Socialiniai darbuotojai rizikos šeimose ne visada pageidaujami
Rugsėjo 15-ąją Savivaldybėje vykęs Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto posėdis, galima sakyti, buvo skirtas informacijai apie socialinį darbą su socialinės rizikos šeimomis, auginančiomis vaikus, pateikti. Kalbėta tiek apie miesto, tiek apie kaimo seniūnijose esančias šeimas, kurios yra patekusios į „juodąjį" sąrašą.
Plungėje - pusšimtis prižiūrimų šeimų
Mieste socialinės rizikos šeimas lanko Plungės socialinių paslaugų centro darbuotojai (tam išlaikomi du etatai). Iš viso socialinės priežiūros paslaugos teikiamos 56 šeimoms (aštuonioms paslauga laikinai sustabdyta), kuriose auga 88 nepilnamečiai vaikai.
Už lankomąją priežiūrą atsakinga centro darbuotoja Gaivilė Varnickienė minėjo, kad jie šią paslaugą teikia nuo 2007-ųjų.
Dauguma šeimų, kurioms nustatyta socialinė priežiūra, turi problemų dėl alkoholio, taip pat joms trūksta socialinių įgūdžių, kaip prižiūrėti savo atžalas. Kitos priežastys, nulėmusios įrašymą į rizikos šeimų sąrašą, yra smurtavimas prieš vaikus ir psichinės sveikatos sutrikimai.
Didesnė dalis ikimokyklinukų, augančių tokiose šeimose, darželio nelanko, dienas leidžia namuose. Iš mokyklinio amžiaus vaikų daugelis yra Akademiko Adolfo Jucio pagrindinės mokyklos auklėtiniai. G. Varnickienė pastebėjo, kad tai lemia gyvenamoji vieta - socialinės rizikos šeimos „susispietusios" vadinamuosiuose bendrabučiuose A. Vaišvilos g. 33 ir V. Mačernio g. 49. Beje, nuosavus būstus turi 27 šeimos - kitos nuomojasi arba glaudžiasi valdiškuose butuose.
Analizuojant darbinį užimtumą, konstatuota, jog didžioji dalis šeimų darbo neturi, pragyvena vien iš pašalpų. Nuolatinį darbą turi tik 11 asmenų. Tarp pusšimčio socialinės rizikos šeimų kone visi sugyventiniai arba vieniši. Pilnos šeimos tik devynios. Vaikų, kas nustebino socialinius darbuotojus, daugiausia yra po vieną arba po du. Tris atžalas turi tik aštuonios šeimos, keturis - dvi. Tik viena plungiškių šeima, kurią lanko socialiniai darbuotojai, augina septynis vaikus.
Iš viso socialiniai darbuotojai per savaitę savo „klientams" paskirsto 70 valandų. Tiesiog stengiasi jiems padėti tinkamai gyventi ir prižiūrėti vaikus. Suprantama, darbas nėra iš maloniųjų: tenka išklausyti ir visokiausių „linkėjimų", ir ilgai belstis į duris, kad būtų įleisti, o kartais prireikia kviesti policiją.
Tarp seniūnijų „pirmauja" Žemaičių Kalvarija
Su socialinės rizikos šeimomis kaimo seniūnijose dirbanti Platelių seniūnijos socialinė darbuotoja Gintarė Serepinienė minėjo, jog šiuo metu lankomos 104 kaimų gyventojų šeimos, kuriose auga 267 vaikai. Nuo 2007-ųjų, kai buvo įsteigti socialinių darbuotojų etatai seniūnijose, šis skaičius sumažėjo (buvo 126 šeimos, 271 vaikas). Tiesa, iš sąrašo šeimos išbraukiamos ir tais atvejais, kai vaikai sulaukia 18 metų arba šeimos išvyksta, tad ypač didelių permainų nėra.
Šiaip ar taip, G. Serepinienė tikino, kad socialiniams darbuotojams esąs didelis pasiekimas, kai mergaitė iš tokios šeimos išmoksta išsitrinkti galvą, o mama išbūna mėnesį negėrusi.
Kaimų šeimos į rizikos sąrašus patenka dėl tų pačių priežasčių kaip ir miesto - dėl girtavimo, smurto, socialinių įgūdžių stokos. Daugiausia tokių šeimų yra Žemaičių Kalvarijos seniūnijoje - 19 (auga 56 vaikai), mažiausiai - Stalgėnų seniūnijoje - 5 (auga 12 vaikų). Liūdna, tačiau pagrindinį pragyvenimo šaltinį - socialines pašalpas - šeimynėlės dažniausiai išleidžia saviems poreikiams, o ne dėl vaikų gerovės.
Kalbėdama apie problemas, su kuriomis susiduria socialiniai darbuotojai kaimuose, G. Serepinienė akcentavo atskirų kabinetų stoką, taip pat kalbėjo, kad medicinos darbuotojai nenoriai teikia informaciją apie vaikų sveikatą. Be viso to, reikėtų psichologo, nepamaišytų ir daugiau vaikų dienos centrų.
Trūksta pinigų dantims protezuoti
Į Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto posėdį atvykęs Plungės ligoninės direktorius Antanas Martusevičius sakė, kad šiemet jų įstaigai net 62,5 tūkst. Lt sumažinta lėšų dantims protezuoti.
Kreipėsi į Valstybinę ligonių kasą (VLK) - ši išgalėjo papildomai skirti 30 tūkst. Lt. Praėjusį mėnesį į VLK vėl buvo kreiptasi dėl tos pačios priežasties, galimybių pagelbėti kol kas nerasta. Dantų protezuotojai mėnesį buvo „išvaryti" jau ir nemokamų atostogų.
Bėda ta, kad aparatūra yra gera, specialistų taip pat netrūksta, tačiau išnaudoti jų nėra kaip. Trūksta pinigų. Blogiausia, kad norinčiųjų protezuotis dantis eilėje - jau per 600. Aišku, plungiškiai labai pyksta. Gal steigėja Savivaldybė galėtų pagelbėti?
Panašu, kad negalėtų. Finansų ir biudžeto skyriaus vedėja Daiva Mažeikienė „paguodė", kad ir kitos programos nebus finansuojamos iki galo, nes metų pabaigoje biudžete pritrūks kokių dviejų milijonų litų.


