Ir deficitinis biudžetas išpildys vieną kitą svajonę

Plėtros strateginiame plane užkliuvo tik kalbos klaidos
UAB „Lyderio akademija“ ekspertės Indrė Butenienė ir Inga Steponavičienė pristatė tvirtinti Plungės rajono savivaldybės 2010–2017 metų plėtros strateginį planą, o kartu su juo – ir to plano įgyvendinimo (stebėsenos ir rodiklių) sistemą bei Plungės rajono sveikatos ir socialinių paslaugų plėtros galimybių studiją.
Išklausę pranešėjas, tarybos nariai visiems trims dokumentams pritarė. Plane surašytos visos priemonės, kurios į rajoną gali pritraukti lėšų.
Mykolas Pronckus pastebėjo, kad planas šimtą kartų viršija Savivaldybės finansines galimybes, tačiau ekspertės tikino, kad didžiąją dalį projektų bus įmanoma įvykdyti Savivaldybei prisidedant iš paskolos.
Vytautui Jonučiui buvo smalsu, kuo užsiima plano kūrėjai iš „Lyderio akademijos“, koks šios bendrovės kolektyvas – ar patikimas, kiek jame dirba profesorių ir pan.
Merė Elvyra Lapukienė stebėjosi radusi dokumentuose nemažai redagavimo ir kalbos klaidų: vis dar tebefigūruoja apskričių viršininkai, neaišku, ar sveikatos priežiūros įstaigose didės pacientų ar gydytojų krūviai, kodėl planuojama didinti (ne mažinti) vietų vaikų globos namuose, pagaliau – ką reiškia tokie pasakymai, kaip keisti valstybės požiūrį į žmogų ar sumažinti eiles? Juk tų reiškinių vien žodžiais nepakeisi...
Leonardas Želvys ragino daugiau dėmesio skirti žmogui. Jis sakė, kad dirbdamas gydytoju turi galimybę bendrauti su daugeliu plungiškių. Mediką labai papiktino, kad vienos didelės Plungės bendrovės vadovai kreipiasi į pavaldinius vartodami... tualetų terminologiją. Aišku, tai rodo ne tik vadovo požiūrį į pavaldinius, bet ir jo etiketo supratimą, kultūrą...
Tačiau kaip reikalavimą elgtis su kitu taip, kaip norėtumei, kad su tavimi elgtųsi, įforminti plėtros strateginiame plane?
Biudžete išlaidų 4 milijonais daugiau nei pajamų
Plungės rajono savivaldybės 2011 metų biudžeto projektą pristatė Savivaldybės administracijos direktorius Albertas Krauleidis.
Planuojama, kad šiais metais Savivaldybė gaus 90 572 300 litų pajamų.
Išlaidų numatyta 4 milijonais litų daugiau, nes yra reikalavimas į išlaidas įtraukti planuojamą imti paskolą.
A. Krauleidis apibūdino ir kitas šių metų biudžeto sandaros naujoves. Nebebus galima metų pabaigoje perskirstyti valstybės funkcijoms vykdyti skirtų lėšų, todėl šių pinigų panaudojimą, anot Savivaldybės administracijos vadovo, reikia labai atsakingai planuoti.
Direktorius trumpai papasakojo, ar Savivaldybės administracijos specialistai, sudarydami biudžetą, atsižvelgė į įvairiuose tarybos komitetuose išsakytus norus.
Iš keturių Švietimo, kultūros ir sporto komiteto prašymų žalia šviesa uždegta tik sportininkų pageidavimui prisidėti prie dirbtinės dangos futbolo stadiono įrengimo.
Iš kitų aptartų prašymų atsižvelgta į Plungės ligoninės ir Plungės policijos komisariato prašymus – po 15 tūkst. Lt numatyta už medicinos paslaugų suteikimą socialiai nedraustiems asmenims ir viešosios tvarkos užtikrinimą Savivaldybės renginių metu.
Nuspręsta 400 tūkst. Lt (iš paskolos) skirti nudegusių Plungės parapijos namų stogui uždengti su sąlyga, kad klebonas Julius Meškauskas daugiau pinigų iš Savivaldybės nebeprašys.
A. Krauleidis pažymėjo, jog vertinant praėjusius 2010-uosius jokiu būdu negalima teigti, kad Plungės rajono savivaldybė grimzdo į skolas, nes per metus Savivaldybės skola sumažėjo 516 000 Lt (Savivaldybė turi paėmusi 16 milijonų litų paskolų).
Plungiškius pagyrė ir į posėdį atvykęs Vyriausybės atstovas Algimantas Čepys: iš jo stebimų savivaldybių geriausiai padirbėjo Plungė, kreditorinę skolą sumažindama net 85 procentais.
Kas liko už borto?
Nors posėdyje dalyvaujantys tarybos nariai buvo linkę pritarti 2011 metų Savivaldybės biudžeto projektui, kurį, reikalui esant, per metus bus dar galima koreguoti, jie nepraleido progos išsakyti savo nuomonės biudžeto sandaros klausimais.
