Archyvas

Nuo:
Iki:

Reklama

Plungės rajono ir Rietavo savivaldybių laikraštis » Rubrikos » Proveržis » Moks­liu­kė? Tai juk kom­pli­men­tas!

Moks­liu­kė? Tai juk kom­pli­men­tas!

Plun­gės „Sau­lės“ gim­na­zi­jos IVc kla­sės mo­ki­nė Ak­vi­lė Balt­miš­ky­tė įsi­ti­ki­nu­si, kad mo­ky­mo­si re­zul­ta­tas pir­miau­sia pri­klau­so nuo to, kiek pa­stan­gų įde­di ir mo­ty­va­ci­jos tu­ri pats. Ji – iš tų, ku­rie sie­kia mak­si­ma­lių tiks­lų. Tai įro­do ir fak­tas, jog Ak­vi­lė – aukš­čiau­sią mo­ky­mo­si vi­dur­kį tu­rin­ti gim­na­zis­tė (pir­ma vie­ta da­li­ja­si su Ia kla­sės mo­ki­niu Žy­man­tu Pet­rei­kiu). Mer­gi­na sa­ko, kad bu­vo me­tas, kai pa­va­din­ta moks­liu­ke pyk­da­vo, ta­čiau da­bar tai net­gi pa­tin­ka ir to­kią pra­var­dę pri­ima kaip kom­pli­men­tą. Šios jau­nos plun­giš­kės pla­nuo­se – stu­di­jos už­sie­ny­je. „Da­bar ma­ne do­mi­na pla­tes­nis pa­sau­lis, no­riu pa­ma­ty­ti jo kuo dau­giau“, – sa­ko A. Balt­miš­ky­tė.

