Archyvas

Nuo:
Iki:

Reklama

Plungės rajono ir Rietavo savivaldybių laikraštis » Rubrikos » Renginiai » Pra­si­dė­jo XI Tarp­tau­ti­nis My­ko­lo Ogins­kio fes­ti­va­lis

Pra­si­dė­jo XI Tarp­tau­ti­nis My­ko­lo Ogins­kio fes­ti­va­lis

Rug­pjū­čio 27-ąją, pas­ku­ti­nį va­sa­ros šeš­ta­die­nį, Že­mai­čių dai­lės mu­zie­ju­je, ku­ris vei­kia ku­ni­gaikš­čio My­ko­lo Ogins­kio rū­muo­se, ati­da­ry­tas tra­di­ci­nis fes­ti­va­lis. Be­veik mė­ne­sį truk­sian­čios šven­tės me­tu ne tik plun­giš­kiai, bet ir sve­čiai iš vi­sos Že­mai­ti­jos ir net to­les­nių kraš­tų ga­lės lan­ky­tis kla­si­ki­nės mu­zi­kos kon­cer­tuo­se bei ki­tuo­se ren­gi­niuo­se.

Pa­ro­da „Ro­man­ti­nis ba­le­tas gra­fi­ko­je“

Fes­ti­va­lis pra­si­dė­jo rū­mų Po­ky­lių sa­lė­je, kur bu­vo pri­sta­ty­ta Ja­no Sta­nis­la­vo Vit­kie­vi­čiaus (Jan Sta­nisław Wit­kie­wicz) ko­lek­ci­ja „Ro­man­ti­nis ba­le­tas gra­fi­ko­je“.
Kaip sa­kė Že­mai­čių dai­lės mu­zie­jaus (ŽDM) di­rek­to­rius Al­vi­das Ba­ka­naus­kas, vi­si ren­gi­niai rū­muo­se pra­si­de­da mu­zi­ka. Tad jis pa­kvie­tė gar­sią Lie­tu­vos pia­nis­tę Švie­sę Čep­liaus­kai­tę, ku­ri at­li­ko F. Šo­pe­no val­są. Vė­liau, ren­gi­nio me­tu, bu­vo pa­skam­bin­ti dar trys ro­man­ti­niai kū­ri­niai. O A. Ba­ka­naus­kas iš­var­di­jo at­li­kė­jos nuo­pel­nus, tarp ku­rių – ir 2011 me­tais jai įteik­tas Len­ki­jos Res­pub­li­kos gar­bės žen­klas „Už nuo­pel­nus Len­ki­jos kul­tū­rai“.
Vie­na pa­ro­dos ku­ra­to­rių ŽDM di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja Jo­lan­ta Skur­daus­kie­nė trum­pai pri­sta­tė mu­zi­kos ir ba­le­to kri­ti­ką J. S. Vit­kie­vi­čių, ku­ris, pa­sak jos, vi­są sa­vo gy­ve­ni­mą pa­sky­ręs šiai sri­čiai, iš­lei­dęs apie 40 kny­gų, pa­ra­šęs mo­nog­ra­fi­jų ne tik apie Len­ki­jos, bet ir vi­so pa­sau­lio žy­miau­sius ba­le­to at­li­kė­jus.
Pa­ro­dos au­to­rius, pa­de­da­mas ver­tė­jos, pa­pa­sa­ko­jo apie sa­vo ko­lek­ci­ją. Jis pa­juo­ka­vo, jog esąs pa­ruo­šęs maž­daug va­lan­dos truk­mės pa­skai­tą apie gra­fi­ką, ta­čiau mu­zie­jaus di­rek­ci­ja pa­sa­kiu­si, kad „tas nu­me­ris ne­pra­eis“. Tad jis nu­spren­dęs pri­sta­ty­ti su­trum­pin­tą ver­si­ją...
