Biojėgainę K. Baginsko ūkyje statys... mero patarėjas J. Nekrašas
„Visada džiaugiuosi važiuodamas į Žemaitiją, kurioje beveik neliko apleistų žemių. Čia – pavyzdys kitiems, kaip puikiai galima tvarkytis vidutiniuose ūkiuose. Tai, aišku, priklauso ir nuo žemdirbių charakterio, užsispyrimo“, – sveikinosi į Plungę susitikti su ūkininkais, žemės ūkio specialistais, seniūnais atvykęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, lydimas Seimo nario Jurgio Razmos.
Svečiai susirinkusiesiems pateikė ne tik daug vertingos informacijos, bet ir staigmeną. Varkalių bendruomenės atstovų nuostabai, paaiškėjo, kad biodujų jėgainę šioje priemiestinėje gyvenvietėje žada statyti ne ūkininkas Kazimieras Baginskas, o... skandalais garsėjančio Savivaldybės tarybos nario Visvaldo Nekrašo sūnus dabartinis mero patarėjas tunelio po geležinkeliu įrengimo klausimais Julius Nekrašas.
Susitikimą inicijavęs J. Razma pažymėjo, kad žemdirbiai turi teisę iš pirmų lūpų sužinoti apie naują finansavimo laikotarpį. Žemės ūkio ministras buvo pasiruošęs atsakyti į plungiškiams rūpimus klausimus.
Į Plungę taip pat atvyko Nacionalinės mokėjimo agentūros, Žemės ūkio konsultavimo tarnybos, Kaimo plėtros departamento atstovai, kurie po susitikimo interesantus dar konsultavo individualiai.
K. Starkevičius susitikimą pradėjo nuo klausimo apie vietos veiklos grupės (VVG) veiklą ir jos finansuoti pateiktus projektus, teiraudamasis, ar kaimo žmonės žino, kokie objektai bus tvarkomi jų gyvenvietėse.
Kitas K. Starkevičiaus klausimas žemdirbiams – ar jie gauna tiesiogines išmokas? Pasirodo, iš Plungės rajonui skirtų 17 milijonų litų jau išmokėti 8,3 milijono, o per ateinančią savaitę bus išmokėti dar 6 milijonai, tik vadinamieji „sofos“ ūkininkai išmokas gaus kiek vėliau. Skerdimo išmokos taip pat bus baigtos mokėti per savaitę – kokie dydžiai buvo apskaičiuoti, tokius ūkininkai ir gaus.
Susirinkusieji labiausiai norėjo išgirsti, kas Lietuvos žemės ūkio sektoriaus laukia po 2014 metų. Ministras pripažino, kad dėl tiesioginių išmokų kilo ginčų su Europos Komisija. Baltijos šalių nebetenkina mažesnės išmokos lyginant su senosios Europos šalimis.
K. Starkevičius priminė, jog visai neseniai Berlyne Lietuvos, Latvijos, Estijos atstovai pasirašė bendrą rezoliuciją ir ją užregistravo Europos Komisijoje. Tą patį vakarą rezoliucijos autorius pasikalbėti pakvietė Vokietijos žemės ūkio ministrė, nors toks susitikimas buvo planuotas tik pavasarį. Susitikime kalbėta, kad Lietuva lygiuotis į senosios Europos šalis dar negali dėl mažesnio darbo užmokesčio, ženkliai mažesnių žemės nuomos kainų. Lietuva išgirdo priekaištų ir dėl apleistų žemių. Vis dėlto, kalbant apie ateities perspektyvas, Berlyne buvo pasakyta, kad išmokos bus mažinamos tik toms Europos šalims, kurių žmonės tingi dirbti.
Per susitikimą taip pat paviešinta, kokios žemės ūkio veiklos bus finansuojamos artimiausiu metu ir kokia bendra suma numatyta konkrečiai paramai. Pasirodo, vien konsultuotis žemdirbiai dar gali už 14 milijonų litų. Jaunųjų ūkininkų programoms remti numatyta 6,4 mln. Lt, ankstyvaus pasitraukimo iš žemės ūkio veiklos – 70 mln. Lt, žemės ūkio valdoms modernizuoti – 15,5 mln. Lt, žemės konsolidacijos projektams – 37,5 mln. Lt, pusiau natūriniam ūkininkavimui – 19 mln. Lt, išmokoms už nepalankias ūkininkauti vietoves – 153 mln. litų. Numatyta lėšų ir „Natura 2000“ programai, agrarinei aplinkosaugai, apželdinimo mišku programai, perėjimui prie ne žemės ūkio veiklos.
Plungiškiai ministrui turėjo klausimų dėl žemdirbių nekilnojamojo turto apmokestinimo, Seimo pavasario sesijai atidėto naujo žemės ūkio mokesčio projekto, apleistų teritorijų vertinimo kriterijų.
K. Starkevičius pažymėjo, kad ateityje didesnę atsakomybę pajus apleistų žemių savininkai, kuriems bus apskaičiuoti didesni mokesčiai. Tam esą pagelbės aplink Žemę skriejantys palydovai, kurie jau moka atskirti miežius nuo kviečių.
Žemdirbiams buvo pristatyta ir nauja programa melioracijos grioviams tvarkyti – tam numatyta 20 milijonų litų. Žadama mokėti apie 250 eurų už hektarą išvalyto ir išpjauto melioracijos griovio, o paskui kiek mažesnę sumą – už nuolatinę priežiūrą.
Į susitikimą su ministru atėjusi grupė žmonių turėjo vieną konkretų klausimą – dėl Varkaliuose, prie Kazimiero Baginsko kiaulių fermos, planuojamos statyti biojėgainės perspektyvų. Tokia statyba reikštų, kad ūkininkas ketina priemiesčio gyvenvietėje didinti penimų gyvulių skaičių, nors varkališkiai ir aplinkinių vietovių gyventojai ir kenčia nuo srutų smarvės.
Štai čia plungiškių laukė staigmena! Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovas pareiškė, kad biojėgainę planuoja statyti ne pats ūkininkas, o toks ponas Julius Nekrašas. Salė suūžė, nes nurodytas asmuo šiuo metu eina mero patarėjo pareigas.
„Plungėje nėra tvirtos politikos, apie žmonių gerovę čia net nekalbama. Taip sakau Varkalių bendruomenės vardu ir noriu ministrui K. Starkevičiui ir Seimo nariui J. Razmai įteikti kreipimąsi dėl K. Baginsko kiaulių fermos ir biojėgainės statybos. Merui jau įteikėme kelis raštus, bet jokios reakcijos nebuvo“, – kalbėjo Varkalių bendruomenės atstovas Vaidotas Skierus.
Deja, meras A. Klimas šios pastabos nebegirdėjo, nes įsibėgėjus ministro susitikimui su Plungės visuomene iš salės pasišalino.
