Bėdos dėl sniego seniūnams dar nesibaigė
Dėl sniegingos žiemos Plungės rajono savivaldybės administracija paprašė Automobilių kelių direkcijos skirti daugiau lėšų kelių priežiūrai. Kovo 7 dienos įsakymu Savivaldybei buvo paskirta 15,4 proc. daugiau lėšų nei 2010 metais, t. y. papildomai gauta 270 tūkstančių litų. Kaimo reikalų ir Vietos ūkio ir ekologijos komitetų posėdžiuose diskutuota, pagal kokią metodiką tuos pinigus perskirstyti seniūnijoms. Paradoksas, bet daugiausia pylos gavo labiausiai užsnigtų seniūnijų vadovai – neva kam žiemą valė sniegą netaupydami lėšų.
Pradžioje – truputėlis skaičių. Šiais metais keliams prižiūrėti Plungės rajono savivaldybė turi 2 020 600 litų. Dešimt procentų tos sumos skiriama sumokėti už inžinerines paslaugas (projektavimą, inventorizaciją ir pan.). Likusi suma dalijama į dvi dalis: 55 proc. – miestui ir 45 proc. – kaimams.
Kaimo seniūnijoms lėšos keliams prižiūrėti duodamos įvertinus gyventojų skaičių, kelių ilgį ir seniūnijos plotą.
Gautos sumos turi užtekti ir žiemai, ir vasarai – ir sniegui valyti, ir dangai lyginti greideriu ar duobėms taisyti (asfaltuoti). Tačiau ši snieginga žiema jau suėdė didžiąją dalį keliams skirtų lėšų. Ir jei žiemą seniūnai sulaukė priekaištų dėl neišvažiuojamų kaimo kelių, tai pavasarį plokštelė apsisuko kita puse – dabar jiems priekaištaujama už tai, kodėl neva išlaidžiavo valydami užsnigtus kelius.
Plungės miesto seniūnija už tarnystę per žiemą konkursą laimėjusiai bendrovei „Valda“ turi sumokėti 739 510 litų. Mokės iš Savivaldybės biudžeto. Seniūną pavaduojantis Algimantas Grisaitis tikino, kad didžiąją tos sumos dalį sudaro išbarstytos druskos kaina.
Visos kaimų seniūnijos sniegui valyti išleido 359 670 litų.
Supykęs merės patarėjas Alfredas Bieliauskas baksnojo pirštu į Nausodžio seniūnijos eilutę – esą ši seniūnija prižiūri dvigubai daugiau kelių už Alsėdžių seniūniją, tačiau keliams valyti pinigų išleido gerokai mažiau.
Veltui seniūnai kalbėjo, kad kaimuose žiemą nevienodai snigo ir pustė – merė Elvyra Lapukienė siūlė imtis priemonių, kad mažiau kelių priežiūrai žiemą išleidusios seniūnijos būtų kokia nors forma skatinamos nei tos, kurios sniegui valyti išleido daugiau pinigų.
Alsėdžių, Platelių, Babrungo seniūnės įrodinėjo, kad šią žiemą nė vieno karto be reikalo technikos į kelius nesiuntė ir dėl didelio kai kurių kaimų užpustymo turėjo samdyti daugiakaušius ekskavatorius, kokie paprastai dirba smėlio ar žvyro karjeruose. Neaprėpdami visų darbų „Telšių regiono keliai“ samdė bendroves, kurios neturi specialiai sniegui valyti pritaikytos technikos. Pinigai buvo išleisti, o naudos – nedaug...
„Kaip seniūnai turi valyti sniegą, kad paskui nebūtų apkaltinti netaupumu? – kėlė klausimą Platelių seniūnė Danutė Rapolavičienė. – Sukurkite tvarką kitai žiemai, kada seniūnas gali valyti, kada – ne, jei jau šitaip nepasitikit!“
Komitetų narių dėmesiui buvo pateikta, kad Plungės mieste yra 83,09 kilometro gatvių, o kaimų seniūnijose – apie 1 500 kilometrų gatvių ir kelių.
Klausimas, kaip padalyti papildomas lėšas keliams, bus svarstomas ir Savivaldybės tarybos posėdyje.
