Ar reikia mokesčių lengvatų švietimo, kultūros ir sporto rėmėjams?
Plungės valdžios sluoksniuose vėl sugrįžta prie diskusijų apie mokesčių lengvatas juridiniams ir fiziniams asmenims, remiantiems kultūrą, švietimą ir sportą savivaldybėje. Komitetuose svarstytas klausimas atkeliavo ir iki Savivaldybės tarybos, tačiau čia jis buvo „nugesintas“. Sporto atstovai piktinasi, kad komitetuose už lengvatas pasisakę Audrius Misiūnas ir Vytautas Jonutis taryboje staiga pasielgė kitaip – susilaikė. Merės Elvyros Lapukienės teigimu, reikia dar šia tema pasitarti su Savivaldybės administracija, sporto visuomene, kad galbūt geriau būtų sporto klubus remti tiesiogiai, o ne grąžinti lengvatas. Ne visiems toks valdančiosios daugumos sprendimas patiko. Panašu, kad laukiančios diskusijos nebus lengvos.
Visada užsiminus apie mokesčių lengvatas švietimo, kultūros ir sporto rėmėjams daugiausia klausimų kyla sporto visuomenėje. Būtent jos atstovai inicijavo, kad vietos politikai sugrįžtų prie mokesčių lengvatų grąžinimo svarstymo. „Savivaldybė ir pati neduoda, ir dar paskutines kelnes numauna“, – pyksta sportininkai ir sporto entuziastai. Nepasitenkinimas, rodos, kyla ne be reikalo: Sporto plėtros programai iš vietos biudžeto šiems metams buvo skirta tik 75 tūkst. litų ir tų lėšų nepakanka norint tinkamai organizuoti sportinę veiklą. Anksčiau galiojusi mokesčių lengvatų rėmėjams tvarka, anot sporto atstovų, leido lengviau surasti trūkstamų lėšų. „Jei Savivaldybė duotų padorų finansavimą, pats valdžios požiūris į sportą būtų padorus, mes nesikreiptume dėl lengvatų rėmėjams“, – mano Savivaldybės administracijoje sporto klausimus kuruojantis Alvydas Viršilas.
Mokesčių lengvatų taikymo tvarka švietimo, kultūros ir sporto rėmėjams buvo priimta prieš ketverius metus ir galiojo iki praėjusių metų balandžio. Sprendimo sustabdymo argumentas – Savivaldybė geriau sugebės perskirstyti gautas lėšas nei skirti jas kompensuojant mokesčių dalį. Tačiau jokio žadėto perskirstymo nesulaukta, netgi sumažėjo iš vietos biudžeto skiriamų pinigų suma. Palyginkime: 2005 m. Sporto plėtros programai iš biudžeto „atriekta“ 191,5 tūkst. litų, 2006 m. – 200 tūkst. Lt, 2007 m. – 230 tūkst. Lt, 2008 m. – 275 tūkst. Lt, 2009 m. – 125 tūkst. Lt, 2010 m. – 75 tūkst. Lt. Lyginant pastaruosius trejus metus, skiriamas finansavimas sumažėjo daugiau nei tris kartus. Šiais metais sportui skiriama suma sudaro vos 0,09 proc. viso Savivaldybės biudžeto. Įvertindama šiuos skaičius ir žinodama, kad kaimyninių savivaldybių dėmesys sportui yra didesnis, mūsų sporto visuomenė jaučiasi podukros vietoje.
Ką apie mokesčių lengvatas, sporto finansavimą mano Plungės valdžios, sporto ir kultūros visuomenės atstovai?
