Valdžia: ož­kas ganyti tik su „pam­per­sais“!

Kaimo mokyklos - sportiškos

Prieš posėdį buvo pagerbtos ir prizinę, trečiąją, vietą rajonui kaimo vietovių grupėje Lietuvos mokinių olimpiniame festivalyje užėmusios keturios komandos: Platelių gimnazija, Alsėdžių ir Žemaičių Kalvarijos vidurinės mokyklos, Šateikių pagrindinė mokykla.
Švietimo skyriaus vedėjas Rolandas Raibužis sakė, kad Plungės komandos, surinkusios 932 taškus, tik per plauką atsiliko nuo Šiaulių komandų (936 taškai). Pirmąją vietą laimėjo kėdainiškiai (1 029 taškai).
Taurėmis, padėkos raštais, futbolo ar krepšinio kamuoliais buvo apdovanoti minėtų mokyklų direktoriai ir komandų vadovai - kūno kultūros mokytojai Povilas Rubinas (Plateliai), Aloyzas Paulauskas (Šateikiai), Žilvinas Lukošius (Alsėdžiai), Jonas Juzaitis (Žemaičių Kalvarija).
Džiaugdamasi kaimo mokyklų laimėjimais merė Elvyra Lapukienė pažymėjo, kad kelias į sportą ir prasideda mokyklose.

Neišnaudoja Viešųjų darbų programos galimybių

Plungės teritorinės darbo biržos Užimtumo rėmimo įgyvendinimo skyriaus vedėjas Stanislovas Striaukas informavo, kaip Plungės rajono savivaldybėje įgyvendinama Viešųjų darbų programa.
S. Striaukas priekaištavo, kad Viešųjų darbų programos galimybės nėra tinkamai išnaudojamos. Šiemet įdarbinti galima 250 asmenų, o kol kas 14 savivaldybės įmonių įdarbinta tik 80. Skyriaus vedėjas ragino seniūnus labiau sukrusti, nes kol kas panaudotas vos ketvirtadalis programai numatytų lėšų.
Darbo biržos atstovas taip pat minėjo, kad patvirtintas ir kitas įdarbinimo projektas - „Neprarask darbo įgūdžių", ir 7 proc. šio projekto lėšų bus galima panaudoti darbo įrankiams įsigyti.
Verslininkų susidomėjimo sulaukė ir dar viena programa - „Laikinieji darbai", kuria Plungės rajone iki 2012 metų galės pasinaudoti 600 asmenų. Šia programa ypač suinteresuoti darbdaviai. Esmė ta, kad už keturias darbo valandas darbininkams algą moka darbdavys, o už kitas keturias valandas viešųjų darbų - darbo birža. S. Striaukas pageidavo, kad besinaudojantieji programa tvarkytų ne tik savo įmonės teritoriją, bet ir aplinkui esančius miesto plotus. Kaip pavyzdį jis pateikė „Vičiūnų" grupę, kuri prie plotų tvarkymo prisidėjo nupirkusi Žemaičių dailės muziejui galingą žoliapjovę.
S. Striaukas informavo, kad šiuo metu darbo biržoje registruota 5 200 bedarbių. Nedarbo lygis Plungės rajono savivaldybėje - 15,3 proc.

Šilumininkai nesiryžta pradėti nelegalių statybų

Plungės šilumos tinklų direktorius Petras Piekus buvo pakviestas pasidalyti mintimis apie šilumos ūkio būklę ir planuojamas investicijas.
Jis informavo, kad Plungės šilumos tinklai panašaus pajėgumo grupėje šilumos kaina nusileidžia tik Tauragei, o lenkia Telšius, Palangą ir Radviliškį.
„Manau, kad ir mums yra galimybių mažinti šilumos nuostolius ir šilumos kainą", - įsitikinęs P. Piekus. Jo nuomone, paklojus naują trasą Lentpjūvės ir Dariaus ir Girėno gatvėse, trasų nuostolis nuo 35 proc. sumažės iki 15 proc.
Darbai Dariaus ir Girėno gatvėje jau pradėti, šio mėnesio gale planuota trasą kloti ir Lentpjūvės gatvėje, tačiau iškilo didelė problema - dar neparengtas detalusis planas.
„Nesinori pradėti nelegalių statybų..." - guodėsi P. Piekus tarybos nariams.
Savivaldybės administracijos šilumos ūkio specialistas Kazys Milierius pranešė, kad detalųjį planą iki gruodžio 1 dienos apsiėmė padaryti bendrovė „Kelio ženklai". Tačiau iki to laiko ir trasos turi būti paklotos, ir naujas šildymo sezonas pradėtas.
„Sakėt, kad labai puiki „Minijos" katilinės katilų būklė, o kiek mokėjot už jų remontą ir kiek dar lėšų į tą katilinę reikės sukišti?" - teiravosi P. Piekaus Algirdas Kurcikevičius.
Šilumos tinklų vadovas neslėpė, kad objekte dirbo „Elektrėnų energijos" specialistai, kurie nustatė kapiliarinį vamzdžio įtrūkimą ir jį pašalino. Visa katilinės įranga buvo patikrinta, nes tokių galimybių prieš ją perkant nebuvo sudaryta. Tai, pasak direktoriaus, kainuos ne daugiau kaip 200 tūkst. Lt.
Tarybos narys Vytautas Jonutis teiravosi, ar Plungės šilumos tinklai planuoja išbandyti šildymą saulės energija. P. Piekus pareiškė, kad tai daro savo namuose ir jau jaučia ekonominę naudą, per metus vidutiniškai sutaupydamas 600 Lt.

