Sporto bazių turime nemažai, tačiau daugumos būklė – apgailėtina

Vadovaus gydytojas, pavaduotoju bus mokyklos direktorius
Posėdžiauti naujoji sporto taryba pradėjo nuo rinkimų – reikėjo pirmininko ir pavaduotojo. Kadangi iš septynių narių atėjo tik keturi: Stanislovas Ivanauskas, Alvydas Viršilas, Adomas Zamulskis ir Genovaitė Žalimienė (pavėlavęs vėliau dar pasirodė Visvaldas Nekrašas, o Gintautas Vaitkevičius ir Romas Remėza išvis neatvyko), tai išrinkti „valdžią“ reikėjo iš esamų narių. „Ryto“ pagrindinės mokyklos direktorius S. Ivanauskas į pirmininko pareigas pasiūlė gydytoją A. Zamulskį, o pastarasis į pavaduotojus pakvietė minėtą direktorių. Prieštaravimų nebuvo.
Naujasis pirmininkas pasidžiaugė puikia komanda ir pažadėjo kartu su visais dirbti dėl plungiškių sportinių interesų, taip pat akcentavo, jog stengsis „pakovoti“ dėl pinigėlių. A. Viršilas pridūrė, jog pastarieji ketveri metai mūsų rajono sportui buvo tiesiog tragiški, galima sakyti – vykdytas sporto genocidas, tad naujoji taryba sieks šiek tiek pagerinti situaciją.
Apie sporto plėtrą ir esamą situaciją
Kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas A. Viršilas pristatė sporto plėtros programą.
Šiuo metu mūsų rajone yra apie 1,2 tūkst. organizuotai sportuojančių gyventojų, dar panašiai pusė tūkstančio plungiškių sportuoja savarankiškai arba su įmonių kolektyvais. Plungėje turime vieną sporto mokyklą, kurią lanko apie 600 moksleivių ir beveik trisdešimt (skaičius svyruoja tarp 26 ir 28) sporto klubų (komandinių sportinių žaidimų, tokių kaip krepšinis, regbis ar futbolas; taip pat individualių ir dvikovinių sporto šakų, tokių kaip dziudo ar orientavimosi sportas; sveikatingumo, tokių kaip „Rats“ ar „Era“, ir techninių sporto šakų – vienintelį motokroso klubą „Žemaitija“). Skaičiai rodo, jog Sporto mokykloje vaikų nuolat mažėja, o sporto klubuose - daugėja.
Sporto bazių turime nemažai. Tai centrinis stadionas, dziudo salė, irklavimo bazė, teniso aikštelė, dirbtinės dangos futbolo aikštė, „Žemaitijos suvenyro“ sporto salė, auto-moto kompleksas, Platelių jachtklubas, šachmatų klubas „Bokštas“, „Žirgyno“ sporto salė ir kt., tačiau jų būklė, išskyrus dvi pastarąsias – gana apverktina.
Posėdžiautojams A. Viršilas taipogi pristatė treniruočių ir varžybų vykdymo vietas, akcentavo morališkai pasenusią rajono kūno kultūros ir sporto valdymo struktūrą, kuri turėtų būti reorganizuojama įkuriant biudžetinę įstaigą „Plungės sporto ir rekreacijos centras“. Kalbėjo ir apie sporto finansavimą, kuris augo iki 2007-ųjų, vėliau vis mažėjo, ir pernai nuo biudžeto buvo „atriekta“ tik mažytė 1,19 proc. dalelė. Taip pat supažindino su sporto plėtros programos lėšų (150 tūkst. Lt) paskirstymu šiais metais, pateikė atskirų siūlymų dėl sporto bazių rekonstrukcijos ir kt.
Sporto mokykla inventoriaus nebeperka jau 10 metų
Naujajai sporto tarybai Plungės sporto mokyklos direktorius Kostas Petrutis pristatė įstaigos veiklą.
Mokykla įkurta 1964 m., dabar čia sportuoja 622 vaikai, iš jų – 110 mergaičių. Galima lankyti 10 sporto šakų, kurioms paskirstytos 524 valandos. Daugiausiai valandų, kaip galima numanyti, skirta krepšiniui, šioje srityje dirba net 6 treneriai, o mažiausiai valandų tenka buriavimui. A. Viršilas domėjosi, ar valandų paskirstymas priklauso tik nuo direktoriaus „malonės“? K. Petrutis tikino, kad atsižvelgiama į grupės meistriškumą, kad jų taisyklės yra geros... A. Viršilas paprašė kitą kartą tas taisykles parodyti.
Iš viso Sporto mokykloje dirba 35 darbuotojai, 22 iš jų – treneriai. Visi objektai, taip pat ir mokyklų sporto salės, kuriomis jie naudojasi, yra nuomojami.
Direktorius apgailestavo, jog skiriamo finansavimo jiems užtenka tik atlyginimams, taupymo sumetimais darbuotojai ėjo po du mėnesius nemokamų atostagų, į varžybas ar turnyrus gali važiuoti tik pasiturinčių tėvų vaikai – tam pinigų sporto mokykla neturi. Taip pat jau 10 metų jie neišgali nusipirkti ir naujo inventoriaus. Laimė, šiek tiek dar gelbsti rėmėjai. Mėnesinio mokesčio – 8 Lt – didinti neketinama, nes tokiu atveju dar mažiau jaunimo galėtų lankyti mėgiamas treniruotes. O rezultatų sportuojantys vaikai pasiekia neblogų. K. Petručio teigimu, nors jų mokykla turi tikslą ieškoti talentingų sportininkų ir padėti jiems patekti į rajono ar respublikines rinktines, tačiau didelis dėmesys skiriamas ir bendram rajono vaikų sveikatos stiprinimui.
Į klausimą, kiek sporto mokyklai kainuoja vieno vaiko išlaikymas, K. Petrutis negalėjo atsakyti. Padedant kitiems nariams, buvo suskaičiuota, jog apie 2 tūkst. Lt. Tuo tarpu klubą lankantis sportininkas „nekainuoja“ nė pusės tūkstančio Lt.
Pritarta dviems prašymams
Iš penkių gautų prašymų sporto tarybos nariai nutarė pritarti dviem.
Liepos 29 d. 18-metis plungiškis Stasys Žilinskas startuos baidarių – kanojų pasaulio čempionate Vokietijoje. Starto mokestis kainuos apie 1500 Lt, jo treneris Edmundas Gelčinskas savo sportininkui prašė nors 1200 Lt. Įvertinę situaciją, jog rezerve yra likę tik 2 tūkst. Lt, posėdžiautojai nutarė skirti 800 Lt.
Viešoji įstaiga „Plungės ledo ritulio klubas“ prašė prie Plungės sporto mokyklos įsteigti vaikų ledo ritulio trenerio etatą. Kaip sakė vienas šios sporto šakos entuziastų Juozas Šlepetis, vaikų, norinčių žaisti ledo ritulį, yra tikrai nemažai, tad reikėtų suteikti galimybę jiems treniruotis. Žiemą galės treniruotis Plungėje, o kitu metu ledo areną žada suteikti mažeikiškiai. Telšiškiai, taip pat važiuojantys ten treniruotis, porą kartų per savaitę žada užsukti plungiškių paimti, tad plungiškiams reikia pasirūpinti tik treneriu. Posėdžiautojai nutarė, kad tokio trenerio reikia, tad siūlymas bus teikiamas tarybai.