Apip­lėš­tą pen­si­nin­kę vie­nas nu­si­kal­tė­lis dar ban­dė iš­prie­var­tau­ti

Nu­si­kal­ti­mas bu­vo įvyk­dy­tas Nau­jų­jų me­tų ry­tą - 2009-ųjų sau­sio 1-ąją, apie pu­sę de­vy­nių, Plun­gė­je, S. Nė­ries gat­vė­je.
Kai ne­kvies­ti sve­čiai iš­spy­rė gy­ve­na­mo­jo na­mo du­ris, pen­si­nin­kė Ona (var­das pa­keis­tas - aut. pa­st.) dar te­be­gu­lė­jo lo­vo­je. Įsi­ver­žę į na­mus, plė­ši­kai įjun­gė švie­są ir iš per­si­gan­du­sios mo­ters pa­rei­ka­la­vo pi­ni­gų bei te­le­fo­no. Ši ti­ki­no nie­ko ne­tu­rin­ti, bet įsi­bro­vė­liai ne­bu­vo lin­kę grei­tai ap­si­suk­ti ir išei­ti.
Plun­giš­kė vė­liau pa­rei­gū­nams sa­kė, jog abu vy­rai at­ro­dė ge­ro­kai iš­gė­rę. V. Žvi­laus­kas iš kar­to ėmė­si šei­mi­nin­kau­ti - iš sek­ci­jos ir šal­dy­tu­vo kro­vė į mai­šus įvai­rius daik­tus ir mais­to pro­duk­tus, o T. Ur­bo­nas grie­bė­si smur­to - nu­stū­mė mo­te­rį į mie­ga­mą­jį ir tren­kęs ke­le­tą kar­tų kumš­čiu į vei­dą par­grio­vė ją ant grin­dų. Ta­da nu­si­mo­vė kel­nes ir pa­si­kė­si­no šei­mi­nin­kę iš­ža­gin­ti įvai­riais bū­dais.
Ta­čiau Ona ne­pa­si­da­vė - ji ne tik šau­kė­si pa­gal­bos ir prie­ši­no­si, bet ir pa­gra­si­no T. Ur­bo­nui nu­ką­sian­ti jo „daik­čiu­ką". Ka­dan­gi įkau­šu­sį už­puo­li­ką „vy­riš­ku­mas pa­ve­dė", jam nie­ko ki­to ne­li­ko, kaip spruk­ti iš sve­ti­mų na­mų pa­skui V. Žvi­laus­ką. Iš­bėg­da­mas dar spė­jo pa­grieb­ti iš mie­ga­mo­jo ra­di­ją.
Po nu­si­kal­ti­mo V. Žvi­laus­kas ir T. Ur­bo­nas, ne­ši­ni vog­tais daik­tais, pa­trau­kė pas pa­sta­ro­jo tė­vą. Čia juos ir už­spei­tė po­li­ci­ja.
Iš pen­si­nin­kės na­mų bu­vo paim­ti ke­li laik­ro­džiai, kve­pa­lai, ra­di­jas, grie­ti­nės in­de­lis, taip pat me­daus, įvai­rių dar­žo­vių miš­rai­nių bei agur­kų stik­lai­niai. Iš vi­so pa­da­ry­ta ža­los už 506 Lt.
Ka­dan­gi be­veik vi­si daik­tai bu­vo grą­žin­ti svei­ki, nu­ken­tė­ju­sio­ji ieš­ki­nio ne­reiš­kė. Pa­tir­tą ne­žy­mų svei­ka­tos su­trik­dy­mą (me­di­kai kons­ta­ta­vo krau­jos­ru­vas krū­ti­nės ir vei­do sri­ty­je) taip pat no­rė­jo grei­čiau pa­mirš­ti - ne­pra­šė iš skriau­di­ko jo­kios mo­ra­li­nės ža­los at­ly­gi­ni­mo.
Tei­sia­mie­ji sa­vo kal­tę pri­pa­ži­no tik dėl plė­ši­mo. T. Ur­bo­nas nei­gė mu­šęs pen­si­nin­kę, ne­pri­si­pa­ži­no ir ban­dęs ją iš­ža­gin­ti. V. Žvi­laus­kas ti­ki­no ver­tęs na­mus ir ne­ma­tęs, ką vei­kia jo drau­gas, bet šei­mi­nin­kės šauks­mus lyg ir gir­dė­jęs.
Jau ir anks­čiau ra­ga­vę ka­lė­ji­mo duo­nos šie as­me­nys da­bar ke­le­tą me­tų vėl pa­sė­dės. T. Ur­bo­nas bu­vo pri­pa­žin­tas kal­tu dėl plė­ši­mo, dėl pa­si­kė­si­ni­mo iš­ža­gin­ti ir pa­si­kė­si­ni­mo sek­sua­liai prie­var­tau­ti, tad iš vi­so, su­bend­ri­nus baus­mes su anks­tes­niais nuo­spren­džiais, jam pa­skir­ta ket­ve­ri me­tai ne­lais­vės pa­tai­sos na­muo­se. V. Žvi­laus­kas už plė­ši­mą ga­vo tre­jų me­tų­lais­vės atė­mi­mo baus­mę.