Tikrais medžiotojais gimstama, o ūkininkais – tampama?
Savivaldybėje prie apskrito stalo Kaimo reikalų komiteto pirmininko Marijaus Kakčio iniciatyva sausio 20 dieną susėdo rajono ūkininkai ir medžiotojai. Ūkininkai turėjo medžiotojams šiokių tokių pretenzijų ir, pasitelkę Plungės aplinkos apsaugos agentūros vedėjos pavaduotoją Nerijų Ablingį, siekė išsiaiškinti keletą medžioklės privačiuose plotuose niuansų.
M. Kaktys neslėpė, kad apie medžioklę savo žemėse jau pamąsto ne vienas didelius plotus valdantis ūkininkas. Tokiam žingsniui skatina tiek kenkėjiškas žvėrių, tiek jų tykančių medžiotojų elgesys. Ūkininkai šaipėsi, kad šių dienų medžiokliai su savo džipais nori prie pat briedžio ar šerno šono privažiuoti, neretai dar labiau už žvėris išbjaurodami pasėlių laukus.
„Medžiotojai nuo senų laikų mano, kad svetimoje žemėje gali daugiau nei pats ūkininkas, – metė akmenį į medžiotojų daržą posėdžio pirmininkas. – Kaip padaryti, kad ir medžiotojai galėtų savo aistrą tenkinti, ir ūkininkų plotai nenukentėtų?“
Plungės medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Zenonas Vaištaras prisipažino, kad jam nieko nėra maloniau, kaip šnekėti apie medžioklę, tik apmaudu, kad medžioklę reglamentuojantys įstatymai neva per dažnai keičiasi. Anksčiau Plungės rajone buvo 12, dabar – jau 19 būrelių. 2011 metais draugija vienijo 474 medžiotojus, kurie stebi priskirtus plotus, vykdo žvėrių apskaitą, juos maitina ir medžioja.
Z. Vaištaras pasigyrė, kad per 2010 metus Plungės rajone buvo sumedžiotas 681 šernas ir 604 bebrai. Šios dvi rūšys žemės ūkiui padaro bene daugiausia žalos.
„Tikrais medžiotojais gimstama! – gyrė savo luomą Z. Vaištaras. – Kol kas teisinių ginčų su ūkininkais neturėjome, vadinasi, plotuose tvarkomės gerai.“
Į posėdį iš kelių seniūnijų atvažiavę ūkininkai buvo kiek kitos nuomonės. Ūkininkas iš Juodeikių sakė prašęs medžiotojų nešaudyti prie pat sodybų:
„Buvo toks atvejis prieš kelerius metus – ėjau su vaikais eglutės į savo mišką. Girdžiu – medžioklė! Pasileido zuikiai iš miško, mes su vaikais – iš paskos! Paskui sakiau: vyrai, tiek arti trobų neikit...“
Ūkininkas iš Šateikių pasakojo skambinęs medžiotojams, kad šernai jo laukus aria, bet pagalbos sulaukė tik po dviejų parų, kai priėdę šernai jau buvo pasišalinę. Pasirodo, jo plotuose medžioja klaipėdiškiai.
Antrino ūkininkas iš Žemaičių Kalvarijos, kurio žemė išsidėsčiusi per dvi seniūnijas. Jo plotuose medžioja du būreliai, bet nė vienas nesureagavo į signalą apie šernus, kurie sugadino 9 hektarus kukurūzų.
Ūkininkai draugijos pirmininko prašė perduoti linkėjimus tiems, kurie medžioja Milašaičių ir Lekemės pusėje. Ne kas kitas prapjauna laukuose paliktus pašaro ritinius, kad žiemą pašertų miško žvėris. Kas tokiais ir panašiais atvejais atlygins ūkininkams patirtus nuostolius?
Aplinkosaugininkas N. Ablingis sakė, kad ūkininkai, patyrę žalą, turi nedelsdami pranešti seniūnams, kurie per tris dienas sušauks specialios komisijos posėdį. Žvėrių padarytą žalą atlyginti turi ūkininko žemėse medžiojantis būrelis. Per 2011 metus atlyginti žvėrių padarytą žalą paprašė tik vienas ūkininkas iš Žemaičių Kalvarijos.
Savivaldybės ekologas Virgilijus Ostasevičius informavo, kad praėjusiais metais miškų valdytojams ir privačių miškų savininkams buvo išdalyta 48 470 litų – kompensuoti už panaudotus repelentus. Didžioji sumos dalis teko Telšių miškų urėdijai.
