Taikos sutartis: kas švenčia pergalę?
Prieš ilgąjį Vėlinių savaitgalį į posėdį susirinkę Savivaldybės tarybos nariai pagerbė Plungės garbės piliečio Bronislovo Lubio atminimą tylos minute ir ėmėsi darbo. Priimdami sprendimus susiginčijo tik dėl poros klausimų ir svarstymus baigė prieš pat pietų pertrauką – to jau senokai nėra buvę. Per šį posėdį taryba pirmą kartą išgirdo apie Savivaldybės administracijai siūlomą pasirašyti taikos sutartį.
Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Žaneta Piepalienė informavo tarybą, kokias paraiškas Savivaldybė teikia ateinančių metų Valstybės investicijų programai (VIP). Objektų, kuriems atnaujinti tikimasi VIP lėšų, eiliškumas toks: „Saulės“ gimnazija, Kulių vidurinė mokykla, Viešoji biblioteka (laikrodinės pritaikymas), Plungės kultūros centras, Plungės vaikų globos namai, Senamiesčio vidurinė mokykla ir Plungės ligoninė.
Be komentarų ir klausimų posėdžiautojai išklausė ir viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ atstovės Plungės regione Gražinos Lukošienės prisistatymą.
Meras Albinas Klimas naujam tarybos nariui Audriui Šapalui, atėjusiam vietoj atsistatydinusio Jono Varkalio, pasiūlė dirbti Kaimo reikalų komitete. Komiteto pirmininkas Marijus Kaktys paspaudė naujam nariui ranką.
Pirmas ginčas kilo svarstant trijų savivaldybės uždarųjų akcinių bendrovių valdybų sudėtį. Paaiškėjo, kad Vietos ūkio ir ekologijos komitete jau aptartai valdybų sudėčiai pasiūlyta alternatyva – Savivaldybės administracija vėl teikia kitas kandidatūras, nei buvo kalbėta.
Savivaldybės administracijos direktorė Asta Beierle-Eigirdienė aiškino, jog valdybų sudėtį siūlo keisti todėl, kad Savivaldybės darbuotojai išvengtų viešųjų ir privačių interesų konflikto. Esą Živilė Bieliauskienė negali būti „Plungės vandenų“ valdyboje, nes daug vandentvarkos projektų rangos darbų atlieka UAB „Plungės lagūna“, kurioje dirba jos vyras ir uošvis, o Milda Šapalienė būti Plungės šilumos tinklų valdyboje negali todėl, kad jos vyras atėjo dirbti į tarybą. Vietoj seniūno Liudo Griciaus Savivaldybės administracijos direktorė siūlė kitą seniūną – Arūną Jurkų. Esą Stalgėnai daug arčiau už Žemaičių Kalvariją, jei atsirastų koks staigus poreikis valdybai susirinkti.
Opozicija piktinosi, kad Savivaldybės administracija nesugebėjo pakeitimų atlikti laiku, iki komiteto posėdžio. Tomas Raudys priminė, kad administracija teikia jau kelintą valdybų sudėties variantą. Paskutinįjį – prieš pat tarybos posėdį, neaptarus sudėties, kaip to reikalauja reglamentas, komiteto posėdyje.
„Tuo patys pažeidžiame savo susikurtas taisykles!“ – piktinosi opozicijos atstovai.
Meras valdybų pakeitimus siūlė vertinti ne kaip alternatyvą, o kaip patikslinimus. Tarybos dauguma patvirtino Savivaldybės administracijos pasiūlytą valdybų sudėtį. Į „Plungės vandenų“ valdybą iš Savivaldybės administracijos deleguotas A. Jurkus, Arvydas Liutika ir Asta Stankuvienė (pastarieji – iš Vietos ūkio ir turto skyriaus), į Plungės šilumos tinklų valdybą – Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Česlovas Kerpauskas, Rima Budginienė (Vietos ūkio ir turto skyrius) ir Daiva Jonauskienė (Viešųjų pirkimų skyrius), į Plungės autobusų parko valdybą – Ž. Bieliauskienė, Martynas Čiuželis (Vietos ūkio ir turto skyrius) ir Vaclovas Matavičius (Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius).
Robertas Endrikas naujiems valdybų nariams linkėjo domėtis bendrovių veikla ir, reikalui esant, „kvėpuoti jų vadovams į nugarą“...
Pasisakyti panoręs tarybos narys Visvaldas Nekrašas piktinosi posėdyje sukeltu ginču: esą kai kas viena ausimi girdi, kita – negirdi, ir be reikalo sukelia taryboje ginčus tokiu klausimu, kuris neturi esminės reikšmės.
Taryba pritarė Kulių kapinių plėtrai, prijungiant 1,8 ha laisvos valstybinės žemės plotą. Protokoliniu sprendimu numatyta skirti iki 50 tūkstančių litų seniems statiniams išpirkti.
Daug nesigilinus pritarta ir Plungės šilumos tinklų prašymui leisti teikti paraiškas Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LIFE) paramai gauti. Gal dėl to, kad paraiškas reikėjo pateikti nedelsiant, iki lapkričio mėnesio, po posėdžio likus tik vienai darbo dienai, labai nesigilinta į jų turinį ir į prašomos sumos dydį. Vien prie Lentpjūvės gatvėje esančios katilinės galios sustiprinimo Plungės rajono savivaldybei, jei bus gautas LIFE finansavimas, tektų prisidėti puse skirtos sumos – apie 2,7 mln. Lt.
Teikiamo Plungės šilumos tinklų prašymo turinį vis dėlto kritikavo Vietos ūkio komiteto pirmininkas R. Endrikas. Jo nuomone, projektas sudėliotas per greitai, niekas nepatikrino pateiktų skaičiavimų pagrįstumo. R. Endrikas abejojo, ar Savivaldybės prisidėjimo dalis gali būti tokia didelė.
Juozui Šlepečiui (socialdemokratui) prakalbus, kad tas projektas tarsi paskutinis traukinys paramai gauti, niekas per daug nebesiginčijo dėl paraiškos turinio. Prašymą pritarti projektui taryba tenkino.
Be diskusijų aptarę dar keletą ūkinių klausimų tarybos nariai kiek sukluso išgirdę, kad po ilgų teismų su kooperatinių bendrovių sąjunga „Plungė-Loiret“ Plungės rajono savivaldybės administracija nusiteikė pasirašyti taikos sutartį. Jos turinį apibūdino Juridinio ir personalo administravimo skyriaus vedėjas Jonas Gasiūnas.
Po teismų maratono esą paaiškėjo, kad tarptautinė sutartis, pagal kurią ūkininkai gavo prancūziškos žemės ūkio technikos, vyko į seminarus, patys kažkada priėmė užsienio svečius ir t. t., viršesnė už Lietuvos įstatymus. Savivaldybės administracija taikos sutartimi nusprendė pripažinti „Plungės-Loiret“ reikalavimus dėl įsipareigojimų vykdymo ir perduoti nuosavybės teisės į negyvenamąsias patalpas – dirbtuves, garažus, lauko statinius, esančius Varkalių kaime.
Pasak J. Gasiūno, taikos sutartį savo parašais turi patvirtinti ne tik suinteresuotos pusės, bet ir Žemės ūkio ministerijos, Vyriausybės atstovai.
