„Muzika – tai ne vien teisingai pagrotos natos...“
Plungėje niekad netrūko talentingų žmonių. Todėl visada smagu išgirsti, kad dar vienas mūsiškių yra kažkuo išskirtinis, kažko pradininkas ar tiesiog įdomus savo veikla žmogus. Kristijonas Lučinskas melomanams, ypač jaunosios kartos atstovams ar turintiems subtilesnį muzikinį skonį, turėtų būti gerai žinomas. Šis plungiškis, šiuo metu gyvenantis ir kuriantis Klaipėdoje, bene vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo eksperimentuoti su muzika: ėmėsi kurti vadinamąją elektroninę muziką, o jo prieš porą metų išleistas albumas neoficialiai netgi pavadintas vienu didžiausių Lietuvos muzikos atradimu. Ką apie savo muziką mano pats Kristijonas?
- Esi žinomas kaip elektroninės muzikos kūrėjas. Šiandien dar ne vienam lietuviui, ypač vyresnės kartos atstovui, tenka ilgai aiškinti, koks tai muzikos stilius. Kaip jį apibūdintum tu?
- Savo muziką vadinu elektronine ir akustine kartu, nes joje tikri instrumentai persipina su elektroniniais. Elektroninė muzika šiandien reiškia plačią sąvoką ir būna labai skirtinga. Gal tai net ne žanras, o saviraiškos būdas, kurį kūrėjai mėgsta dėl jo lankstumo ir plačių galimybių. Prieš skelbiant verdiktą muzikai po antrašte „elektroninė", būtina kaskart ją perklausyti.
- Kaip gimė idėja eksperimentuoti su muzika? Apskritai, kaip muzika atsirado tavo gyvenime?
- Dar vaikystėje mėgau muzikuoti, konstruoti, meistrauti, taip šie pomėgiai natūraliai peraugo į eksperimentus su garsu.
- Turi birbynės pedagogo diplomą. Liaudies muzika ir elektroninė muzika. Atrodo visiškai skirtingi dalykai. Kaip profesinė patirtis atsiskleidžia tavo kūryboje?
- Liaudies muzikos studijos universitete suteikė stiprybės ir padėjo suprasti, kad muzika - tai ne vien teisingai pagrotos natos. Dėmesys buvo nukreiptas į improvizaciją, įsiklausymą, gilų požiūrį į tradicijas bei muziką. Šie dalykai praverčia ne tik kūryboje, bet ir gyvenime.
- Kas tave įkvepia kūrybai?
- Įkvėpimas ateina išsimaudžius tyloje. Šiais laikais jos reikia gerai paieškoti. Taip pat ir iš gyvenimo - inspiracijos tyko visur, svarbu jas pastebėti.
- Esi daugiau nei dešimtmetį gyvuojančio muzikos projekto „Driezhas" autorius, turi išleidęs keletą albumų, rengi pasirodymus klubuose, dalyvauji įvairiuose meno renginiuose, festivaliuose. Dirbi vienas ar turi bendraminčių?
- Sukuosi vienas, bet kartais įgyvendinti sumanymus prireikia kitų pagalbos - aktorių balsų, dainininkų ar muzikantų - atlikti tam tikras partijas įrašuose.
- Muzika tau - gyvenimo būdas, laisvalaikis ar darbas?
- Vieną dieną savo mėgstamą veiklą paverčiau darbu. Įkūriau garso dizaino studiją „Soundprovocation", kuriu garso takelius reklamoms, filmams, spektakliams, užsiimu šiuolaikinių muzikos instrumentų programavimu, įrašais, įgyvendinu įvairiausias idėjas, susijusias su garsu.
- Tavo išleistame albume „Tolumoje" skamba ne tik muzika. Čia tarp kitų skaitomų eilių galima išgirsti ir tavo paties kurtą poeziją. Nesuklysiu tave pavadindama ir poetu?
- Daugelis mūsų yra parašęs bent po ketureilį, bet kaži ar dėl to galime vadinti save poetais. Keleto eilių įamžinimas buvo atradimas sau pačiam. Pamėginsiu ir kitą kartą, nes patiko. Bet į poeto titulą nepretenduoju.
- Ar dažnai grįžti į Plungę? Kokie tavo prisiminimai apie gimtą miestą?
- Plungėje būnu gan retai, bet sugrįžus visada aplanko šilti prisiminimai, nes čia prabėgo spalvinga vaikystė. Džiugu matyti, kad miestas vis gražėja ir yra gerai prižiūrimas.
- Ar rengi pasirodymus mūsų mieste? Kada galima tikėtis išgirsti tavo kūrinių ne tik didžiuosiuose šalies miestuose, bet ir Plungėje?
- Kol kas koncertų Plungėje nesu numatęs, bet, pasikeitus klimatui, būtinai čia atvešiu savo muziką.
- Ačiū už pokalbį ir linkiu didelės kūrybinės sėkmės.