Ko­lek­ci­nin­ku sve­čias sa­kė­si ta­pęs ko­ne at­si­tik­ti­nai. Kaž­kur ra­dęs vie­ną li­tog­ra­fi­ją, o... vie­ną ry­tą žmo­gus pra­bun­da ir pa­ma­to, kad jau vi­sos sie­nos yra ap­ka­bi­nė­tos... Į Plun­gę jis at­ve­žęs ne vi­są ko­lek­ci­ją, o tik apie 200 eks­po­na­tų. Gra­fi­kos dar­buo­se – pa­sau­li­nio gar­so ir ma­žiau ži­no­mi ba­le­to at­li­kė­jai, at­ski­ros sce­nos. Be­je, kai ku­rie ro­man­tiz­mo epo­chos ba­le­tai, ku­rie bu­vo to­kie po­pu­lia­rūs XIX am­žiu­je, te­bes­ta­to­mi iki šiol. O štai no­rint pa­sta­ty­ti vie­ną pri­mirš­tą ba­le­tą, bu­vo kreip­ta­si bū­tent į ko­lek­ci­nin­ką J. S. Vit­kie­vi­čių, ku­ris pa­ro­dęs se­nas li­tog­ra­fi­jas, straips­nius iš laik­raš­čių, ir ba­le­tas bu­vęs sėk­min­gai at­kur­tas. Tad gra­fi­kos dar­bai yra pa­ti ge­riau­sia romantinio ba­le­tų iko­nog­ra­fi­ja, nes fo­to­gra­fi­jos ta­da dar ne­bu­vo, o at­ski­ros sce­nos ar žings­niai ne­bu­vo smul­kiai ap­ra­šy­ti.
Vie­na iš tri­jų pa­ro­dos sa­lių pa­skir­ta gar­sia­jai ba­le­ri­nai Ma­ri­jai Tag­lio­ni (Ma­rie Tag­lio­ni). Jos se­ne­liai iš mo­ti­nos pu­sės bu­vo len­kai, tad se­ne­lė la­bai rū­pi­no­si, kad šo­kė­jos re­per­tu­a­re bū­tų len­kų liau­dies šo­kių. Be­je, tuo me­tu ir ki­tos ba­le­ri­nos šo­ko liau­dies šo­kius, pri­tai­ky­tus sce­nai, o vie­nas gra­fi­kos kū­ri­nys, vaiz­duo­jan­tis lie­tu­vių liau­dies šo­kį at­lie­kan­čią ba­le­ri­ną, bu­vo pa­nau­do­tas šios pa­ro­dos afi­šai.
Pa­ro­dos ati­da­ry­me bu­vo pri­sta­ty­ta bu­vu­si Di­džio­jo te­at­ro Var­šu­vo­je ba­le­to šo­kė­ja Ma­ri­ki­ta Kom­pe-Ven­slav­ska (Ma­ri­qui­ta Com­pe-Węsław­ska), Len­ki­jos kul­tū­ros ir vi­suo­me­nės vei­kė­ja. Bū­tent jos paragintas prieš po­rą me­tų į Plun­gę at­vy­ko ir J. S. Vit­kie­vi­čius, ku­ris, pa­ma­tęs M. Ogins­kio rū­mus, jau ta­da nu­ta­rė su­reng­ti ši­to­kią pa­ro­dą. O spa­lio 9 die­ną, kai vyks šios pa­ro­dos už­da­ry­mas, jos au­to­rius pa­si­ža­dė­jo vėl at­va­žiuo­ti ir pra­ves­ti eks­kur­si­ją po sa­vo pa­ro­dą, ku­ri ta­da tik­rai už­truks vi­są va­lan­dą...

Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­ras Aud­rius Kli­šo­nis dė­ko­jo pa­ro­dos au­to­riui ir pa­do­va­no­jo jam fo­to­me­ni­nin­ko Ri­man­to Di­cha­vi­čiaus al­bu­mą „Lais­vės pa­žen­klin­ti“. A. Kli­šo­nio nuo­mo­ne, Plun­gė, ku­rio­je vyks­ta to­kio ly­gio pa­ro­dos, nė­ra nei pa­kraš­tys, nei jo­kia pro­vin­ci­ja. At­virkš­čiai: plun­giš­kiai iš­di­džiai ga­lį pa­sa­ky­ti: „At­va­žiuo­kit pas mus!“...
Fes­ti­va­lio ati­da­ry­mas
Dar prieš ati­da­ry­mą prie M. Ogins­kio rū­mų vi­sus su­si­rin­ku­siuo­sius džiu­gi­no Tel­šių mu­zi­kos mo­kyk­los pu­čia­mų­jų in­stru­men­tų or­kest­ras (va­do­vas – Ro­ber­tas Sur­blys) ir jau­no­sios šo­kė­jos. O ati­da­ry­da­mas fes­ti­va­lį, A. Ba­ka­naus­kas kvie­tė prie mik­ro­fo­no gar­bius plun­giš­kius ir mies­to sve­čius.
Plun­giš­kių drau­gi­jos pre­zi­den­tas Liu­das Skie­rus pa­svei­ki­no fes­ti­va­lio ren­gė­jus, da­ly­vius bei sve­čius ir pir­mą kar­tą vie­šai pa­skel­bė drau­gi­jos spren­di­mą pa­sta­ty­ti Plun­gė­je pa­min­klą Mi­ka­lo­jui Kon­stan­ti­nui Čiur­lio­niui. Jo kal­ba bu­vo su­tik­ta aud­rin­gais plo­ji­mais.
Sei­mo na­rys Jur­gis Raz­ma taip pat dė­ko­jo fes­ti­va­lio ren­gė­jams ir krei­pė­si į klau­sy­to­jus: „Mie­lė če, pri Bal­tū­ju rū­mu (M. Ogins­kio rū­mų – K.V.), ė tėn, pri Rau­duo­nū­ju rū­mu (žir­gy­no – K.V.), so­sė­rin­kė, svei­kė­no so vė­i­nio­u­lėk­tou­jo Ogins­kė fes­ti­va­lio /.../ mes ga­lem mė­nie­tė ė ju­bi­lie­jo, nes po pėr­ma fes­ti­va­lė šime­ta so­kank de­šimt me­tu!“. Pa­sak Sei­mo na­rio, to­kie kul­tū­ros da­ly­kai per­si­duo­da ir į ki­tas sri­tis, ir jis ne­abe­jo­jąs, jog plun­giš­kiai pui­kiai reik­šis ir me­di­ci­no­je, ir švie­ti­me, ir ver­sle, ir vi­sur ki­tur.
Ki­tas plun­giš­kis – Vy­riau­sy­bės kanc­le­rio pir­ma­sis pa­va­duo­to­jas Ri­man­tas Vait­kus, pri­si­pa­ži­no, kad Plun­giš­kių drau­gi­ja me­tus skai­čiuo­ja nuo fes­ti­va­lio iki fes­ti­va­lio. Jis pa­si­džiau­gė, kad Plun­gė kei­čia­si, gra­žė­ja, nors ir pa­ma­žu...
Plun­gės me­ras A. Kli­šo­nis pa­si­džiau­gė, kad to­kie sim­fo­ni­nės mu­zi­kos kon­cer­tai vyks­ta ne kaž­kur to­li – Vil­niu­je, Klai­pė­do­je, Šiau­liuo­se ar Ry­goj, o vyks­ta mū­sų mies­te – Plun­gė­je.
