Europos Sąjungos milijonus gali tekti grąžinti
Kol kas Europos Sąjunga dosniai finansuoja Lietuvoje vykdomus vandentvarkos projektus, tačiau ateis diena, kai bus pareikalauta atsiskaityti, kaip panaudotos gautos lėšos – kiek abonentų yra prisijungusių prie naujų vandentiekio ir kanalizacijos tinklų. „Yra tinklai – reikia jais naudotis“, – pažymėjo bendrovės „Plungės vandenys“ direktorius Antanas Borumas.
Mieste – dar tik šimtas naujų vartotojų
Šių metų spalio 11 dieną baigtas Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros Plungėje projekto antrasis etapas. Paklota per 22,9 km vandentiekio, per 30,5 km savitakių ir 5 km slėginių kanalizacijos tinklų, pastatyta 14 nuotekų siurblinių. Iki kitų metų spalio tęsis pranešimų apie pastebėtus defektus, kuriuos rangovai privalės ištaisyti, laikotarpis.
Šiam projektui buvo numatyta 28 056 291 Lt, nepanaudota 932 000 Lt užsakovo rezervo lėšų.
Gyventojų prašymu buvo atlikta pakeitimų, kad palengvėtų prisijungimo prie tinklų sąlygos. Apskaičiuota, kad turėtų prisijungti 2 220 gyventojų. Kol kas „Plungės vandenys“ sulaukė tik 100 naujų abonentų, 60 gyventojų prisijungė vien prie kanalizacijos tinklų.
Kiša koją nekokybiški techniniai projektai
Kitas projektas – vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovacija ir plėtra Žemaičių Kalvarijoje, Kuliuose ir Plateliuose. Dėl užsitęsusių pirkimo procedūrų darbai pradėti tik šių metų rugsėjį. Per pusantrų metų turi būti paklota 18,4 km nuotekų, 9,3 km vandentiekio tinklų ir pastatytos valyklos Kuliuose ir Žemaičių Kalvarijoje.
A. Borumas abejojo dėl darbų terminų, nes UAB „Gairija“ nekokybiškai parengė techninį projektą.
Projekto biudžetas – 14,116 mln. Lt. Atlikus viešųjų pirkimų procedūrą sutaupyta 1,2 mln. Lt. „Plungės vandenys“ išsiuntė Aplinkos ministerijai prašymą leisti tas lėšas panaudoti Kuliuose.
Laukia darbai Šateikiuose ir Alsėdžiuose
Dvi žiemas teks padirbėti įgyvendinant trečią projektą – vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovacija ir plėtra Šateikiuose ir Alsėdžiuose. Tam numatyta per 16 mln. Lt, darbų pradžia paskelbta šių metų spalio 28 dieną. Gyvenvietėse planuojama nutiesti 17,9 km nuotekų ir 15 km vandentiekio tinklų, pastatyti dvi nuotekų valyklas.
A. Borumas minėjo, kad ir čia gali būti trukdžių dėl nekokybiškų techninių projektų. Kita bėda ta, kad Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) ir auditoriai itin netoleruoja ir nedidelių projekto pakeitimų.
Jokių „traidenių“!
Savivaldybės administracija Plungės mieste taip pat įgyvendino vieną vandentvarkos projektą, kurio biudžetas – per 3,89 mln. Lt. Už tuos pinigus paklota per 5,24 km vandentiekio ir 7,74 km nuotekų tinklų, trijuose miesto kvartaluose (Parko, Kepyklos, Žemaičių, Draugystės, Baltijos, Kuršių g.) pastatytos penkios nuotekų siurblinės. Įgyvendinus šį ES lėšomis finansuojamą projektą prie vandentiekio tinklų turi prisijungti 495, prie kanalizacijos tinklų – 660 gyventojų.
APVA jau įspėjo, jog įgyvendinus projektus turi ženkliai išaugti ir paslaugos gavėjų skaičius, priešingu atveju teks grąžinti ES lėšas. Dėl to Savivaldybėje bus atidžiau vertinami gyventojų pageidavimai statytis individualius valymo įrenginius.
„Jei gyvenvietėje yra vandens gręžinys ir nuotekų tinklas, apie jokius „traidenius“ negali būti nė kalbos!“ – kalbėta Vietos ūkio ir ekologijos komiteto posėdyje.