– Ak­vi­le, ta­vo var­das – ge­riau­sių­jų „Sau­lės“ gim­na­zi­jos mo­ki­nių są­ra­šo vir­šū­nė­je! Vi­sa­da bu­vai pir­mū­nė?
– Iš tie­sų ma­ne tai la­bai nu­ste­bi­no, ti­kė­jau­si pa­tek­ti į TOP 20, apie vir­šū­nę net ne­sva­jo­jau! Pir­mū­ne ne­siek­da­vau bū­ti, bet bu­vau nuo pir­mos iki aš­tun­tos bei de­šim­to­je kla­sė­se.
– Ge­rai mo­ky­tis tau leng­va ar rei­kia įdė­ti ne­ma­žai pa­stan­gų?
– Ne­pa­sa­ky­čiau, kad la­bai su­dė­tin­ga, ta­čiau leng­va tik­rai nė­ra. Džiau­giuo­si at­ra­du­si sa­vo mo­ky­mo­si sti­lių, bū­dus, kaip pa­to­giau­sia ir leng­viau­sia įsi­sa­vin­ti in­for­ma­ci­ją, be šių da­ly­kų ge­ri re­zul­ta­tai lik­tų tik­tai sva­jo­nė­mis.
– Ko­kio­se dis­cip­li­no­se jau­tie­si stip­riau­sia? Ko­kios pa­mo­kos la­biau­siai pa­tin­ka?
– Man la­biau­siai pa­tin­ka pa­mo­kos, ku­rios la­biau­siai se­ka­si. Ma­nau, ge­riau­siai mo­ku ge­og­ra­fi­ją, ji man la­bai pa­tin­ka. Šiam moks­lui ski­riu daug lai­ko, ta­čiau tai ma­nęs ne­var­gi­na, nes mo­ky­tis jos – vie­nas ma­lo­nu­mas. Taip pat ne­blo­gai se­ka­si ma­te­ma­ti­ka, eko­no­mi­ka, to­dėl juos taip pat pri­skir­čiau prie ar­ti­miau­sių šir­džiai.
– Drau­gai, ar­ti­mie­ji tur­būt va­di­na ta­ve moks­liu­ke? Ar tai ta­vęs ne­er­zi­na?
– Taip, šią pra­var­dę gir­džiu daž­nai. Se­niau tai er­zin­da­vo, ta­čiau da­bar pri­pra­tau ir iš to pa­si­juo­kiu, nes pri­imu kaip kom­pli­men­tą.
– Moks­lams ski­ri vi­są sa­vo dė­me­sį ir lai­ką? Kuo dar do­mie­si? Kaip lei­di lais­va­lai­kį?
– Daž­niau­siai moks­lams ten­ka skir­ti di­dži­ą­ją lai­ko da­lį, ta­čiau sten­giuo­si at­ras­ti lai­ko pa­bū­ti su šei­ma, drau­gais. Lais­va­lai­kiu mėgs­tu ga­min­ti, už­si­im­ti rank­dar­biais, žiū­rė­ti fil­mus ar tie­siog pail­sė­ti nuo vis­ko – sten­giuo­si laiką iš­nau­do­ti da­ry­da­ma tai, apie ką gal­vo­jau, kai bu­vau už­im­ta mo­kyk­los dar­bais.
– Tur­būt ta­vo pa­var­dė ne kar­tą pui­ka­vo­si ir tarp įvai­rių olim­pia­dų lai­mė­to­jų?
– Jau ket­ve­rius me­tus iš ei­lės da­ly­vau­ju ra­jo­ni­nė­je bei „Gaub­lio“ ge­og­ra­fi­jos olim­pia­do­se. Be­veik vi­sa­da pa­vyks­ta už­im­ti pri­zi­nes vie­tas. Tuo la­bai džiau­giuo­si. Ki­to­se olim­pia­do­se ne­su lin­ku­si da­ly­vau­ti, nes ne­si­jau­čiu to­kia stip­ri, kad ga­lė­čiau nu­rung­ti ki­tus.
– Kas ta­ve mo­ty­vuo­ja ge­rai mo­ky­tis ir siek­ti aukš­tų įver­ti­ni­mų?
– La­biau­siai aš pa­ti. Šio­je sri­ty­je esu mak­si­ma­lis­tė, sie­kiu ge­riau­sio re­zul­ta­to bet ko­kia kai­na. Ma­nau, yra la­bai svar­bu pa­čiai sa­ve stum­ti da­ry­ti ge­riau­sia, nes mo­ty­va­ci­jos iš ap­lin­kos nie­ka­da ne­bus pa­kan­ka­mai, nors drau­gų, šei­mos pa­lai­ky­mas ir su­pra­ti­mas man la­bai svar­bus.
– Pas­ta­ruo­ju me­tu ne­ma­žai kal­ba­ma apie švie­ti­mo sis­te­mos re­for­mą. Vie­nas iš siū­ly­mų – at­si­sa­ky­ti na­mų dar­bų. Kaip ma­nai, ar tai ge­ra idė­ja?
– Idė­ja la­bai ge­ra, ta­čiau aš ją kiek pa­ko­re­guo­čiau: ma­no nuo­mo­ne, na­mų dar­bai ga­lė­tų bū­ti už­duo­da­mi, ta­čiau jie tu­rė­tų bū­ti tik re­ko­men­da­ci­nio po­bū­džio. Taip mo­ki­niai ga­lė­tų pa­si­rink­ti, kas jiems svar­biau­sia, ir ne­si­rū­pin­ti dėl da­ly­kų, ku­rie jiems ne tiek svar­būs ar įdo­mūs. Taip pat ši re­for­ma su­teik­tų dau­giau lais­vo lai­ko, nes vi­sų na­mų dar­bų at­li­ki­mas, pa­si­ruo­ši­mas vi­soms pa­mo­koms daž­niau­siai už­trun­ka vi­są va­ka­rą, to­dėl ne­be­lie­ka lai­ko ho­biams ir ben­dra­vi­mui su ar­ti­mai­siais.
– Esi abi­tu­rien­tė. Ko­kios stu­di­jos ta­ve vi­lio­ja?
– Ma­ne vi­lio­ja la­bai daug sri­čių, ne­ma­nau, kad po vie­no di­plo­mo su­sto­siu. Pa­si­rin­kau stu­di­jas Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, jos su­si­ju­sios su ver­slu ir fi­nan­sais. Aš ma­nau, stu­di­jos už­sie­ny­je bus nau­din­gos, nes su­teiks daug pa­tir­ties dir­bant su skir­tin­gų kul­tū­rų at­sto­vais. Pa­si­rin­kau šią sri­tį, nes ji uni­ver­sa­li, su­tei­kia daug prak­tiš­kų ži­nių, ku­rios bus pa­nau­do­ja­mos kiek­vie­ną die­ną.
– Ar ma­tai sa­vo at­ei­tį Plun­gė­je? No­rė­tum čia grįž­ti gy­ven­ti po stu­di­jų?
– Plun­gė – tai mies­tas, ku­rį vi­sa­da at­si­min­siu kaip mie­lą, gra­žią vie­tą, ku­rio­je už­au­gau. Da­bar ma­ne do­mi­na pla­tes­nis pa­sau­lis, no­riu pa­ma­ty­ti jo kuo dau­giau, to­dėl min­čių apie grį­ži­mą čia gy­ven­ti po stu­di­jų kol kas nė­ra. Ta­čiau ne­ga­liu ži­no­ti, kas nu­tiks at­ei­ty­je. Vi­siems jau­niems žmo­nėms no­rė­čiau pa­lin­kė­ti at­ras­ti ke­lius sėk­mės link, nes nie­kas ki­tas to pa­da­ry­ti ne­ga­li!

« Atgal

Naujas Nr.

Apklausa

Reklama