Naujoji valdžia gąsdina: kai kam lėks galvos, o spaudai... nebeteiks informacijos
Ar ne prabanga merui turėti patarėją tunelio kasimo po geležinkeliu ar tilto statymo virš jo klausimais? Ar tai bus pagrindinis mero uždavinys per ketverių metų kadenciją? Ar bus nubausti tie, dėl kurių kaltės Savivaldybei teks sumokėti per 100 tūkst. litų už teisme pralaimėtą bylą „Smulkiam urmui“? Kas labiau kiršina visuomenę – prieštaringi ir neprotingi politikų sprendimai ar tai paviešinusi žiniasklaida? Ir ar gali vicemeras grasinti žiniasklaidai, kad neteiks informacijos? Iš kokių lėšų jaunas naujasis mero patarėjas įsigijo žemės sklypus? O ar žinote, kad savivaldybėje padėtis... yra labai sudėtinga?
Įdomu? Mums taip pat. Todėl paskutinį balandžio penktadienį sutikome dalyvauti naujosios valdžios surengtoje konferencijoje, skirtoje žiniasklaidai. Tiksliau, daliai rajono žiniasklaidos, nes dalyvavo tik spaudos atstovai. Nei radijo, nei televizijos atstovų nebuvo. Gal ir gerai, nes klausantis pasisakymų daugumai žurnalistų buvo gėda, kad mūsų politikai nemoka aiškiai ir taisyklingai kalbėti, net sakinio normaliai sudėti... (Visą užrašytą netaisytą spaudos konferencijos įrašą galite rasti „Plungės žinių“ interneto puslapyje www.pzinios.lt/pasikalbekim!). Neištvėrę žurnalistai vicemerą Mindaugą Jurčių ėmė net mokyti, kaip reikia linksniuoti – kad yra ne Senamiesčiaus, o Senamiesčio vidurinė…
„Padėtis rajone – labai sudėtinga“, –
tvirtino meras Albinas Klimas ir pridūrė, kad norint geriau ją įvertinti reikia vieno dviejų mėnesių. Todėl Savivaldybės vadovas parsineša krūvas dokumentų į namus, keliasi trečią valandą nakties ir juos studijuoja. Nuo jo neatsilieka ir Savivaldybės administracijos direktorė Asta Beierle-Eigirdienė. Ji taip pat studijuoja didžiulius tomus Oginskių dvaro projekto dokumentų. Dėl ko dar galvą sopa Plungės valdžiai? Tai – Žlibinų kultūros centro ir jo filialo Kantaučiuose projektas. Čia „priprojektuota“ už 4,3 milijono, o turima tik 1,6 milijono. Dar trūksta 2,7 milijono litų projektui užbaigti ir pateikti. Galvą skauda ir dėl nuo 2004 metų vykdomų vandentvarkos projektų. Jie irgi dar nepateikti, nesutvarkyti, nors buvo sudaromos sutartys tiesiogiai ne su Savivaldybe, o (n) agentūra, kurioje jau nebėra už tai atsakingų žmonių. Tačiau, pasak valdžios, Vyriausybė tą naštą nori užkrauti savivaldybėms. „Iš mūsų reikalaujama 1 milijoną eurų grąžinti“, – piktinosi Plungės valdžia.
Dirba nuo antradienio, bet… nežinia ką
Spaudos konferencijoje buvo pristatyti mero A. Klimo patarėjai: Valstiečių liaudininkų sąjungos deleguota ūkininkė Daina Martišienė ir Socialdemokratų sąjungos deleguotas Julius Nekrašas. Jie keliais sakiniais papasakojo, ką žada dirbti. D. Martišienė merą konsultuos žemės ūkio klausimais ir bandys organizuoti informacijos pateikimą žiniasklaidai, o J. Nekrašas patars tunelio kasimo po geležinkeliu ar tilto statymo virš jo (dar pats nežino, kas bus) klausimais... Nenuostabu, kad žurnalistams iškart kilo klausimas, ką patarėjai veikė nuo antradienio, kai buvo priimti į darbą. Atsakymas lakoniškas: dar tik susipažįsta su informacija.
