Tirpstančios šildymo lėšos kelia nerimą „Vilties“ bendrijos pirmininkei

Kadangi eidama susitikti su valdžia R. Šimkuvienė pasikvietė žiniasklaidos atstovus, tai susirinkimo dalyviai kiek sutriko: ką dabar daryti? „Situacija keičiasi. Aš atšaukiu susirinkimą. „Viltis" atsivedė spaudą", - dar prie durų pareiškė Socialinės paramos skyriaus vedėja Genovaitė Vasylienė. „Jei jau nori nuo pirminių dokumentų nagrinėti, tai tegu nagrinėja darbo grupė", - siūlė Finansų ir biudžeto skyriaus vedėja Daiva Mažeikienė. E. Sausdravas išvis nebežinojo, kaip elgtis.
„Vilties" bendrijos vadovė nusistebėjo: kas gali būti per paslaptys, kad bijoma viešumo? Tokiu atveju ji taip pat susirinkime nedalyvausianti!
Galop buvo nutarta, kad spaudos niekas čia nebijo, ir prie apskrito stalo, be minėtų asmenų, prisėdo Invalidų draugijos pirmininkė Zosė Gintalienė (ši draugija įsikūrusi pirmame neįgaliųjų būstinės, esančios Vytauto g. 9, aukšte, o „Viltis" - antrame - aut. past.) ir šilumos ūkio specialistas Kazys Milierius.
Kalbą pradėjo G. Vasylienė: „Dėl neįgaliųjų patalpų šildymo yra taip: vieni nori dirbti ir jiems šildymas turi būti įjungtas, kiti sako, kad neturi pinigų ir šildymą reikia užsukti. Turime dvi puses, ką darome?"
R. Šimkuvienė priminė, kad iš Savivaldybės biudžeto šiems metams buvo gavusi 12 460 litų. Programoms vykdyti teko 3,4 tūkst. Lt, o antram aukštui šildyti - 9 tūkst. Lt (pernai - 7 tūkst. Lt). Tačiau šiandien patalpų šildymui belikę 1 400 Lt, o tokios sumos iki metų galo tikrai neužteks. „Nuo lapkričio 1-osios mūsų įsteigta Šeimos paramos tarnyba sutrikusio intelekto žmonėms, ko gero, nebedirbs. Juk tam, kad viešoji įstaiga galėtų veikti, turi būti buhalteris ir direktorius. Kiek galima taip trupinti pinigus, kad tik egzistuotume?" - piktinosi bendrijos pirmininkė.
G. Vasylienė atkreipė dėmesį, jog pirmam aukštui yra skirta 3 tūkst. Lt veiklai ir 13 tūkst. Lt šildymui, tačiau į pastarąją sumą dar įeina mokesčiai už vandenį ir už elektrą. Jiems kažkaip užtenka. „Nebūtum praėjusių metų gruodžio sąskaitos pridėjusi, būtų buvę kitaip", - R. Šimkuvienei kalbėjo vedėja. „Kas gi tau yra, kad kasmet baigi su skola?" - stebėjosi ir Z. Gintalienė, pridurdama, kad jos pirmam aukštui pinigų šildymui niekada netrūko. „Tu pati nesugebėjai sąmatos susidaryti", - dar pridėjo.
Tačiau „Vilties" pirmininkė nebuvo linkusi nusileisti: „Taip, skolų yra kiekvienais metais, bet juk ne viena šilumos vartotoja antrame aukšte esu, yra ir daugiau draugijų. Bėda ta, kad per mūsų sąskaitą „ateina" pinigai šildymui visam antram aukštui, t. y. ir kitoms organizacijoms. Bet mes patys turime tik du kambarius! Prašau mūsų nediskriminuoti. Kodėl turiu už kitus aiškintis? Sąskaitų pati nesugalvoju ir skaitiklio nesukinėju - kiek rodo, vadinasi, tiek reikia mokėti. Mano manymu, skiriant finansavimą, reikėtų atidžiau pasižiūrėti, kiek reikės pinigų šildymui."
Tai, kad dabar sunkmetis ir pinigų daugiau nebus, R. Šimkuvienė sakė puikiai suprantanti, bet ji norinti žinoti, ar skola už šildymą bus sumokėta. O gal jai reikėtų eiti į banką ir imti paskolą? „Jei kitąmet Savivaldybė sugalvos nebeduoti pinigų, o mes turėsime skolą, tai kas tada? Juk aš esu juridiškai atsakinga, man teks atsakyti", - baiminosi R. Šimkuvienė.
G. Vasylienė priminė, kad pinigus skirstė komisija, o tvirtino taryba, ir paklausė, ar iš Neįgaliųjų reikalų departamento R. Šimkuvienė prašė pinigų šildymui. „Šiemet prašiau, bet negavau, o 2008-2009 metams mums net nebuvo leista rašyti tokio projekto. Be to, kaip aš turiu išskirti du kambarius? Ir kodėl jūs neprašote, kad užsimokėtų tie, kurie renkasi šiltoje salėje antrame aukšte dainuoti?" - klausimais į klausimą atsakinėjo „Vilties" pirmininkė.
„Esmė tai, kad R. Šimkuvienė viena atėjo aiškintis dėl šildymo problemų. Visi sėdi vienose patalpose, dirba neįgaliųjų poreikiams, bet neranda tarpusavyje bendros kalbos", - susirinkusiesiems kalbėjo G. Vasylienė, apgailestaudama, kad Savivaldybei nepasakoma nė ačiū už šiltas patalpas. „Taigi tu buvai aktyvi visuomeninių organizacijų atstovė ir tavimi mes pasitikėjome. Manėme, kad teisingai naudosi pinigus, bet..." - vedėja nebaigė sakinio, nes R. Šimkuvienė tuoj pat pasipiktino tokiais priekaištais, įžvelgdama didelius kaltinimus.
„Turite patys spręsti, kaip išgyventi už paskirtus pinigus", - kalbėjo D. Mažeikienė. „Reikia labiau planuoti", - pritarė E. Sausdravas, pasidomėdamas, kokia skola buvo sumokėta šiemet už pernai gruodį. R. Šimkuvienė atsakė, kad 749 litai. „Sudėję šiuos pinigus ir dar turimus 1 400 litų būtumėte iki metų galo ir ištempę. Ko čia taip reikia aštrinti problemą? Taupykite. Kiek esu buvęs, ten pas jus labai karšta", - savo pastebėjimus dėstė Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.
Tada jau žodį tarė ir K. Milierius: „Buvau pas tas ponias porą kartų nuėjęs, apžiūrėjau šilumos punktą, reguliavimo galimybes. Šios tikrai labai primityvios, tarybinių laikų. Eina vienas šilumos tiekimo vamzdis, ir viskas. Reikia investicijų. O sutarimo, bendros nuomonės iš tų ponių neišgirdau. Viena sako visai nesišildyti, kita nesutinka. Yra dar ir draudimo bendrovė, už šilumos mažinimą irgi nepasisakė. Blogai, kad vartotojas yra ne vienas, o apsisprendimas reikalingas bendras."
Šiaip ar taip, šilumos ūkio specialistas pažadėjo bendrą pultą pareguliuoti. Kalbėta apie nakties ir savaitgalio režimus. Šiluma bus sumažinta iki 13-14 laipsnių. „Tik ar nesėdėsime prie šio stalo dėl to jau su kitais ponais?"- svarstė K. Milierius.
Galbūt po šilumos reguliavimo šiek tiek pinigų ir bus sutaupyta, bet panašu, kad šie metai neįgaliųjų būstinės antrame aukšte vis tiek baigsis su minusu.