Vertėme Stanelių mokyklos 90 metų knygos puslapius
Mokykla – kaip knyga. Lapkričio 18 dieną įdomiausius, įsimintiniausius Stanelių pagrindinės mokyklos knygos puslapius kartu skaitė ne tik esami ir buvę mokiniai, jų tėveliai ir mokytojai, bet ir gausus būrys mokymo įstaigos draugų.
Šventė prasidėjo svečių registravimu, parodų, stendų apžiūrėjimu mokykloje. Direktorius Rimantas Gentvilas susirinkusiuosius pakvietė į jubiliejinį koncertą, kuris šįkart vyko renovuotame Stanelių kultūros centre.
Po bendros buvusių ir esamų Stanelių pagrindinės mokyklos mokinių dainos „Mokyklinis valsas“ baltasis metraštininkas Tomas ir juodasis metraštininkas Karolis atskleidė pirmąjį mokyklinės knygos puslapį. Šį – istorijos – puslapį jau 90 metų kantriai ir teisingai rašo laikas. Baltojo metraštininko vizijose iškilo senosios mokyklos ūkininkų Gruiniaus, Smilingio trobose vaizdai, pirmųjų mokytojų – Valiaus, Katiliūtės, Jaudzemo – veidai... Išsamiau apie mokyklos praeitį bylojo istorijos mokytoja Danutė Puplauskienė.
Vaikystės puslapį atvertė mažiausios mokinės – priešmokyklinukės Urtė ir Kotryna. O perskaityti jį padėjo vyresni pradinukai, mat mažosios kol kas tepažįsta kelias raides.
Mokykloje svarbiausia – mokytis. Apie tai kalbėjosi „moksliukai“ Viktorija ir Šarūnas, studijavę mokslo puslapį. Jie ne tik išsiaiškino, ką reiškia šis žodis, bet ir patikrino susirinkusiųjų žinias – žiūrovai turėjo pabaigti patarles apie mokslą.
Po devintokės Sandros kankliavimo ir aštuntokų smagių liaudiškų šokių atvertėme švenčių puslapį. Kaip šventės susijusios su mokslu, Plungės krašto poeto Vytauto Mačernio eilėmis paaiškino mokyklos skaitovai.
Mokytojų puslapį skaitė direktorius R. Gentvilas. Jis pabandė paneigti mitą, kad pedagogai visada rūstūs, rimti, niekada nešvenčiantys. Ir... padedamas keleto mokytojų, padainavo dar 2005 metais Plungės LIONS klubo koncerte skambėjusią dainą apie vienišą ir niekieno nemylimą jūreivį.
Šeimos puslapį atvertė penktokė Laura ir trečiokas Norbertas. Jie atrado net keletą sąsajų tarp mokyklos ir šeimos. Pasirodo, mokykloje mokėsi abiejų mamos, Lauros tėtis, tebesimoko vienos brolis ir kito sesuo. Be to, abu priėjo prie bendros išvados, kad ne tik kuri nors klasė, mūsų mokykla, bet ir visa bendruomenė turi gyventi kaip viena šeima. Tad Norbertas pakvietė savo mamą Stanelių bendruomenės „Pietuvė“ pirmininkę Virginiją Dapšienę (buvusią Gramauskaitę) pasveikinti mokyklos 90 metų jubiliejaus proga. V. Dapšienė džiaugėsi mokykla, dėkojo buvusiems ir esamiems mokytojams, apgailestavo, kad bendruomenė, pati būdama neturtinga, mokymo įstaigai gali įteikti tik „milijoną“...
Stanelių kultūros namų moterų vokalinis ansamblis dovanojo savo vaikų mokyklai keletą dainų.
Mokykla yra visiems, ne tik gabiausiems, stropiausiems, drausmingiausiems, bet ir pritingintiems, padykusiems, tad neatsitiktinai mokyklos knygoje buvo išdaigų puslapis. Jį atvertė „neklaužados“, kurie prieš pamoką ne kartojasi, kas užduota, o ieško, nuo ko nusirašyti matematikos namų darbus. Bendromis jėgomis perskaitę puslapio pavadinimą, jie nusprendė, kad toliau skaityti neverta, nes šia tema patys turi tiek papasakoti, kad į jokią knygą netilptų, ir padainavo apie smagias išdaigas ir pirmąją mokyklinę meilę.
