Senamiesčio mokyklos bendruomenė vieną kovą laimėjo. Kas toliau?
Paskutiniam nueinančios Savivaldybės tarybos posėdžiui Plungės Senamiesčio vidurinės mokyklos bendruomenė ruošėsi tarsi karui, nes būtent šiame posėdyje buvo numatyta spręsti mokymo įstaigos ateities klausimą. Pradėjus vykdyti švietimo reformą, Senamiesčio vidurinė pereinamuoju laikotarpiu neatliko tam tikrų namų darbų, todėl teoriškai iki 2015 metų turėtų tapti dešimtmete. Mokykla su tokiu verdiktu nesutinka ir kovoje dėl išlikimo per tarybos posėdį po vardinio balsavimo pasiekė pirmą pergalę. O kas toliau?
Savivaldybės posėdžių salėje vykstantys tarybos posėdžiai yra vieši, jų eigą gali stebėti visi to norintys rajono gyventojai. Kovo 24-osios posėdyje Senamiesčio mokyklos bendruomenės atstovų susirinko tiek, kad netilpo salėje. Dalis atėjusiųjų pasisakymų klausėsi susibūrę prie atvirų salės durų antro aukšto vestibiulyje.
Esant tokiai apgulčiai, taryba nusprendė darbą pradėti nuo 21-ojo klausimo: „Dėl priėmimo į Plungės rajono savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklas, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes tvarkų, maksimalaus klasių komplektų skaičiaus 2011–2012 mokslo metais patvirtinimo“.
Būtent po šiuo klausimu ir slėpėsi formuluotė nebeleisti nuo kitų mokslo metų Senamiesčio vidurinėje sudaryti vienuoliktų klasių. Tokį sprendimo projektą tarybai teikė švietimo įstaigų tinklą rajone ir švietimo reformos seką išanalizavę Švietimo, kultūros ir sporto komiteto nariai.
Priminsime, jog po šio komiteto posėdžio Senamiesčio mokykloje buvo sušauktas visuotinis tėvų susirinkimas. Kovos už išlikimą klausimu mokymo įstaigos bendruomenė buvo vieninga – rinko parašus, apeliavo į tarybos narių jausmus ir sąžinę, piešė plakatus, ruošėsi mitinguoti, jei prireiks – ir piketuoti prie Savivaldybės. Į kovą dėl išlikimo mokyklos bendruomenė pakilo kaip į karą, o kare, kaip sakoma, visos priemonės geros.
Tarybos posėdyje Senamiesčio mokyklos mokinių tėvų vardu kalbėjo mokyklos tarybos pirmininkė Gina Drackienė. Ji prašė vietos politikų nežlugdyti vaikų svajonių ir nesugriauti šimtų žmonių lūkesčių, nedaryti iš vaikų politikos.
„Jei Seimas išgirdo mūsų balsą, išgirskite ir jūs! Jei uždarysite Senamiesčio mokyklą, daugelis tėvų nusiteikę vežti baigiamųjų klasių mokinius mokytis į kitą rajoną. Teisiniu požiūriu likti vidurine iki 2015 metų Senamiesčio mokyklai – įmanoma, kitaip aš nestovėčiau šioje tribūnoje“, – sakė G. Drackienė.
„Švietimo reformos tikslas ne visada buvo mokinių gerovė, – pažymėjo Senamiesčio mokyklos darbuotojų profsąjungos pirmininkė Vida Bondauskienė. – Išgirdome daug, ko mūsų mokykla nepadarė, tačiau ką darė Švietimo skyrius – vien ruošė planus, kaip paversti vidurinę dešimtmete? Kas yra geras švietimo tinklas? Kokiais kriterijais Plungėje vadovaujamasi? Atkreipkite dėmesį į Telšius, kiek ten yra įvairių mokymo įstaigų, kodėl mūsų savivaldybėje pasirinktas kitas kelias? Mokiau jūsų vaikus istorijos, tačiau šiandien abejoju, ar išmokiau mylėti namus, mokyklą ir tėvynę...“
„Kodėl negvildenote to klausimo prieš rinkimus į tarybą? Ko bijota? Ir čia įžvelgiu politinius interesus: šiandien tu man, rytoj aš tau... Įdomi ir kitų mokyklų direktorių pozicija: mane „padarė“, jį „padarė“, o tas dar liko „nepadarytas“! – iš tribūnos dėstė savo pamąstymus tėvų atstovas Arnoldas Razgus.
„Tarp vaikų egzistuoja konkurencija ir patyčios. Kas garantuos mūsų vaikų saugumą „Saulės“ gimnazijoje?“ – klausė tėvų atstovas Vytautas Mitkus.