Romas Matulis, Plungės kultūros centro direktorius:
– Žinoma, aš esu už tai, kad žmonės ar organizacijos, remiančios kultūrą, sportą, švietimą, socialinės atskirties organizacijas, turėtų kokių nors išskirtinių lengvatų. Lengvatas suprantu plačiąja prasme, tai nebūtinai atleidimas nuo mokesčių. Pavyzdžiui, tai galėtų būti įvairūs prioritetai laimint konkursus, įsigyjant valstybės turtą ar pan. Šios organizacijos ar asmenys galėtų dalyvauti numatant šių sričių prioritetus ir pan. Tačiau sunku ką nors teigti nesusipažinus su ekonominiu klausimo pagrįstumu. Manau, prieš svarstant šį klausimą derėtų atlikti skaičiavimus, kokios yra paramos sumos, kaip tai atsiliepia Savivaldybės biudžetui ir tada tiesiogiai kokios biudžetinės dalies tos pačios kultūros ar švietimo, sporto organizacijos negautų iš biudžeto. Mano manymu, šio klausimo negalima nagrinėti žinybiškai, o reikia žvelgti visuomeniškai. Bet man vienareikšmiškai aišku, kad žmonės ir organizacijos, norinčios prisidėti prie efektyvesnio svarbiausių bendruomenės procesų (kultūros, meno, švietimo ir t. t.) vystymo ir bendruomenės narių gerovės didinimo, turi būti išskirtos iš kitų organizacijų.
Aidas Kėsas, verslininkas, Savivaldybės tarybos narys:
– Dialogas su verslu turi būti, o dėmesys verslininkams – kaip didžiausios dalies mokesčių mokėtojams – turi būti skiriamas. Suteikiamos lengvatos miesto biudžeto nenuskurdins, sportas, kultūra, menas ir t. t. gaus gerokai didesnę naudą negu tuščiai, niekuo nepagrįstai ir neatsakingai teigiant, kad finansavimas bus skiriamas klubams tiesiogiai. Žiūrint buhalteriškai – biudžetui nuostolis. Logika tokia: viską uždarom – nebus jokių išlaidų, išskyrus išeitines kompensacijas. Jei pažiūrėtų vadybininko akimis ir strategiškai – didžiulė parama, motyvacija ir paskatinimas su gerokai didesniu lėšų pritraukimu ir finansų grąža mokesčių pavidalu į biudžetą.
O dabartinis siūlymas, švelniai tariant, gudrus. Supraskit – kas „gražesnis“, lojalesnis ir t. t., tam duodu, ką ir taip remia verslas, o dar galbūt priklausantis „nemylimai“ partijai – tam „barankos skylė“.
Tam yra, pavyzdžiui, Sporto taryba, bendraujanti su klubų atstovais, yra lėšų paskirstymo tvarka ir kriterijai – nieko nereikia išradinėti. Skyrus tinkamą finansavimą (ne tokį elgetišką kaip šiuo metu), ji ras visiems tinkamą sutarimą. Kokių čia dar reikia tuščių „gilesnių“ diskusijų – reikia skirti lėšų ir priimti tinkamus sprendimus! Negalima ir nesolidu ignoruoti ir kvailinti sporto, kultūros ir meno veikėjus ir rėmėjus.
Verslas sportą rėmė ir rems, nepriklausomai nuo nepalankių sprendimų, bet jam deramą pagarbą valdžia galėtų ir, manau, tikrai turėtų parodyti. Visuomenė suvokia, kad verslas – mokesčių mokėtojas, o tie, kurie nesuvokia, dažniausiai yra mūsų mokesčių skirstytojai – „siurbėlės“.
Saulius Stankus, motokroso klubo „Žemaitija“ pirmininkas:
– Manau, kad lengvata būtų nors minimali pagalba rėmėjams, kurie leidžia savo pinigus, remdami sportą ir kultūrą. Tikrai jie išleidžia daugiau, nei grįžta per mokesčius. Pažadai, kad geriau tiesiogiai remti klubus, ir liks tik pažadais, kaip jau ne vieneri metai tęsiasi. Be to, pinigai klubams paskirstomi neatsižvelgiant į sporto laimėjimus (pvz., futbolas ir krepšinis suryja apie 2/3 visų pinigų, nors žaidžiama rajonų ar regionų lygiuose). Ir kol pinigus skirsto suinteresuoti žmonės, tol tai ir tęsis...