Kaltų nubausti negalima, nes kai kurie jų nebedirba?..
Savivaldybės administracijos direktorė A. Beierle-Eigirdienė po trumpo mero įžanginio žodžio iškart ėmė atsakinėti į „Plungės žinių“ dar užpraėjusią savaitę pateiktus klausimus. Redakcija raštu valdžios atstovų klausė, iš ko Savivaldybė sumokės 112 tūkst. litų po pralaimėtos bylos „Smulkiam urmui“, kas kaltas dėl pralaimėtos bylos, ar kaltininkai bus nubausti, kiek valdžia yra pasiskolinusi, kiek kasmet sumokama palūkanų ir t. t.
„Mums priteista 112 tūkst. litų žyminio mokesčio. Šioje byloje kokios nors turtinės žalos nei „Smulkiam urmui“, nei kam kitam nėra priteista. Tai – bylinėjimosi išlaidos, kurios Aukščiausiojo Teismo 2008 m. buvo indeksuotos. Pirkimo iniciatorius buvo Švietimo skyrius, atsakingas vadovas – Švietimo skyriaus vedėjas Rolandas Raibužis. Tuo metu Viešųjų pirkimų komisijai pirmininkavo Edmundas Sausdravas. Pinigai bus mokami iš Savivaldybės administracijos išlaidų. Tikimės, kad turėsime, kaip ir pernai, viršplaninių lėšų. Mokėjimas yra atidėtas iki birželio 22 dienos. Paskolos neimsime“, – kalbėjo A. Beierle-Eigirdienė.
Į pokalbį įsiterpęs meras stebėjosi, kodėl tam tikros tarnybos nuslėpė, kad ta byla, išnagrinėta dvi dienos iki mero rinkimų, buvo pralaimėta. „Nuo mūsų tai buvo nuslėpta. Ir Savivaldybės tarybos posėdyje mums nepranešta. Pirmieji du teismai buvo faktiškai mūsų naudai. Taigi galėjo dirbti, pabaigti, skelbti naują konkursą ir baudų nebuvo. Buvo svarstomas net toks dalykas, ar teismą galima duoti į teismą. Jei ten nuspręsta, kad galime dirbti, o apskundžia aukštesniam teismui, tai tų dviejų teismų išlaidas reikia sumokėti. Čia tik teismų išlaidos sumokamos“, – dėstė A. Klimas.
Savivaldybės vadovas taip pat nurodė, kad dar viena svarbi pralaimėjimo priežastis – nepraėjus 10 dienų apskundimo terminui, pasirašyta sutartis su laimėtoju. Be to, esą užkliuvo ir tai, kad vėliau pasirašytas papildomas susitarimas prie šitos sutarties, kas irgi iškraipo konkurso kainą.
Ar bus nubausti konkurso sąlygas, kitus dokumentus ruošę ir konkursą organizavę Savivaldybės darbuotojai? Pasak Savivaldybės administracijos direktorės, jie situaciją šiandien nagrinėja. „Šiandien kai kurių žmonių nebėra: ir administracijos direktoriaus Alberto Krauleidžio, ir Raškevičiūtė nebedirba Viešųjų pirkimų skyriuje. Mes dar pagalvosim šiuo klausimu“, – sakė A. Beierle-Eigirdienė ir pridūrė, kad jei reikės, kreipsis ir į prokuratūrą.
O kaip dėl Viešųjų pirkimų komisijos pirmininko E. Sausdravo? „Jo irgi nėra...“ – nuskambėjo atsakymas.
Dar nesame prasiskolinę...
