Girtą draugę ramino verdančiu vandeniu ir mušimu...

Kaltinama vagyste ir sumušimu

Dviejų vaikų mama V. Pocienė iš Sauslaukio kaimo liepos 13 dieną teisme išgirdo du kaltinimus: dėl vagystės ir dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.
Pirmuoju atveju po susitaikymo nuo baudžiamosios atsakomybės moteris jau buvo atleista, tačiau nepraėjus metams ji „kibo" į V. Žukaitienę, tad vagystės byla taip pat buvo atnaujinta.
V. Pocienė kaltinta tuo, kad 2008 metų rugpjūčio 9-osios naktį Sauslaukio kaime iš neužrakinto automobilio „Audi 80" paėmė Dianos Ruškytės mobilųjį telefoną, pinigus (bendra žala 285 Lt) ir 200 Lt vertės telefoną, priklausantį Rasai Rizlerytei.
Antrasis nusikaltimas buvo įvykdytas 2009 metų sausio 8-osios naktį ir ryte: apie 2 valandą savo anytos Stasės Kidikienės, gyvenančios Laužų kaime, virtuvėje V. Pocienė du kartus šliūkštelėjo V. Žukaitienei ant galvos karšto vandens, tuo padarydama I ir II laipsnio nudegimus, o paryčiais, nuėjusi prie nukentėjusiosios nuomojamos sodybos į Budrikių kaimą, pradėjo šeimininkę mušti ir spardyti. Pargriuvusiai moteriškei kliuvo apie dešimt smūgių, jai lūžo šonkaulis, kūnas buvo nusėtas mėlynėmis.

Telefonų nevogė, o tik saugojo...

Dėl vagystės savo kaltės teisiamoji nebuvo linkusi pripažinti. Prisiminė, jog tą vakarą pas ją svečiavosi draugė, paskui namo parvyko vyras Dainius Pocius - jį parvežė netoliese gyvenantis Kazimieras Budrys. Kartu su K. Budriu buvo ir anksčiau nematyta D. Ruškytė. Kompanija sėdo prie stalo.
Pasak V. Pocienės, D. Ruškytei nepatiko jos draugė ir moterys tarpusavyje netrukus susimušė. Tada išprašė viešnias santykių aiškintis į lauką - kad netrukdytų vaikams miegoti.
Išėjusi pažiūrėti, kaip viskas baigėsi, pamatė D. Ruškytę užsirakinusią automobilyje. V. Pocienei pasirodė, kad nepažįstamoji neva bando pasikarti su saugos diržu, tad iškūlė langą ir ištempė ją lauk. Tuomet D. