie gana pareigingai eina į rinkimus. Antra mums palanki aplinkybė – ta, kad mūsų rinkėjai apskritai pasižymi pareigingumu ir eina balsuoti. Mūsų realus reitingas nuo atėjusių, o ne nuo visų gyventojų būna kur kas geresnis, negu skelbia apklausos. Dėl to šiandien galima sakyti, kad mūsų ir socialdemokratų reitingai atrodo panašiai. Žinoma, mes tikimės, kad iki rinkimų dar turime galimybę savo reitingus pagerinti. O kai kurių kitų partijų reitingus, kurie dabar yra santykinai nemaži, gali sumažinti atsiradusios naujos politinės „jėgos“ – jų atsiranda prieš kiekvienus rinkimus, tačiau rinkėjas turėtų įgyti patyrimo žinodamas, kad tokios partijėlės ištirpsta, nepasirengusios ilgalaikės politikos kūrybai. Manau, kad nuo mūsų organizacijos šios partijos rinkėjų neatims, bet nuo opozicinių partijų tikrai gali atimti. Kaip atrodys ta politinė panorama po Seimo rinkimų, dabar dar sunku pasakyti, nes yra nemažai neapsisprendusių rinkėjų, kurie tiksliai neatsako, už ką balsuos. Jie dar lūkuriuoja, vertina, žvalgosi.
Naujausiame partijos tarybos posėdyje gana drąsiai pasakėme, jog Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai gali laimėti rinkimus. Tai nėra tik propagandinis šūkis. Tai objektyvia analize grįsta išvada. Žinoma, taip teigdami turime gerokai pasistengti labiau atskleisti žmonėms savo darbų prasmę, mūsų vykdytų reformų jau matomus rezultatus. Tikiuosi, kad per likusį laiką pavyks tai padaryti.
– Ačiū už atsakymus.