Paskutinį koncerto knygos puslapį atskleidė mokyklos direktorius R. Gentvilas. Papasakojęs apie mokyklos šiandieną, pastarųjų metų pasiekimus, pergales rajoniniuose konkursuose, varžybose, pakvietė į sceną šventėn atvykusius buvusius mokytojus: lituanistę Ireną Paulauskienę, matematikos mokytoją Eleną Tamošauskienę, pradinių klasių mokytojas Genovaitę Gulbinienę ir Jadvygą Balsienę, buvusį direktorių Algirdą Servą, dabar vadovaujantį Senamiesčio vidurinei mokyklai.
Prisiminimais apie mokyklą dalijosi lietuvių kalbos mokytoja I. Paulauskienė. Buvęs direktorius A. Serva sakė iki šiol pravažiuodamas pasižiūrįs, ar šviečia mokyklos langai.
Seimo narys Jurgis Razma linkėjo mokyklai gyvuoti, o mokiniams įteikė įspūdingą dovaną – kelionę traukiniu į Vilnių.
Sveikatos apsaugos viceministras Audrius Klišonis iš anksto pažadėjo atvykti ir į mokymo įstaigos šimto metų jubiliejų.
Plungės rajono savivaldybės mero patarėja Daina Martišienė, tarusi sveikinimo žodį, įteikė mero Albino Klimo pasirašytus padėkos raštus už nepriekaištingą darbą ilgametei mokyklos istorijos mokytojai D. Puplauskienei, dirbančiai mokykloje 36 metus, muzikos mokytojai Irenai Dobilienei ir vyr. finansininkei Danutei Žutautienei.
Mokykla džiaugėsi ir sulaukus jubiliejaus sveikino Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Rolandas Raibužis, Paukštakių seniūnas Aurimas Vasiliauskas, Plungės LIONS klubo atstovai Gediminas Norvaišas ir Rimantas Bendorius.
Petras Beinoras (sūnus) linkėjo, kad artimiausią dešimtmetį, iki mokyklos 100 metų jubiliejaus, nemirtų nė vienas mokytojas.
Nuoširdžiai sveikino, dėkojo už bendradarbiavimą, džiaugėsi, kad vaikams mūsų mokykloje gera, Plungės vaikų globos namų direktorė Genovaitė Ūsienė.
Buvusių klasės ir mokyklos draugų vardu kalbėjo Savivaldybės tarybos narys socialdemokratas Juozas Šlepetis. Jis šešiolikos bendramokslių vardu įteikė mokyklai didžiulę dovaną – elektrinį pianiną. Sumanymo iniciatorius – buvęs mokinys Vincas Senkus, dabar dirbantis Stanelių pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoju neformaliajam ugdymui, tad geriausiai žinantis, ko trūksta mokinių saviraiškai.
Stanelių mokyklą baigęs Zenonas Gramauskas padovanojo Žemaitijos vėliavą, kad mokykla augintų tikrus savo krašto patriotus. Buvęs mokinys Juozas Jonauskas sveikino pirmąją savo mokytoją G. Gulbinienę, Alvydas Norvidas dėkojo matematikos mokytojai E. Tamošauskienei už žinias, kurios ir dabar praverčia versle.
Telefonu pasveikino buvusi mokyklos matematikos mokytoja Zita Kėkštienė, dabar gyvenanti Norvegijoje.
Šventė baigėsi. Nuoširdžiai dėkojame mokyklos draugams ir šventės rėmėjams verslininkams Aidui Kėsui, Algirdui Pečiuliui, Dariui Jankauskui. Taip pat VšĮ „Kretingos maistas“, dovanojusiai saldų stalą. Dėkingi esame ir buvusiam mokyklos mokiniui Kęstui Senkui, kėlusiam nuotaiką smagia muzika, šaunių mokinių tėveliams Loretai ir Raimondui Stuopeliams, filmavusiems renginį, mokytojams, mokiniams, jų tėveliams, visiems staneliškiams, vienaip ar kitaip prisidėjusiems prie mūsų šventės ar tiesiog palaikantiems mūsų mokyklą.
Jubiliejus ateina ir praeina, o mokykla dirba. Laikas toliau rašo mokyklos istoriją. Tikimės, kad neprirašyti mokyklinės knygos puslapiai bus dar įdomesni, dar daugiau pažinimo tiesų suteikiantys.



