Savivaldybės tarybai autoritetas – tik teismas?
Per Plungės rajono savivaldybės tarybos lapkričio posėdį dalyvių nuomonės susikirto tik svarstant papildomo apmokėjimo už lopšelyje-darželyje „Pasaka“ atliktus darbus rangovui klausimą. Siūlymų buvo įvairių: mokėti, nemokėti, o gal kreiptis į teismą – esą kaip teismas nuspręs, taip ir bus. Reikalaudami atsakomybės iš Savivaldybės administracijos darbuotojų, kai kurie tarybos nariai patys tarsi kratėsi atsakomybės už rajono reikalus. Negi iš tiesų už išrinktuosius turės spręsti teismas?
Poreikis vandentvarkos projektams – dar 45 milijonai litų
Bendrovės „Plungės vandenys“ direktorius Antanas Borumas pristatė jau įgyvendintus ir pradėtus vandentvarkos projektus, kuriems didžiąją dalį lėšų skyrė Europos Sąjunga. Tokių projektų – trejetas, jie apima Plungės miestą ir beveik visas pagrindines rajono gyvenvietes.
Meras Albinas Klimas pasigyrė, kad Plungės rajono savivaldybė šalyje pagal įvykdytų projektų skaičių patenka į pirmąjį septynetuką.
Tačiau pakloti tinklus – dar ne viskas, būtina, kad gyventojai ir įstaigos naudotų centralizuotai tiekiamą geriamąjį vandenį ir buitinių nuotekų šalinimo sistemą.
A. Borumas taip pat paviešino, koks pinigų poreikis projektams iki 2015 metų. Pasirodo, tikimasi dar 45 milijonų litų kaimo gyvenviečių vandentvarkai. Plungės miestui iš tos sumos neteks nė lito, atskirus galelius gatvėse bendrovė nusiteikusi pakloti iš savo lėšų.
A. Klimas vyks į Europos Parlamentą
Vicemeras Mindaugas Jurčius paviešino, kad meras A. Klimas iš Europos Parlamento gavo kvietimą atvykti į Briuselyje rengiamą konferenciją, kurioje bus aptariamas artėjančio Lietuvos pirmininkavimo klausimas.
Savivaldybės tarybai buvo įdomu, iš kokių lėšų bus finansuojama kelionė. A. Klimas puolė aiškinti, kad jam kainuos tik nuvažiuoti iki Kauno oro uosto, o už visa kita jau mokės ES.
Taryba pritarė mero išvykai gruodžio 1–2 dienomis. Kelionės – malonioji A. Klimo darbo pusė.
Kokia bus pasakų apie „Pasaką“ pabaiga?
Visvaldas Nekrašas pažymėjo, kad jo vadovaujamas Ekonomikos, finansų ir biudžeto komitetas nepritarė minčiai rangovui (UAB „Palska“) dar skirti lėšų už projekte nenumatytus, bet padarytus darbus darželyje „Pasaka“. Esą vieną kartą Savivaldybė jau buvo papildomai rangovui sumokėjusi 378 tūkstančius, tačiau jis ir vėl prašo pinigų – šį kartą 132 tūkst. Lt.
V. Nekrašo nuomone, rangovas konkursą norėjo laimėti mažomis, „iš lubų paimtomis“ kainomis, o paskui – prisidurti projektuojant nenumatytais darbais.
„Suprantu, kad dirbant objekte randama senų defektų, kurie nematomi plika akimi, tačiau keičiamus langus ir duris juk buvo galima suskaičiuoti? Mano galva, yra keli problemos sprendimo būdai: arba skirti prašomą sumą ir užsimerkti, arba reikalauti iš rangovo tą sumą padengti savo lėšomis, arba kreiptis į teismą ir tegul kažkam mokėti priteisia...“ – siūlė išeitis tarybos narys.
Žodžio paprašiusi Savivaldybės administracijos direktorė Asta Beierle-Eigirdienė priminė, kad „Pasakoje“ vykdytas projektas Lietuvoje – bandomasis, pirmas savo apimtimi ir reikalavimais, todėl – išskirtinis. Atliekami darbai dalijami į remiamus ES ir neremiamus. Ji pažėrė skaičių, kad objekte ES lėšomis buvo galima papildomai finansuoti darbų už 97 tūkst. litų, tačiau tie darbai nebuvo numatyti nei atliekant energetinį auditą, nei projektuojant. Įrengti gaisrinę signalizaciją, šalto vandens tiekimo sistemą, drenažą, įvažą, nuogrindas, stogą – būtina, bet šie darbai taip pat nefinansuojami ES lėšomis.
„Viskas padaryta, darželis jau dirba, tik rangovui trūksta 132 tūkst. Lt už padarytus darbus“, – pažymėjo A. Beierle-Eigirdienė.
„Žiūrim į rangovą, lyg norim smerkti, bet didžiausia kaltė – Savivaldybės administracijos! Neapsižiūrėjo... Manau, reikalinga asmeninė atsakomybė, o ne kalbos apie ydingą praktiką, kurią reikia išgyvendinti. Kada specialistai pradės dirbti savo darbą?“ – kėlė retorinį klausimą Robertas Endrikas.
Po diskusijų nuspręsta prie „Pasakos“ projekto klausimo sugrįžti gruodžio mėnesį.