Į fes­ti­va­lį at­vy­ko ir ne­se­niai fi­nan­sų mi­nist­re pra­dė­ju­si dirb­ti plun­giš­kė Ra­sa Bud­ber­gy­tė. Pa­pra­šy­ta tar­ti žo­dį, mi­nist­rė sa­kė ap­si­lan­kiu­si sa­vo gim­ta­ja­me na­me, ap­lan­kiu­si bu­vu­sius kai­my­nus, ku­riuos pri­si­me­nan­ti kaip sa­vo gi­mi­nai­čius. Jos ma­ma bu­vo že­mai­tė, ir jei kas pa­klau­sia, iš kur toks tvir­tas cha­rak­te­ris, tai juk tai esąs že­mai­tiš­kas cha­rak­te­ris!
Tra­di­ciš­kai ka­ry­bos pa­vel­do klu­bo „Kau­no pa­vie­to lais­vie­ji šau­liai“ na­riai iš­šo­vė tris sal­ves: už Tė­vy­nę Lie­tu­vą, už ku­ni­gaikš­čius Ogins­kius ir My­ko­lo Ogins­kio fes­ti­va­lį bei už Plun­gę ir Plun­gės kraš­to žmo­nes.
Pir­ma­sis fes­ti­va­lio kon­cer­tas
Tra­di­ciš­kai kon­cer­tas pra­dė­tas My­ko­lo Kle­o­po Ogins­kio po­lo­ne­zu „At­si­svei­ki­ni­mas su Tė­vy­ne“. Fes­ti­va­lio kon­cer­tų ve­dė­jas mu­zi­ko­lo­gas Vik­to­ras Ge­ru­lai­tis pri­mi­nė, jog kiek­vie­nas My­ko­lo Ogins­kio fes­ti­va­lis yra sa­vo­tiš­kai uni­ka­lus, bet šis bū­si­ąs ypa­tin­gas! Ir pri­mi­nė Plun­giš­kių drau­gi­jos nu­ta­ri­mą sta­ty­ti Plun­gė­je pa­min­klą Mi­ka­lo­jui Kon­stan­ti­nui Čiur­lio­niui. Ve­dė­jas tvir­tai pa­reiš­kė, kad jei­gu ne Plun­gė, ne­bū­tų jo­kio kom­po­zi­to­riaus Čiur­lio­nio. Mat jau­nuo­lis iš Dzū­ki­jos mo­kė­si ku­ni­gaikš­čio My­ko­lo Ogins­kio mu­zi­kos mo­kyk­lo­je, vė­liau gro­jo dva­ro or­kest­re. Čia jis su­si­pa­ži­no su or­kest­ro in­stru­men­tais, par­ti­tū­ro­mis, čia pra­dė­jo kom­po­nuo­ti ir pa­ra­šė pir­muo­sius sa­vo po­lo­ne­zus. Vė­liau ku­ni­gaikš­tis fi­nan­sa­vo jo stu­di­jas Var­šu­vo­je bei Leip­ci­ge. V. Ge­ru­lai­tis il­gai pa­sa­ko­jo apie jau­no­jo Čiur­lio­nio gy­ve­ni­mą Plun­gė­je ir čia pa­tir­tus nuo­ty­kius. O pas­kui pa­si­tei­si­no, jog tiek daug kal­bė­jęs dėl to, kad vi­si pa­gal­vo­tų apie bū­si­mą pa­min­klą. Jis pats įsi­vaiz­duo­jąs ber­niu­ką Čiur­lio­nį, pu­čian­tį flei­tą. Tai bū­tų uni­ka­lus pa­min­klas ne tik Lie­tu­voj!
Ta pro­ga bu­vo su­gro­ta M. K. Čiur­lio­nio sim­fo­ni­nė po­ema „Jū­ra“. Be­je, jū­rą bū­si­ma­sis kom­po­zi­to­rius pa­ma­tė ir­gi gy­ven­da­mas Plun­gė­je, nes dva­ro or­kest­ras vyk­da­vo kon­cer­tuo­ti į Ry­gą, į Pa­lan­gą. De­ja, pa­sak ve­dė­jo, po­emos au­to­rius sa­vo kū­ri­nio taip ir ne­iš­gir­do. Jis bu­vo at­lik­tas tik po jo mir­ties Sankt Pe­ter­bur­ge. Sim­fo­ni­nė po­ema 1936 m. bu­vo pa­di­ri­guo­ta Ba­lio Dva­rio­no, o 1968 m. ją vi­siems lai­kams „pri­kė­lė“ Juo­zas Do­mar­kas. V. Ge­ru­lai­tis ir pa­kvie­tė di­ri­guo­ti šį kū­ri­nį Lie­tu­vos na­cio­na­li­nės kul­tū­ros ir me­no pre­mi­jos lau­re­a­tą, Plun­gės gar­bės pi­lie­tį, fes­ti­va­lio me­no va­do­vą, or­kest­ro Gar­bės di­ri­gen­tą Juo­zą Do­mar­ką.
