Archyvas

Nuo:
Iki:

Reklama

Plungės rajono ir Rietavo savivaldybių laikraštis » Rubrikos » Susipažinkim! » Savanoriai iš Amerikos: stebina gazuotas vanduo ir vieni kitus pažįstantys žmonės

Savanoriai iš Amerikos: stebina gazuotas vanduo ir vieni kitus pažįstantys žmonės

Jau kurį laiką Šateikių vaikų dienos centras bendradarbiauja su organizacija „Vaiko vartai į mokslą“ („Child’s Gate to Learning“), įsikūrusia 1998 m. Čikagoje. Jos tikslas – rūpintis Lietuvos rizikos grupės šeimų vaikais. Tai pelno nesiekianti organizacija, veikianti ne tik įvairiuose Jungtinių Amerikos Valstijų miestuose, bet remianti ir popamokinius dienos centrus bei laikinosios globos namus Lietuvoje. Į organizacijos globojamų vienuolikos įstaigų sąrašą, be Šateikių vaikų dienos centro, pateko ir Žemaičių Kalvarijos vaikų ir jaunimo centras „Vilties vėrinėliai“. Abu centrai, prasidėjus vasarai, iš organizacijos „Vaikų vartai į mokslą“ sulaukė svečių. Savanoriai jau trečią savaitę rūpinasi dienos centrus lankančių vaikų užimtumu. Pasidomėjome, kaip dirbti su vaikais sekasi į Šateikius iš Jungtinių Amerikos Valstijų atvykusiems Vidui ir Mantui.

Šateikių vaikų dienos centras pradėjo veikti tik praėjusių metų rudenį, todėl sulaukti svečių iš Amerikos jaunai įstaigai, o ypač jos auklėtiniams – neeilinis įvykis. „Vaikai labai laukė savanorių, vis klausinėjo, kada pagaliau jie pasirodys. Iš tikrųjų tai didelė pagalba mums ir ypač naudinga vaikams, juk jiems greitai atsibosta kasdienė rutina, – sako centro socialinė darbuotoja Loreta Fedaravičienė.
Į Šateikius organizacijos „Vaiko vartai į mokslą“ savanoriai Vidas ir Mantas atvyko birželio 10 dieną, ir ta diena vaikų dienos centro auklėtiniams tapo tikra švente: susirinko nemažas būrys smalsių mažųjų šateikiškių. Aišku, kurį laiką ir vaikams, ir svečiams buvo nejauku, reikėjo apsiprasti, tačiau netrukus savanoriai rado bendrą kalbą su vaikais, susidraugavo.
„Žiūrėkit, kaip mes su Vidu sveikinamės“, – mums lankantis Šateikių vaikų dienos centre nekantravo pademonstruoti rankos paspaudimo derinuką vienas iš centro lankytojų. Kol „vyksta“ pasisveikinimas, vaikas džiugiai šypsosi. Matyti, kad smagu ir savanoriui Vidui – rodos, smulkmena, bet kiek vaikui suteikia džiaugsmo. Pasirinkimu atvykti į Šateikius patenkinti tiek Vidas, tiek Mantas. „Nauja patirtis – į naudą, tai ugdo naują požiūrį į gyvenimą“, – nevaikiškai kalba septyniolikmečiai jaunuoliai, galėję vykti savanoriauti ir į Vilnių ar kitus didesnius šalies miestus.
Yra geriau, nei tikėjosi
Savanorystė Manto ir Vido šeimose – įprastas dalykas. Tai yra išbandę ir vyresni vaikinų broliai, seserys. Dirbti neatlygintiną darbą juos skatina tėvai. „Prieš penkerius metus su tėvais metus gyvenau Afrikoje, Etiopijoje, kur tėvai savanoriavo“, – pasakoja Vidas. Taigi keletui savaičių išvykti už Atlanto vaikinams – joks iššūkis. Sako norėję į čia atvažiuoti, nes jų pažįstami savanoriai iš Lietuvos parsivežė tik pačius gražiausius įspūdžius.
Prieš atvykdami į Šateikius, Vidas su Mantu manę, kad čia neras jokios parduotuvės, o valgyti turės tai, ką vietiniai žmonės užsiaugina daržuose. „O atvykome, kai dar nebuvo daržovių metas“, – juokaudami prisimena jaunieji amerikiečiai. Tikrovė maloniai nustebino ir viršijo lūkesčius. Rado ir parduotuvę, ir ne vien daržo gėrybėmis tenka maitintis. Vaikinai jau išbandė kone visus tradicinius lietuviškus patiekalus – tuo pasirūpino savo namų duris svečiams atvėrusi ir juos globojanti centro socialinė darbuotoja Loreta.
Bene keisčiausias dalykas, kurį jauniesiems savanoriams teko išbandyti – gazuotas mineralinis vanduo. „Amerikoje mes geriame vandenį, o pas jus labai daug gazuoto vandens“, – stebėjosi svečiai. Dar viena keistenybė, beje, ypač maloni – kad Šateikiuose žmonės vieni kitus pažįsta. To pas juos nėra, nors, kaip pastebėjo vaikinai, jie taip pat gyvena priemiestyje. Čikagos... Be to, jaunuolių teigimu, Lietuvoje ir vietovės kur kas gražesnės.
Svečiai iš Amerikos greitai apsiprato Šateikiuose. Namų ilgesys nekankina, šiuolaikinių technologijų pagalba su artimaisiais kalbasi kone kiekvieną vakarą. „Sunkiau jiems persiorientuoti mūsų laiko zonoje, labai jaučiamas tas aštuonių valandų skirtumas: kai mums laikas miegoti, jie sėda prie „Skype“ ir iki vėlumos kalbasi, paskui ryte būna sunku atsikelti“, – pasakoja Loreta Fedaravičienė.
Lietuvybę puoselėja jau trečia karta
Mantas ir Vidas kuo puikiausiai kalba lietuviškai. Jiedu auga lietuvių, gimusių jau Jungtinėse Amerikos Valstijose, šeimose. Seneliai kilę iš Lietuvos. Jų šeimos ypač stengiasi puoselėti lietuvybę. „Mūsų namuose yra taisyklė visiems tarpusavyje kalbėtis lietuviškai“, – sako Vidas. Tiek jis, tiek Mantas lankė šeštadieninę lietuvių mokyklą, aktyviai dalyvauja tenykščių lietuvių bendruomenių gyvenime, yra įsijungę į ateitininkų veiklą. Jaunieji amerikiečiai žino, kaip švenčiamos Užgavėnės, Kūčios ar Kaziuko mugė – yra dažni šių švenčių dalyviai. Nustebino mus pareiškę, kad pirmąja savo kalba laiko ne anglų, o būtent lietuvių.
Vaikinai turi gražias lietuviškas pavardes: Vidas Kulbis ir Mantas Kisielius. Jie jau įpratę, kad mokytojams sunku taisyklingai ištarti jų pavardes, todėl vos išgirdę savo vardus, kelia rankas parodydami, kad yra klasėje. Manto ir Vido tėvų meilę

