Mokesčiu už bendrojo naudojimo patalpų šildymą galima dalytis su „atsijungėliais“
Prasidėjus šildymo sezonui, ne vienas daugiabučio namo gyventojas stveriasi už galvos: kaip dabar reikės užtekti pinigų mokesčiams, kai ir taip vos galima pragyventi? Nepalankus metas, kai žmonės netenka darbo, kai sparčiai mažinami atlyginimai ir socialinės pašalpos, vis labiau verčia ieškoti galimybių kaip nors suktis iš padėties. Praėjusią savaitę sulaukėme laiško, kuriame klausiama, kodėl šilumos vartotojai moka už „atsijungėlius", t. y. už tuos, kurie gyvena tame pačiame daugiabutyje, bet yra atsijungę nuo centralizuotos šildymo sistemos. Juk būtų galima sutaupyti tikrai ne 5 ar 10 litų, o kur kas daugiau! Plungės šilumos tinklų komercijos direktorius Saulius Norkus patvirtino, jog įstatymiškai išties yra toks dalykas, kad už išspinduliuotą šilumą turi mokėti visi daugiabučio namo gyventojai.
klausimą: „Kodėl šilumos vartotojai moka už „atsijungėlius"? Autorė cituoja 2005 m. liepos 22 d. priimtą naują Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimą dėl rekomenduojamų šilumos paskirstymo metodų patvirtinimo (Nr. O3-41), kuriuo remiantis už daugiabučių namų šilumos punkto išspinduliuotą šilumą turi mokėti visi.
„Juk tie „atsijungėliai" gyvena tame pačiame name - savo buto neiškelia į atskirą žemės plotą. Kas turėtų apie šiuos įstatymus informuoti visuomenę, tuos vartotojus, kurie už kitus moka nieko nežinodami? Ir kodėl nauji šilumos paskirstymo metodai Nr. 4 ir Nr. 5 taikomi tik vienam Plungės daugiabučiui, kai visuose didžiuosiuose miestuose atsijungusieji nuo centrinio šildymo seniai už tai moka?!"- klausiama laiške.
Autorė pabrėžia, kad vadinamajame šeštame aukšte ir rūsiuose yra šilumos punktas (viršutinis šilumnešio paskirstymas), tad už išspinduliuotą šilumą privalo mokėti visų butų savininkai. Akcentuojamas ir Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnis, kuriame sakoma, kad daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos.
Plungės šilumos tinklų komercijos direktorius S. Norkus, kuriam persiuntėme šį laišką, patvirtino, jog viskas išdėstyta teisingai.
„Taip, šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5 taikome tik vienam - A. Jucio gatvės 34-ajam - namui, nes jų bendrija priėmė kolektyvinį sprendimą, kad šis metodas būtų taikomas. Mes patys šito negalime inicijuoti", - kalbėjo bendrovės darbuotojas.
Pasak S. Norkaus, šiame name iš 45 butų šešiolika yra atsijungę nuo centralizuotos šildymo sistemos, o visi kiti šildosi kaip ir anksčiau. Praėjusią žiemą, kai sužinojo apie Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnį, į Šilumos tinklus kreipėsi namo bendrijos pirmininkė. Viską paaiškinus, buvo pasakyta, kad namo gyventojai šiuo klausimu patys turi priimti sprendimą.
Suprantama, „atsijungėliai" tada pakėlė triukšmą, aiškino, jog radiatoriai laiptinėse nupjaustyti, tad jie nemokės.
Čia reikėtų pasakyti, kad vamzdžiai, kuriais teka šiluma, yra išsiraizgę po visą namą, taip pat ir rūsiuose, kad centralizuotai tiekiama šilumos energija naudojama ne tik butams, bet ir bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, todėl net ir atjungus savo buto šildymo įrenginius nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos reikia mokėti už bendrojo naudojimo patalpose suvartojamą šilumos energiją. Tai reglamentuota ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.76 straipsnyje (Bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe).
Ir vis dėlto A. Jucio gatvės 45-ojo namo „atsijungėliai" už išspinduliuotą šilumą nemoka. Kaip pasakojo S. Norkus, sulaukę bendrijos daugumos priimto sprendimo ir pasirinkto varianto, kokią „pyrago" dalį turėtų mokėti tie 16 butų, nuo šių metų vasario Šilumos tinklai pradėjo skaičiuoti mokesčius ir jiems, bet tada bendrijoje kilo „karas". Be abejo, nemažai „strėlių" paleista ir centralizuotos šilumos tiekėjams, nors šie ir aiškino, kad tai buvęs pačios bendrijos susitarimas.
„Panašu, kad gali būti bylinėjamasi teisme. Iš tų 16 butų kol kas nė vienas taip ir nemokėjo, - sakė S. Norkus, pridurdamas, kad „atsijungėliai" per mėnesį turėtų pakloti po 15-25 litus. - Šilumos tinklams nėra jokio skirtumo - mes tiesiog išdalijame tą sumą už išspinduliuotą energiją vartotojams, bet gyventojai tarpusavio susitarimu gali „pyragą" dalytis draugiškai."
Kaip pastebėjo S. Norkus, problema ta, kad daugiausia nuo centrinio šildymo gyventojai atsijungė 2001-2002 metais, kai Šilumos ūkio įstatymo ir šilumos paskirstymo metodų dar nebuvo.
Šiuo metu Plungėje yra apie 70 pavienių butų, kurie yra atsijungę nuo centralizuotos šildymo sistemos. Pagal galiojančius įstatymus visi šie vartotojai taip pat privalėtų mokėti už šilumą, kuri, paprastai sakant, išeina per namo sienas ir vamzdžius. Dėl to bendrija ar dauguma namo gyventojų turi protokolu įforminti savo sprendimą ir kreiptis į Plungės šilumos tinklus.
