Savivaldybėje

Kaip skelbia Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos, šiuo metu įmonių, kurioms vykdomos bankroto procedūros, visoje šalyje suskaičiuojama apie 2,4 tūkstančio. Iš jų 94 atvejai tenka Telšių apskričiai. Mūsų savivaldybėje dabar yra 24 įmonės, kurios įrašytos į šį sąrašą.

Paskutinę spalio savaitę kelyje Plungė-Vėžaičiai, Varkalių kaime, ne per toliausiai vienas nuo kito atsirado du greitį ribojantys kalneliai, paprastai vadinami „gulinčiais policininkais". Juos priešais Nausodžio pagrindinę mokyklą įrengė valstybės įmonės „Telšių regiono keliai" Plungės kelių tarnyba.

Prasidėjus šildymo sezonui, ne vienas daugiabučio namo gyventojas stveriasi už galvos: kaip dabar reikės užtekti pinigų mokesčiams, kai ir taip vos galima pragyventi? Nepalankus metas, kai žmonės netenka darbo, kai sparčiai mažinami atlyginimai ir socialinės pašalpos, vis labiau verčia ieškoti galimybių kaip nors suktis iš padėties. Praėjusią savaitę sulaukėme laiško, kuriame klausiama, kodėl šilumos vartotojai moka už „atsijungėlius", t. y. už tuos, kurie gyvena tame pačiame daugiabutyje, bet yra atsijungę nuo centralizuotos šildymo sistemos. Juk būtų galima sutaupyti tikrai ne 5 ar 10 litų, o kur kas daugiau! Plungės šilumos tinklų komercijos direktorius Saulius Norkus patvirtino, jog įstatymiškai išties yra toks dalykas, kad už išspinduliuotą šilumą turi mokėti visi daugiabučio namo gyventojai.

Ne tik eilinius žmones, bet ir daug metų visuomenine veikla užsiimančias bendrijas ar draugijas užklupęs sunkmetis verčia skaičiuoti kiekvieną centą. Tačiau, kai tų „skaičiuojamųjų" liko visai mažai, o žiema dar net neprasidėjo, darosi neramu: kaip išgyventi per šalčius? Iš ko mokėti už šildymą? Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis", kuriai vadovauja Romualda Šimkuvienė, atsidūrė būtent tokioje padėtyje: Savivaldybės skirti pinigai baigiasi, o šalčiai dar tik priekyje. Būtent apie tai diskutuota antradienį Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Edmundo Sausdravo kabinete.

Apie mūsų savivaldybėje esančių neįgaliųjų organizacijų veiklą, apie transporto paslaugų teikimą neįgaliesiems ir apie kietojo kuro išlaidų kompensacijas - šiais klausimais buvo kalbama spalio 20-ąją per Savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto posėdį.

Spalio 21 dieną Savivaldybėje posėdžiavo Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto, pirmininkaujamo Mykolo Pronckaus, nariai. Pusę numatytos darbotvarkės užėmė su Plungės šilumos tinklais susiję klausimai. Be šilumos ir karšto vandens dedamųjų nustatymo ir suderinimo, buvo paviešinta, kad Plungės šilumos tinklai nori vartotojus papildomai apmokestinti vandens skaitiklių priežiūros mokesčiu! Skaitiklių prievaizdais dirbtų du asmenys, kuriems būtų mokama 2 tūkstančių litų alga.

Šeštadienį trečią kartą visoje Lietuvoje vyko Konstitucijos egzaminas - visi norintieji vienu metu galėjo pasitikrinti, kaip išmano pagrindinį šalies gyvenimą reguliuojantį dokumentą. Organizatorių duomenimis, šiemet egzamine dalyvavo maždaug tiek pat žmonių, kiek ir ankstesniais metais. Kol kas žinoma, kad Vilniaus rajone egzaminą laikė 39, Kaune - 30, Klaipėdoje - 50, o Plungėje - tik vienas žmogus

Į „Plungės žinias" vėl kreipėsi Babrungo gatvės gyventojai. Šie plungiškiai dėl paliktų prie bažnyčios automobilių labai dažnai būna tiesiog užblokuoti savo kiemuose - nei išvažiuosi, nei parvažiuosi...

Spalio 19 dieną Savivaldybės tarybos Kaimo reikalų komiteto, kuriam pirmininkauja Andriejus Stančikas, posėdyje kalbėta apie kaimo kultūros įstaigų būklę ir jų veiklą, rengiamą paraišką melioracijos projektui dėl Varduvos, Bebrės ir Sausdravo upelių baseinų griovių rekonstrukcijos.

Į „Plun­gės ži­nių" re­dak­ci­ją krei­pė­si Plun­gės spor­to mo­kyk­los jau­nų­jų krep­ši­nin­kų tė­ve­liai. Pa­si­ro­do, iki pat šiol tre­ni­ruo­tės ir var­žy­bos vyks­ta ne­šil­do­mo­je „Že­mai­ti­jos su­ve­ny­ro" spor­to sa­lė­je. Spor­tuo­jan­tys vai­kai ga­li ir su­si­rgti, nes ter­mo­met­ras, pa­ka­bin­tas sa­lė­je, kol kas ro­do tiek pat, kiek ir lau­ke.