Savivaldybėje

Per paskutinį Plungės rajono savivaldybės tarybos Kaimo reikalų komiteto posėdį tradiciškai aptarta, kaip šiemet sekėsi rajono ūkininkams panaudoti įvairių struktūrinių fondų, kaimo teritorijų vystymo ir žemės ūkio plėtros programos lėšas.

Bendrovė „Plungės Jonis“ baigė valstybinės reikšmės kelio Gintališkė–Medsėdžiai ruožo rekonstravimo darbus įrengiant asfalto dangą. Išasfaltuotą kelio 4,14 kilometro dalį per Dovainių gyvenvietę gruodžio 8 dieną apžiūrėjo Lietuvos automobilių kelių direkcijos Projektų įgyvendinimo skyriaus vedėjas Saulius Rulys, kiti specialistai.

kalbėdamas apie finansavimą iš biudžeto, per Sporto tarybos posėdį apmaudą liejo Alvydas Viršilas. Jo teigimu, lėšos sportui pas mus yra sumažintos drastiškai, kai kitos sritys, pavyzdžiui, kultūra, tiek tikrai neskriaudžiamos.

Išlaidos valdžios aparatui, tenkančios vienam savivaldybės gyventojui, Lietuvoje svyruoja labai smarkiai – nuo 69 Lt Klaipėdos mieste iki 1 919 Lt Neringoje. Vidutinė savivaldybė šiam tikslui išleido 161 litą, rodo portalo viešai.lt atlikti skaičiavimai. Įdomu, kiek valdžios aparatui išlaikyti skiria Plungės rajono ir Rietavo savivaldybės?

Skubos tvarka gruodžio 1-ąją buvo sušauktas Saugaus eismo organizavimo komisijos, kuriai pirmininkauja vicemeras Mindaugas Jurčius, posėdis. Prieš pat posėdį M. Jurčius, Plungės miesto seniūnas Gintaras Domarkas ir Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Česlovas Kerpauskas buvo nuvažiavę pasižvalgyti į Kalniškių gatvę, kad įsitikintų, kokiais keliais į pradėtą statyti prekyvietę patenka sunkiasvoris rangovo transportas.

Per Plungės rajono savivaldybės tarybos lapkričio posėdį dalyvių nuomonės susikirto tik svarstant papildomo apmokėjimo už lopšelyje-darželyje „Pasaka“ atliktus darbus rangovui klausimą. Siūlymų buvo įvairių: mokėti, nemokėti, o gal kreiptis į teismą – esą kaip teismas nuspręs, taip ir bus. Reikalaudami atsakomybės iš Savivaldybės administracijos darbuotojų, kai kurie tarybos nariai patys tarsi kratėsi atsakomybės už rajono reikalus. Negi iš tiesų už išrinktuosius turės spręsti teismas?

Kol kas Europos Sąjunga dosniai finansuoja Lietuvoje vykdomus vandentvarkos projektus, tačiau ateis diena, kai bus pareikalauta atsiskaityti, kaip panaudotos gautos lėšos – kiek abonentų yra prisijungusių prie naujų vandentiekio ir kanalizacijos tinklų. „Yra tinklai – reikia jais naudotis“, – pažymėjo bendrovės „Plungės vandenys“ direktorius Antanas Borumas.

„Nusikaltimas papildomai mokėti už tai, ką šiame darželyje ir taip privalėjo padaryti rangovas! Beveik pusė milijono – į šoną! Negi Savivaldybė tokia turtinga? Kas šio projekto vadovas?“ – karščiavosi Vietos ūkio ir ekologijos komiteto pirmininkas Robertas Endrikas, kai Vietos ūkio ir turto skyriaus vedėja Živilė Bieliauskienė paprašė, kad dar būtų skirta lėšų (407 276 Lt) projektui „Plungės lopšelio-darželio „Pasaka“ pastato energetinių charakteristikų gerinimas“ įgyvendinti. Suma gana didelė, todėl komitete emocingai pradėta aiškintis, kaip ir kodėl toks nepriteklius atsirado.

Beveik metus Plungės rajono savivaldybę „krečiantys“ valstybiniai auditoriai tvirtina, kad nors ir gali surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, tačiau viliasi, kad to daryti neprireiks. „Tikimės, kad pas jus rasime gerą vidaus kontrolę, tad galėsime pasitikėti jūsų pačių darbu“, – tokiais žodžiais lapkričio 11-ąją buvo palepinti Kontrolės komiteto posėdžio dalyviai.

Už sukčiavimą teisiamam plungiškiui Martynui Kirilovui bent kol kas nepasisekė uždrausti spaudai rašyti apie jo darbelius. Lapkričio pradžioje Plungės rajono apylinkės teismas atmetė M. Kirilovo ieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Plungės žinios“, kuriuo jis siekė uždrausti laikraščiui skelbti bet kokią informaciją apie jį ir jo įmones. Teismas ne tik konstatavo, kad laikraštis turi teisę rašyti apie teismo procesą, bet ir priteisė iš ieškovo 400 litų advokato išlaidoms apmokėti.