Kon­cer­te nu­skam­bė­jo dar vie­na sim­fo­ni­nė po­ema – Fe­ren­co Lis­to (Fe­renc Liszt) „Pre­liu­dai“. Kon­cer­to ve­dė­jas pa­žy­mė­jo, jog tai kū­ri­nys apie žmo­gaus gy­ve­ni­mo pras­mę, apie as­me­ny­bės taps­mą. Ja­me ga­li­ma iš­girs­ti ir he­ro­ji­nę te­mą, ir ly­ri­nę mei­lės te­mą. Ir ap­skri­tai tai F. Lis­tui bū­din­ga kū­ri­nio ei­ga: jis mu­zi­ką pra­de­da ty­liai, o bai­gia trium­fa­liš­kai.
Vė­liau bu­vo at­lik­tas Piot­ro Čai­kov­skio kū­ri­nys „Va­ria­ci­jos ro­ko­ko te­ma“. So­lo vio­lon­če­le gro­jo Vy­tau­tas Son­dec­kis, ku­ris šiuo me­tu yra Šiau­rės Vo­kie­ti­jos ra­di­jo sim­fo­ni­nio or­kest­ro kon­cert­meis­te­ris bei so­lis­tas. Gar­sių mu­zi­kų – švie­sios at­min­ties di­ri­gen­to Sau­liaus Son­dec­kio ir vio­lon­če­li­nin­kės Sil­vi­jos – sū­nus pa­de­monst­ra­vo tik­rai vir­tuo­ziš­ką gro­ji­mą.
Prieš pa­skelb­da­mas pas­ku­ti­nį kon­cer­to kū­ri­nį, V. Ge­ru­lai­tis pa­dė­ko­jo Dr. Bro­nis­lo­vo Lu­bio var­do lab­da­ros ir pa­ra­mos fon­dui, ki­tiems me­ce­na­tams, rė­mė­jams bei or­ga­ni­za­to­riams. O tas pas­ku­ti­nis kū­ri­nys bu­vo Jo­ha­no Štrau­so (Jo­hann Strauss) pol­ka „Per­kū­nas ir žai­bai“. Anot ve­dė­jo, ši pol­ka tu­rė­jo pra­links­min­ti vi­sų pi­ni­gi­nes, kad jos at­si­ver­tų, ir bū­tų gau­siai au­ko­ja­ma bū­si­mo pa­min­klo M. K. Čiur­lio­niui su­kū­ri­mui!
Po kon­cer­to bu­vo ne šiaip sau dė­ko­ja­ma or­kest­rui ir di­ri­gen­tui. Šie­met J. Do­mar­kas at­šven­tė gar­bin­gą 80 me­tų ju­bi­lie­jų, tad Plun­giš­kių drau­gi­jos vi­ce­pre­zi­den­tė Ge­no­vai­tė Žio­ba­kie­nė nuo­šir­džiai pa­svei­ki­no mū­sų gar­sų­jį kraš­tie­tį, L. Skie­rus užrišo ju­bi­lie­ji­nę juos­tą. G. Žio­ba­kie­nės pa­ra­gin­ti or­kest­ran­tai ir klau­sy­to­jai už­trau­kė „Il­giau­sių me­tų!“, o šiam kū­ri­niui ėmė di­ri­guo­ti pats ju­bi­lia­tas! Il­gai ne­ti­lo svei­ki­ni­mo kal­bos, kol pa­ga­liau pats J. Do­mar­kas pa­sa­kė: „Mon at­ruo­da, kad nab­sė­mūčīkem“...
Na, o šį šeš­ta­die­nį mū­sų lauks Klai­pė­dos ka­me­ri­nis or­kest­ras.
Kęs­tu­čio Vait­kaus nuotr.

« Atgal

Naujas Nr.

Apklausa

Reklama