Prognozavo, kad kaimų mokyklos grius už poros metų

Nieko džiuginančio R. Raibužis nepapasakojo. Pasak Švietimo skyriaus vedėjo, kelinti metai iš eilės rugsėjį į mokyklos suolus sėda keturiais šimtais vaikų mažiau. Šiais mokslo metais kaimų mokyklose mokysis 140 moksleivių mažiau nei pernai.
Dėl mokinių skaičiaus mažėjimo uždarymas kuriai nors kaimo mokyklėlei šiemet dar negresia. R. Raibužio manymu, mokyklų – tiek kaimo, tiek ir miesto – griūtys prasidės nuo 2015 metų.
Kol kas ant uždarymo ribos balansuoja Aleksandravo pradinio ugdymo skyrius, į kurį atėjo tik devyni vaikai, kurie mokomi jungtinėje klasėje. R. Raibužis priminė: skyrių turėtų lankyti nors dešimt vaikų, kad šis Narvaišių pagrindinės mokyklos filialas dar galėtų egzistuoti.
Narvaišių pagrindinėje (kartu su Aleksandravo skyriumi) mokosi 67 vaikai, čia taip pat yra jungtinių klasių, kurios iš esmės mokymo procesui patrauklumo nesuteikia. Ši mokykla nuo kitų mokslo metų gali tapti tik pradine.
Šateikių pagrindinėje kol kas – 149 vaikai, tačiau gabesnieji yra viliojami mokytis į Salantus. Kol egzistuoja mokinio krepšelis, kiekvienas vaikas bet kuriai mokyklai labai reikalingas.
Platelių gimnazijai vedėjas taip pat neprognozavo augimo, šiemet čia mokosi 330 moksleivių. Jeigu atsitiks taip, kad vyresnių klasių mokinių nebeužteks dviem komplektams sudaryti, su gimnazijos vardu gali tekti ir atsisveikinti.
Alsėdžių vidurinė patraukli tuo, kad turi bendrabutį. Rugsėjį į suolus susėdo 297 mokiniai ne vien tik iš Plungės rajono savivaldybės. R. Raibužis išdavė vieną mokinio krepšelio metodikos paslaptį: Alsėdžių vidurinės mokyklos direktorius siekia, kad mokinių skaičius „neperliptų“ trijų šimtų. Jei kelių vaikų iki to skaičiaus trūks – mokyklai atliks pinigų. Grumblių pradinio ugdymo skyriuje, kuris priklauso Alsėdžių mokyklai, yra 21 vaikas.
Didžiausia iš kaimų mokyklų – Žemaičių Kalvarijos vidurinė, kurioje mokosi 348 vaikai, bet tai yra 17 mokinių mažiau nei pernai. Mokymo įstaigai taip pat sunku surinkti po du vyresnių klasių komplektus. Gal reikalai pasitaisys dėl kaimyninio rajono griūties, uždarius Barstyčių mokyklą?
Kantaučių pagrindinėje mokosi 96 vaikai, Žlibinų Igno Končiaus – 88, tačiau kantautiškiai neturi sporto salės.
Kuliuose mokyklą lanko 217 vaikų. R. Raibužis pastebėjo, kad mokymo procesas ten geras, nes iš Kulių vaikai nevažiuoja mokytis į kitas mokyklas.
Stanelių ir Stalgėnų pagrindinės turi po 110 vaikų. R. Raibužis pastebėjo, kad gavus tėvų ar globėjų sutikimą iš miesto į Stanelius vežami mokytis sudėtingesnio charakterio vaikai. Stalgėnų perspektyvos kol kas nekokios, nes tėvai, važinėjantys dirbti į Plungę, veža vaikus į miesto darželius ir mokyklas. R. Raibužis sakė siūlysiąs prie šios mokyklos steigti priešmokyklinukų grupes, kurios kartu atliktų ir darželio funkcijas, priešingu atveju į miestą įpratę važinėtis vaikai į savo kaimą mokytis grįžti nenorės.
Nausodžio pagrindinėje šiemet – 118 mokinių. Mokyklos perspektyvos taip pat kelia abejonių, nes nuo kitų mokslo metų didelis srautas devintokų gali patraukti į Plungės technologijų ir verslo mokyklą, jei jai bus suteikta teisė komplektuoti pirmas gimnazijos klases.
Plungės specialiojoje mokykloje ugdoma 113 vaikų su negale. Pasak R. Raibužio, mokinių skaičius šioje mokykloje turėtų būti didesnis, nes šimtai specialiųjų poreikių turinčių vaikų mokomi bendrojo lavinimo mokyklose dėl to, kad tėvai nesutinka perkelti jų į Plungės specialiąją mokyklą.
„Jeigu pamokoje sėdi 8–9 specialiųjų poreikių turintys mokiniai, likusiesiems klasėje nuo to tikrai nėra geriau, – pastebėjo Švietimo skyriaus vedėjas. – Ši problema aktuali ne tik Plungėje. Ne veltui didžiuosiuose miestuose kai kuriose mokyklose jau komplektuojamos vien tik gabių mokinių klasės.“