Pasak Savivaldybės administracijos direktorės, Savivaldybės skolos šiuo metu siekia 15,7 mln. litų (39,7 proc.), o suteiktas limitas yra 40 proc. Dar Savivaldybė turi 30 proc. skolinimosi limitą vykdyti projektams, prisidedant prie Europos Sąjungos finansuojamų projektų. Tie 30 proc. nėra pajudinti, ir valdžia tvirtina, kad jų nelies.
Palūkanos sudarys beveik 1 mln. litų
Kaip keitėsi skolinimosi ir palūkanų kreivė nuo 2005 metų, niekas iš valdžios atstovų pasakyti negalėjo. Tačiau paviešinta, kiek mokama palūkanų: 2010 metais – 540 tūkst. litų, o 2011-aisiais planuojama 930 tūkst. litų.
Gali lėkti Oginskių parko vadovo galva
Tiek meras, tiek Savivaldybės administracijos direktorė spaudos atstovams tvirtino, kad pati didžiausia problema – Oginskių dvaro sodybos pritaikymo turizmo reikmėms projekto įgyvendinimas, ir tai turi būti padaryta iki vasaros pabaigos. Priešingu atveju reikės grąžinti iš Europos Sąjungos gautus milijonus. Kas kaltas, kad projektas šlubuoja, ir ar bus nubausti rangovai – jau bankrutavusi UAB „Alfva“ ir jos vadovas?
Valdžios atstovai teigė, kad dar neaišku, kas kaltesnis. Mero nuomone, gali lėkti ir parko šeimininko galva, nes keista, kad, iš 170 lempų vandalams sudaužius 80, niekas iš parką prižiūrinčių vadovų net policijai apie tai nepranešė... Atsakyti gali tekti ir buvusiam Savivaldybės administracijos direktoriui A. Krauleidžiui, nes pagal 2006 m. Savivaldybės tarybos sprendimą jis asmeniškai buvo atsakingas už projekto vykdymo priežiūrą. Pasak A. Beierle-Eigirdienės, jai keista, kad tokias pareigas ėjęs valdininkas buvo tiesiogiai atsakingas, nes jo darbo krūvis labai didelis. Paklaustas, ar teks atsakomybė bankrutavusiam rangovui, kuris yra partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys, meras patikino, kad nežiūrės į partinius ryšius...
Sprendimus priima politikai, bet kalta tai paskelbusi žiniasklaida
Įpusėjus spaudos konferencijai, meras A. Klimas nutarė pamokyti žiniasklaidos atstovus, kaip reikia dirbti ir teisingai nušviesti padėtį. Žurnalistai kiek suglumo išgirdę, kad negalima rašyti apie politikų priimtus sprendimus, nes esą tai kiršina visuomenę (meras ir vicemeras tikriausiai mano, kad žiniasklaida yra jiems pavaldi... – red. past.).
„Dabar dar kartą noriu pakartoti spaudos atstovams: nekiršinkite liaudies ir nerašykite neigiamų straipsnių. Vienas dalykas, aš nepiktybiškai sakau, jūs galite kritikuoti mus, kaip žmonės gatvėje, bet nekiršinkite, jei tai liečia visuomenę. Dėl Senamiesčio mokyklos. Europa skyrė pinigų, kad bus įvykdyta optimizacija rajone. Mes per spaudą kiršiname žmones, stabdome tą optimizacijos vykdymą. Įstatymais yra pasakyta griežtai – nutraukti. Ir paleidžiame per spaudą, sukiršiname tėvus, o jie pasiruošę pakarti visus valdininkus“, – rėžė meras spaudos atstovams. Pabandžius priminti, kad ne žurnalistai priima sprendimus, o jie, politikai, Savivaldybės vadovas, atrodo, dar labiau supyko – pareikalavo nepertraukti jo kalbos...
