Seniūnė pasiūlė seniūnaitį įdarbinti meno vadovu
Spalio 19 dieną Savivaldybės tarybos Kaimo reikalų komiteto, kuriam pirmininkauja Andriejus Stančikas, posėdyje kalbėta apie kaimo kultūros įstaigų būklę ir jų veiklą, rengiamą paraišką melioracijos projektui dėl Varduvos, Bebrės ir Sausdravo upelių baseinų griovių rekonstrukcijos.
Kaimo kultūros įstaigų veiklą apibūdino Savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Vida Saukalienė. Posėdyje dalyvavo ir Šateikių, Kulių, Žlibinų kultūros centrų direktorės.
Plungės rajono savivaldybėje veikia penki kultūros centrai ir dešimt jų filialų. Didžiausią stažą skaičiuoja Žemaičių Kalvarijos kultūros centras, metų sukaktį ką tik atšventė Žlibinų kultūros centras.
V. Saukalienė išvardijo, kiek ir kokių renginių įvyko viename ar kitame kultūros centre, kiek šios įstaigos prisidėjo prie projekto „Plungė - Lietuvos kultūros sostinė" įgyvendinimo.
Kultūros ir sporto skyriaus vedėjos akimis, didžiausia problema lieka materialinė kultūros centrų bazė, tačiau vylėsi, kad situacija pagerės po numatytų pastatų renovacijos.
Į posėdį atvykusias kultūros centrų direktores jaudino žemiški dalykai. Štai Šateikių kultūros centro direktorė Ramutė Žilienė priminė, jog Narvaišiuose jau vienuolikti metai vyks festivalis „Dainuojančios bitės". Renginys - ant nosies, o lėšų jam organizuoti dar nepervesta. Kolegei antrino Žlibinų kultūros centro direktorė Nijolė Norbutienė, kuri skundėsi, jog po renginio liko skolinga už fotoateljė paslaugas, gėlių puokštes ir prizus. Vadovė guodėsi - negi jai teks iš savo algos sumokėti?
Merės patarėjui Alfredui Bieliauskui knietėjo iš pirmų lūpų sužinoti, kokia padėtis, kokios darbo sąlygos kultūros centrų filialuose.
N. Norbutienė nieko neslėpė - dėl prastos elektros instaliacijos negalima net šildytuvo įsijungti, nekalbant apie garso aparatūrą. Grumblių ir Kantaučių filialuose įsteigti etatai, tačiau dirbti meno vadovais nėra norinčių vietinių žmonių. Seniūnė Sigutė Žeimaitienė, pasak N. Norbutienės, siūlo filialo vadovu įdarbinti Kantaučių seniūnaitį, tačiau pastarojo sugebėjimais organizuoti kaime kultūrinę veiklą direktorė suabejojo.
„Esame kultūros įstaiga, o ne algos mokėtoja kažkokiam seniūnaičiui!" - pasipiktino N. Norbutienė.
Juridinio ir personalo skyriaus vedėjas Jonas Gasiūnas pristatė Plungės rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento patikslinimus, kurie būtini atsisakius Kolegijos posėdžių.
Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistė Nijolė Varkalienė paprašė Kaimo reikalų komiteto narių pritarti jau parengtam melioracijos projektui. Investicinis projektas „Plungės rajono Varduvos, Bebrės ir Sausdravo upelių baseinų griovių rekonstrukcija", tarybai pritarus, garantavus 10 procentų projekto vertės prisidėjimą, pretenduotų į finansavimą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtros lėšų.
N. Varkalienė pastebėjo, kad melioracijos įrenginių rajone būklė blogėja, lėšų jiems rekonstruoti - mažėja, o vienintelis būdas pritraukti pinigų - kreiptis į Europos Sąjungos fondus. Melioracijos atnaujinimo sistemų darbai remiami, jei Savivaldybė garantuoja, kad prisidės 10-15 procentų prie projekto finansavimo.
„Ar yra buvę, kad Savivaldybė neprisidėtų prie tokių projektų? Duok Dieve, tik teikite paraiškas! - pareiškė merė Elvyra Lapukienė. - Bankai pinigų visada turi, prie projekto prisidėtume iš paimtų paskolų, nes tai Savivaldybei yra naudinga."
