Kaimo poreikiams tikisi daugiau biudžeto lėšų
Gruodžio 13 dieną Savivaldybės tarybos Kaimo reikalų komiteto posėdyje aptarta 2011 metų kaimo teritorijų vystymo ir žemės ūkio plėtros programa ir investicijų projektas „Plungės rajono Karklėnų kadastrinės vietovės sausinimo sistemų rekonstrukcija“.
Kaimo teritorijų vystymo ir žemės ūkio plėtros programą pristatęs Žemės ūkio skyriaus vedėjas Algirdas Mika priminė, kad šiais metais iš Savivaldybės biudžeto kaimui remti buvo skirta tik simbolinė suma – 10 tūkstančių litų. Vedėjas pageidavo, kad ateinančiais metais numatytoms programos priemonėms įgyvendinti Savivaldybė skirtų nors keturis kartus didesnę sumą – 40 200 litų.
Programos lėšos, pasak A. Mikos, būtų naudojamos kaimo žmonėms paremti po gaisro, gyvulių kritimo ir pan., taip pat – transporto išlaidoms vykstant į muges, parodas ar konkursus apmokėti, verslo planų dokumentacijai paruošti, spaudiniams ir skelbimams.
Programoje taip pat numatytas gražiausiai besitvarkančių seniūnijų ūkininkų, kaimo turizmo sodybų savininkų, geriausių rajono metų ūkininkų skatinimo punktas – viešumu, gėlėmis, padėkos raštu.
Komiteto nariai siūlė programos lėšomis remti kaimo seniūnijų kultūros ir sporto renginius, kad seniūnams nebereikėtų prieš renginius eiti pas rėmėjus ranką ištiesus.
Merės patarėjas Alfredas Bieliauskas pasiūlė remti žemdirbių keliones ir į tarptautines žemės ūkio parodas. Esą naudos būtų aplankyti tokią parodą Hanoveryje.
Savivaldybės vadovė Elvyra Lapukienė siūlė atkreipti dėmesį į tai, kad kaimo žmonių mokymai gali būti finansuojami ne vien šios, bet ir regiono plėtros programos lėšomis.
Komitetui Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistė Nijolė Varkalienė pristatė Karklėnų sausinimo sistemos rekonstrukcijos projektą. Pretenduojant į Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtros lėšas, paraišką reikėtų pateikti jau kitų metų sausį. To prašo 57 ūkininkaujantys vietos gyventojai, kurie skundžiasi užmirkusiais žemės plotais.
Preliminari projekto vertė – 1 392 629 litai, Savivaldybė turėtų prisidėti 10 proc. projekto vertės. Sėkmės atveju būtų rekonstruota 26,4 km melioracijos griovių, 17 pralaidų, 6 tiltai, 219 drenažo žiočių, esančių Karkluojos upelio baseine.