Į klausimą, kaip elgsis dabar – leis ar neleis Senamiesčio vidurinei mokyklai komplektuoti vienuoliktų klasių (priminsime, kad anos kadencijos Savivaldybės tarybos paskutiniame posėdyje A. Klimas balsavo prieš leidimą), meras atsakė, jog yra už tai, kad būtų leidžiama „šiais metais dar formuoti dvi klases, jei būtų tokia galimybė, pabaigti formuoti ir palaipsniui uždaryti...“
Nuo Savivaldybės vadovo žiniasklaidai kliuvo ir už tai, kad ji esą neteisingai nušviečia, kiek naujoji valdžia atstovauja rinkėjų – daugumą ar mažumą. „Ta mūsų koalicija sudaryta. Nesišypsokite, aš jums pasakysiu, jūs „klaidingai“ šypsojotės ir nuteikiate žmones, visuomenę, kad mes atstovaujame mažumai. Mes atstovaujame didumai rinkėjų, daugumai. Čia yra tokia situacija...“ – piktinosi meras.
Prabangos nemato...
Spaudos atstovams buvo įdomu išgirsti, ar nėra prabanga turėti mero patarėją tunelio po geležinkeliu kasimo ar tilto virš jo statymo klausimais. Į tai meras atsakė klausimu: „Ar Alfredas Bieliauskas, būdamas patarėju, nebuvo prabanga, kad vaikšto po kaimus? Atsakykit jūs į tai...“ Priminus, kad spaudos konferenciją organizuoja ne žiniasklaida, o valdžia, išsisukti iš tokios padėties bandė pagelbėti vicemeras M. Jurčius. Anot jo, tokia struktūra buvo ir seniau, tad jie nieko naujo nesukūrę. Ar šita pareigybė būtina? Gal galima imtis naujovių ir panaikinti nereikalingą etatą? Deja, į panašius klausimus atsakyta lakoniškai: esą J. Nekrašas dirbs ir kitus darbus... O gal meras yra užsibrėžęs šią kadenciją žūtbūt iškasti tunelį po geležinkeliu arba pastatyti tiltą virš jo ir taip išspręsti iki kaulų smegenų visiems įsiėdusią problemą? Deja, pasak jo, ne.
Žemės sklypus gavo dovanų
Paskelbus, kad mero patarėju tapo Nekrašų šeimos narys, žiniasklaidai tapo įdomu, kaip jis gavo tas pareigas ir kokia jo turtinė padėtis, nes sklando kalbos, kad tėvai sūnaus vardu turi nemažai žemės sklypų brangiose vietose įsigiję. Pasirodo, gandai dažnai pasitvirtina. Kad ir nenoriai, J. Nekrašas prisipažino, kad turi tris sklypus – du gavo dovanų, o vieną pats nusipirko (priminsime, kad J. Nekrašas tėra dirbęs tik aštuonis mėnesius UAB „Plungės Jonis“ meistru). Ar brangūs tie sklypai ir ar tėvas juos padovanojo, mero patarėjas neatsakė.
Vicemeras grasino... neteiksiąs informacijos žurnalistams!
Baigiantis spaudos konferencijai, žurnalistus dar kartą pribloškė valdžios požiūris į informacijos pateikimą visuomenei ir įstatymų suvokimas. „Plungės žinioms“ replikavus, kad kitąsyk į redakcijos raštu užduotus klausimus neturėtų būti atsakoma per spaudos konferenciją (laikraštis straipsnį ruošia savo skaitytojams, o ne kitiems leidiniams – red. past.), vicemeras M. Jurčius pagrasino, kad jei taip, tai kitąsyk informacija bus teikiama tik Savivaldybės skelbto informacijos viešinimo konkurso nugalėtojams, o ne visiems kitiems!..
Tačiau meras puolė švelninti padėtį ir pažadėjo, kad tarpusavyje bus pasikalbėta šiuo klausimu.
Belieka tikėtis, kad tiek vicemeras, tiek meras ir jo patarėjai, tiek Savivaldybės administracijos vadovai labiau susipažins su įstatymais ir ateityje nekils kliūčių bendraujant su spauda.