Užkliuvo sutartis su vežėjais

Ne vieną ataskaitą tarybai pateikė Savivaldybės kontrolierė Danutė Jarašiūnienė ir jos vadovaujamos tarnybos kontrolieriai. Tarybai tvirtinti buvo pateikta 2009 metų Savivaldybės biudžeto įvykdymo ataskaita. Akcentuota, kad didžiausias skolininkas pernai buvo... Plungės rajono savivaldybės administracija. Skolos Telšių regiono atliekų tvarkymo centrui, už moksleivių pavežimą, mokinių maitinimą, Savivaldybės turto remontą viršijo 2 milijonus litų.
Dar kartą kalbėta apie Savivaldybei nepalankią sutartį su vežėjais. Jei rinkoje vyrauja 2 litų įkainis už vieną nuvažiuotą kilometrą, tai Plungės rajono savivaldybė vežėjams moka po 3,25 lito, neatsižvelgiant, ar autobuse apskritai yra keleivių.

Tarnybinių atlyginimų nepadidino

Tarybai buvo pateikti Plungės rajono greitosios medicinos pagalbos direktorės Marytės Mažonienės ir „Varpo" knygyno direktorės Vaclavos Žutautienės prašymai įstaigoms dirbant pelningai padidinti jų tarnybinių atlyginimų koeficientus.
Žodžio paprašęs Visvaldas Nekrašas pastebėjo, kad tuomet, kai įstaigų vadovams buvo mažinami koeficientai, M. Mažonienės tame sąraše nebuvo. Jo žiniomis, greitosios felčeriams už pavadavimą mokamas tik 50 proc. atlyginimas, nors atsakomybė - ta pati. V. Nekrašas abejojo, ar M. Mažonienė, ir pati dirbdama felčere, sau moka tik 50 proc. algos. Tarybą narys informavo, kad Greitosios medicinos pagalbos vadovė rytą, per pietus ir vakare važiuoja į namus tarnybiniu automobiliu - reikėtų, girdi, kuro išlaidas išskaičiuoti jai iš algos!
„Jeigu įstaiga turi pelno, gal jį galima ir kitaip panaudoti, kad naudos iš to turėtų ne vienas žmogus?" - siūlė I. Alminienė.
Taryba apsisprendė, jog nereikėtų pagal vadovų prašymus peržiūrinėti jų algų, tuo labiau kad ne administracija uždirba įstaigai pinigus. Koeficientai bus peržiūrėti baigiantis finansiniams metams.

Pastatų nestatyti, ožkų - neganyti?

Atėjus metui taryboje tvirtinti parengtus detaliuosius planus individualių namų statyboms Noriškių kaime, tarybos narys Robertas Endrikas užklausė, kur prasideda ir baigiasi bendrovės „Plungės vandenys" apsaugos zona, ar prie pat šios bendrovės teritorijos vartų apskritai galimos statybos ir žmogaus veiklos tarša.
„Ar būtinai visi plotai aplink vandenvietę turi būti užstatyti namais? Geriau ožkos ten tegul ganosi..." - neslėpė savo nuomonės R. Endrikas.
Savivaldybės architektas Ramūnas Janauskas sakė iš „Plungės vandenų" bendrovės vadovo Antano Borumo sužinojęs, kad 1992 metais buvo nustatytos trys vandens gręžinių apsaugos zonos: griežta, biologinės ir cheminės taršos. Griežta zona yra aptverta ir saugoma nuo pašalinių.
Architektas kalbėjo, kad tarybai pateiktas tvirtinti detalusis planas parengtas sklypui, kuris, jo nuomone, patenka į griežtos apsaugos zoną... Tačiau privažiavimas prie vandenvietės jau „okupuotas" individualiais namais. Kaip, leidus statytis vieniems žmonėms, staiga uždrausti tai daryti kitiems?
„Belieka prašyti žmogaus, kad neterštų..." - bandė švelninti situaciją merė.
„Ir ožkas prie vandenvietės ganyti tik su „pampersais"! - pritarė R. Endrikas.