„Nesame pamestinukai ir tikrai susigaudome situacijoje. 2002 ir 2005 metais teikėme prašymus dėl akreditacijos – atsakymo negavome, – kalbėjo Senamiesčio vidurinės mokyklos direktorius Algirdas Serva. – Pernai įteikiau abiturientams 11 atestatų su pagyrimu. Mokykla gavo apie 400 tūkstančių litų atskaičiavus 2 procentus nuo gyventojų pajamų mokesčio. Dėl Senamiesčio vidurinės likimo rinkti parašai Seime virto įstatymais. Dabar turime 44 klasių komplektus, po reformos liktų 38–40, tektų kvalifikuotus darbuotojus išvaryti į gatvę. Prašome leisti Senamiesčio mokyklai tęsti mokymą!“
„Visų argumentai – subjektyvūs, emocingi... Man štai atrodo, kad geriausioje vietoje stovi „Saulės“ gimnazija – ji atokiau, gamtos prieglobstyje, šalia Lurdo, o ne prie laidojimo namų. Tačiau tai mano nuomonė, nes visi vertiname subjektyviai, – pastebėjo tarybos narė, buvusi ilgametė Švietimo skyriaus vedėja Idalija Alminienė. – Ar žinote, kad nuo 2002 metų rajone sumažėjo 3 058-iais mokyklinio amžiaus vaikais ir šiais mokslo metais atėjo keturiais šimtais vaikų mažiau? Reikia dėl to su švietimo tinklu ką nors daryti, ar ne? Senamiesčio mokykla iki šiol nedalyvavo švietimo įstaigų pertvarkoje. Ten eina tarybos narių vaikai, juntamas Seimo nario palaikymas... Tačiau tarybos nariai privalo matyti viso rajono reikalus, ne vien asmeninius, ir mokyklų skaičių rajone nustato ne mokyklų bendruomenės!“
I. Alminienė taip pat citavo prieš kelerius metus A. Servos Švietimo skyriui adresuotą raštą, kad jo vadovaujama įstaiga akreditacijai nepasiruošė dėl tuo laikotarpiu vykusių mokytojų streikų. Tarybos narė pabrėžė, kad mokykla ir jos vadovas dėl išlikimo taip nieko ir nepadarė.
Grupė tarybos narių paprašė Švietimo skyriaus specialistų išaiškinimo, ar yra galimybė Senamiesčio vidurinei egzistuoti.
Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Vitalija Pociutė priminė, kad paskutinis švietimo reformą reglamentuojantis įstatymas, priimtas Seime kovo 17 dieną, dar nepasirodė „Valstybės žiniose“, tačiau pagal ministerijos darbuotojų išaiškinimą ilgosios gimnazijos statusas bus taikomas specifinėms mokykloms – nevalstybinėms mokykloms, taip pat esančioms pasienyje, skirtoms specialių poreikių vaikams. Plungėje jau yra viena gryna gimnazija, Senamiesčio mokyklai tokia tapti neįmanoma.
„Džiaugiuosi, kad pagaliau įvyko taryboje tokia plati diskusija apie švietimą, ne vien apie statybas, remontus, kelius, tačiau kokią tarybą išsirinkote, tokią ir turite, – rėžė tarybos narys Visvaldas Nekrašas. – Ilgai A. Serva tūpčiojo vietoje, maniau, gal kiaušinį dės? Jei leistume šiai mokyklai likti, papasakokite mums, gerbiamas direktoriau, savo veiksmų planą!“
„Švietimo reformos dvasioje analizuotume savo galimybes, mokinių norus ir imtume tokią ugdymo kryptį, kokios dar nėra rajone. Rinktumėmės tokią pakraipą, kuri trauktų mokinius. Viena iš krypčių galėtų būti kalbos... Reikėtų rasti erdvę, kuri dar nėra užpildyta“, – ieškojo variantų A. Serva.
Už Senamiesčio mokyklą pasisakė tarybos nariai Mykolas Pronckus, Andriejus Stančikas, Algirdas Kurcikevičius, Robertas Endrikas. Net Albinas Klimas siūlė kolegoms suteikti šiai mokyklai išimtį ir leisti pradėti specializuotis.
R. Endrikui pareikalavus, Rimui Ščupokui, A. Stančikui, A. Kurcikevičiui, Romualdui Rimkui palaikius, įvyko vardinis balsavimas. Parengtam sprendimo projektui dėl Senamiesčio mokyklos paprieštaravo 13 tarybos narių. Tai reiškė, kad Senamiesčio bendruomenė kovoje dėl išlikimo pasiekė vieną pergalę.
Kadangi maksimalus klasių komplektų skaičius mokyklose ateinantiems mokslo metams liko nepatvirtintas, prie to klausimo dar turės grįžti jau naujos sudėties Plungės rajono savivaldybės taryba.