Lietuvai rodo ir vaikams duoti vardai. Be Manto, Kisielių šeimoje užaugo Žara, Siga, Zigmas ir Žiba. Vidas turi brolius Kovą, Luką ir Rytą bei sesutę Vasarą...
Mantas ir Vidas jau yra buvę Lietuvoje. Tada jie turėję 10-12 metų, todėl nelabai ką įsiminė. Dabartinė viešnagė Šateikiuose, kituose Lietuvos miestuose – visai kitas reikalas. Vaikinai į namus parsiveš daug įspūdžių. Kad viešnagė paliktų kuo puikesnių prisiminimų, stengiasi ir Loreta: svečiams organizuoja išvykas į Klaipėdą, Palangą, nuvežė ir į Plungės miesto, netgi Žemaitijos regiono artojų šventes. Pastarojoje jie kartu su Šateikių vaikų dienos centro vaikais ir darbuotojais surengė muzikinį pasirodymą.
Naudodamasis proga, Vidas galbūt ir su Šiauliuose įsikūrusiais giminaičiais susitiks. Yra likę Lietuvoje ir Manto artimųjų, tačiau vaikinas tiksliai nežino, kur jie gyvena.
Tapo ir mokytojais, ir draugais
Šateikių vaikų dienos centro darbuotojos giria jaunųjų savanorių darbą su mažaisiais šateikiškiais. Jie organizuoti, moka sudominti vaikus. Įstaigos darbuotojų teigimu, joms nereikia nurodinėti, ką kada veikti – viską suplanuoja patys savanoriai. Kartu su Vidu ir Mantu vaikai veria iš karoliukų draugystės apyrankes, sportuoja, žaidžia šachmatais, šaškėmis, žodžių loto, muzikuoja. Vidas moko jaunuosius draugus groti smuiku, tikisi, kad pavyks juos išmokyti ir skaityti natas. Grojama ir pianinu, gitara. Dalyvaujama bendrose išvykose, ekskursijose. Turi ko pasimokti ir patys svečiai: šateikiškiai juos pasodino už audimo staklių. Vidas ir Mantas namo lauktuvių parveš pačių nuaustus takus.
Šią savaitę Vidas ir Mantas, kartu su kitais keturiolika savanorių iš Amerikos, atvykusiais šią vasarą padirbėti vaikų dienos centruose, jau ruošiasi atgal į namus. Vaikinai sako planuojantys dar ne kartą sugrįžti į Lietuvą – jei ne darbo reikalais, tai nors paatostogauti.

« Atgal

Naujas Nr.

Apklausa

Reklama