TRATC-o direktorius A. Vaitkus teigė žinąs, kaip reikia dirbti
Iš šono žvelgiant pasitikėjimo savimi būtų galima pavydėti Telšių regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) direktoriui Algirdui Vaitkui. Vadovas ir po jam nepalankių audito išvadų drąsiai per Savivaldybės tarybos Vietos ūkio ir ekologijos komiteto posėdį teigė, kad gali dirbti ir toliau ir žino, ką reikia padaryti. Gal direktoriui drąsos įkvėpė tai, kad ne visi posėdžiautojai buvo linkę jį kritikuoti? Posėdyje atsirado visai neprastų A. Vaitkaus „advokatų“, kurie jam adresuotas pastabas bandė prilyginti pasisakiusiųjų asmens populiarinimui prieš savivaldos rinkimus. Kitur už tokias itin neplankias audito išvadas vdovai jei ne iš darbo lekia, tai bent griežtą papeikimą gauna. Tačiau čia Plungė ir tokie dalykai neegzistuoja saviems žmonėms.
TRATC-o auditas užtruko daug ilgiau, nei buvo manyta. Plungės rajono savivaldybės kontrolierė Danutė Jarašiūnienė kalbėjo, kad TRATC-e auditoriams iš keturių savivaldybių buvo sunku dirbti, nes daugelį duomenų turėjo susirinkti patys iš dokumentų, kurie bendrovėje nesusisteminti, nes nėra kompiuterizuotos apskaitos. Vis dėlto audito ataskaitos išvados vos tilpo į 60 puslapių.
Vienas iš pagrindinių auditorių uždavinių buvo išsiaiškinti, kuo pagrįsta rinkliava už atliekų surinkimą ir tvarkymą.
D. Jarašiūnienė priminė, kad įsteigus TRATC-ą 2007 metų gegužės 3 dieną Mažeikių, Telšių, Plungės rajonų ir Rietavo savivaldybių merai pasirašė susitarimą, kurio vienas iš punktų – laikytis solidarumo principo. Nepaisant šio dokumento, Mažeikiuose buvo patvirtinti visai kiti atliekų tvarkymo įkainiai.
Plungės rajone, siekiant supaprastinti apskaitą, buvo nuspręsta rinkliavą skaičiuoti ne pagal šiukšlintojų skaičių, o pagal jų turimo nekilnojamojo turto vienetus. Tačiau fiksuotą 133 litų nuo buto rinkliavos dydį moka tik daugiabučių gyventojai, o privačių valdų savininkams ir įmonėms mokestis skaičiuojamas kitaip – po 28 litus už kubinį metrą atliekų. Peršasi išvada, kad rinkliavą už turto vienetą moka ne visi rajono gyventojai.
Niekuo nepagrįsta ir 171 lito už toną į sąvartyną patekusių atliekų sąmata, iš kurios 122 litus TRATC-as atiduoda vežėjui, o likusią sumą pasilieka sau.
D. Jarašiūnienė sakė, kad steigiant TRATC-ą buvo numatyta, kad įstaigoje bus 15 etatų, tačiau jų skaičius išaugo iki 23. Kitas auditorių pastebėjimas – bendrovė negyveno taupiai, neekonomiškai naudojo lėšas ir turtą.
Komiteto pirmininkas Vytautas Jonutis pastebėjo, kad kontrolierių aktas – platus, jame daug kartų konstatuota, kad TRATC-o veikla neatitinka nuostatų. Ką daryti? Atleisti įstaigos direktorių ar duoti TRATC-ą į teismą?
Pasak V. Jonučio, TRATC-e daugiau netvarkos nei bet kurioje uždarojoje akcinėje bendrovėje ir akivaizdu, kad ne šiukšlių kilogramuose problemos esmė.
Komiteto narys Robertas Endrikas A. Vaitkaus tiesiai paklausė, ar jis pajėgus ištaisyti 60 puslapių užfiksuotus pažeidimus.
„Tikrai taip! – nė nemirktelėjęs atsakė A. Vaitkus. – Neįžiūriu didelių pažeidimų, viską, ką nurodė kontrolierė savo rekomendacijose, galima ištaisyti. Visiems tokiems centrams Lietuvoje buvo problemų, bet dirbame toliau ir gyvename švaresnėje aplinkoje.“
Vicemeras Juozas Šlepetis buvo kitos nuomonės: kontrolieriai atliko didelį darbą, padėtis TRATC-e yra sudėtinga, plungiškiai nesiliauja stebėtis netvarka šioje įstaigoje, o A. Vaitkus turi būti atleistas arba nubaustas.
Pasiteiravęs ir kitų komiteto narių nuomonės, V. Jonutis atkreipė dėmesį, kad dėl TRATC-o audito išvadų jokio požiūrio į patikrinimą neišsakė Plungės rajono savivaldybės administracija. Diskusiją apie bendrovės patikrinimą nuspręsta perkelti į tarybą.