Audrius Klišonis teiravosi, ar į skolą įtraukta suma (600 tūkst. Lt), kuri buvo paimta iš mokinio krepšelio ir skirta ne pedagogų atlyginimams už praėjusį gruodį sumokėti.
A. Krauleidis sakė prašęs Vyriausybės atstovo neskųsti už tokį poelgį Plungės rajono savivaldybės nors iki gegužės – kol gaus atsakymą į Seimo nariams išsiųstą paklausimą. Savivaldybės administracijos vadovas vylėsi, kad Seimas pripažins, jog Savivaldybėje minėtos lėšos iš krepšelio buvo panaudotos racionaliai.
V. Jonutis teiravosi, kaip šiemet bus su avarinės būklės stogais, gal reikia didinti Savivaldybės limitą paskolai.
Pasak A. Krauleidžio, avarinės būklės yra dviejų mokyklų ir vieno darželio stogas, o tikroji jų būklė dar kartą bus įvertinta, kai nutirps sniegas. Lėšų šaltiniu stogų remontui galės būti Vyriausybės rezervo fondas, tačiau administracijos direktorius buvo labiau linkęs ieškoti ne rezervinių lėšų, o skylės stoge, kuriai užtaisyti pinigų reikėtų mažiau nei visam stogui perkloti.
Algirdas Kurcikevičius siūlė dvigubai padidinti sportui remti skirtą sumą – nuo 150 iki 300 tūkstančių.
Šią idėją sukritikavo merė – esą sportininkai išsiverstų ir su 150 tūkstančių, jei tas lėšas skirtų tik suaugusiųjų sportui, o vaikų ir jaunimo sportinei veiklai galėtų būti naudojami mokinio krepšelio pinigai.
Robertas Endrikas piktinosi, kad daug kas paslėpta tarp eilučių, ir siūlė mažiau lėšų skirti teritorijų planavimo dokumentams rengti. Jis taip pat siūlė reikliau vertinti Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus specialistų darbą. Esą vien dėl to, kad jie praleido reikalavimus apie aukštingumą, reikia iš naujo skelbti sporto ir pramogų komplekso plano konkursą.
Algirdas Pečiulis priminė, kad Švietimo, kultūros ir sporto komitete buvo kalbėta apie lėšų poreikį griūvantiems kultūros paveldo objektams, turint galvoje, kad ir pernai iš biudžeto tam neskirta nė lito. Šiemet, panašu, paramos iš paskolos galima tikėtis tik Oginskių dvaro žirgynui ir Šateikių bažnyčiai.
V. Jonučio pastebėjimu, ir deficitinis biudžetas nuteikia optimistiškai. Tai reiškia, kad Savivaldybė dar leidžia sau planuoti ateitį. V. Jonutis tik apgailestavo, kad be deramo dėmesio liko kaimo, verslo rėmimas, studijų skatinimas, dantų protezavimas ir pan.
Patalpoms, kurias užėmė „Plungės bioenergija“, turi būti skelbiamas konkursas
Taryboje buvo svarstytas bendrovės „Plungės bioenergija“ prašymas pratęsti patalpų, kuriomis bendrovė naudojasi daugiau nei 10 metų, nuomos sutartį.
Prašymą anksčiau aptarė Vietos ūkio ir ekologijos komiteto nariai. Jau tuomet nuomonės išsiskyrė. Vieni siūlė „Plungės bioenergijai“ išnuomoti patalpas metams, kiti – ilgesniam laikui. Komiteto pirmininkas V. Jonutis pasisakė už ilgesnį nuomos terminą, nes įmonė gamina šilumos ir elektros energiją, tai daro atsakingai ir nori planuoti savo tolesnę veiklą. Esą reikia remti vietinius, nes už dujas sumokėti pinigėliai iškeliauja į Rusiją, o sumokėti už medieną pasilieka Lietuvoje.
Savo pastabą išsakė Vyriausybės atstovas, siūlydamas atidėti sprendimą dėl „Plungės bioenergijos“, nes pateiktas sprendimas niekaip „neįsipaišo“ į teisės normas.
Pasak A. Čepio, patalpų nuomai turi būti bendrąja tvarka skelbiamas viešas konkursas. Tokį konkursą, žinoma, gali laimėti tas, kas pasiūlo didžiausią kainą.
Vyriausybės atstovo nuomonės nepakeitė nė Plungės šilumos tinklų direktoriaus Petro Piekaus prisipažinimas, kad jo vadovaujama įmonė nebus pajėgi pati užimti „Plungės bioenergijos“ vietos, o jei bus priversta dėti milžiniškas investicijas – ženkliai kils ir šilumos kaina vartotojams.
A. Čepys laikėsi savo: nuomos sutartis turi būti sudaryta pagal galiojančius įstatymus.