Genadijus Glikmanas, krepšinio treneris, Sporto tarybos narys:
– Konkrečios nuomonės neturiu. Reikia žiūrėti, kokia suma remia ir nuo kokios atleidžiame. O ką kalba merė arba Savivaldybės administracijos direktorius apie sporto rėmimą, tai reikia žiūrėti, kiek mažinama sportui lėšų. Tada žinosime, kiek skirs klubams, kai mokesčiai ateis į Savivaldybę. Aš ir mano krepšininkai už savus užėmėme pirmąją vietą Prancūzijoje ir gavome padėkos raštus. Santykis vienam žmogui: 600 litų mūsų ir 0,8 lito Savivaldybės, nors esame nutarę mokėti premijas. Dramos ratelis – 10 000 litų Savivaldybės vykti į Vokietiją. Sportas Plungėje reikalingas tik tam, kad būtų intrigų, apie kurias jūs mielai rašote, ir kad nebūtų rašoma, kur ir kaip (tyliai susitariant) išeina milijonai. Manau, kad turi būti nuostatai 10 metų, kurių negalėtų keisti įvairūs prieš sportą nusiteikę direktoriai.
Alvydas Viršilas, Plungės rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotojas:
– Jei kitais metais Sporto plėtros programai būtų skirta daugiau lėšų, turbūt mes visi būtume labiau patenkinti negu eiti pas rėmėjus atkišus ranką. Prašyti yra gana nemalonu, tuo labiau kad dabar ir pačios įmonės gyvena sunkiau. Šiuo metu, kai negauname nei iš ten, nei iš ten, ieškome kitų variantų. Jei Savivaldybė duotų padorų finansavimą, mes nesikreiptume dėl lengvatų rėmėjams.
Labiausiai kelia nerimą tai, kad sportui skiriamas finansavimas iš biudžeto yra tendencingai mažėjantis. Per pastaruosius trejus metus jis sumažėjo 3,5 karto! Už tiek, kiek dabar skiriama sportui lėšų, neįmanoma planuoti nei renginių, nei komandų išvykų, nei varžybų.
O dėl tiesioginio pinigų skyrimo klubams – čia merės demagogija. Lėšų skyrimo tvarka klubams ir dabar egzistuoja, gal merė su tuo nėra susipažinusi. Taigi nieko naujo nebus išrasta. Savivaldybės taryba jau yra patvirtinusi tvarką, visą Sporto plėtros programos lėšų paskirstymo tvarką – daug metų ji koreguota, yra išbaigta. Visi klubai, kurių rajone yra 22 ir kurie vykdo veiklą, turi teisę gauti finansavimą. Tik manau, kad pagal nuopelnus klubams reikia skirti finansavimą. Neteisinga būtų, jei aktyviai veikiantis klubas gautų tokį patį finansavimą kaip ir nieko nedarantis.
Audrius Misiūnas, Savivaldybės tarybos narys, Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas:
– Mano nuomonė dėl mokesčių lengvatų sporto, kultūros ir švietimo rėmėjams nesikeičia: komitete (Švietimo, kultūros ir sporto komitete – aut. past.) pritariau, kad lengvatos būtų suteikiamos. Manau, tai būtų naudinga ne tik sportui, bet ir kultūros, švietimo organizacijoms. Be to, tai būtų savotiškas psichologinis paskatinimas tų, kurie remia. Kiek man yra tekę bendrauti su įmonių vadovais, remiančiais sportą ar kitas organizacijas, supratau, kad lengvatų sugrąžinimas parodytų kitą požiūrį į juos, leistų suprasti, kad jie atlieka naudingą darbą.
O taryboje dėl šio klausimo svarstymo susilaikiau kaip ir mano kolega Jonutis (Vytautas Jonutis – tarybos narys, Sporto tarybos pirmininkas – aut. past.) todėl, kad lapkričio mėnesį svarstant biudžetą bus sprendžiamas klausimas dėl lėšų skyrimo. Jei finansavimas sportui ženkliai nebus didinamas, vėl kelsime klausimą dėl mokesčių lengvatų rėmėjams. Sieksime, kad kitų metų finansavimas sportui siektų 0,5 proc. bendro biudžeto.
Dėl siūlymo tiesiogiai finansuoti sporto klubus? Merė ketina susitikti su klubų vadovais ir tartis dėl lėšų paskirstymo tvarkos. Bet man atrodo, kad šią dieną yra tvarka patvirtinta. Jei sportui bus skirta daugiau pinigų, gal tada reikės ją peržiūrėti, nes juk visada atsiranda nepatenkintų lėšų skirstymu.
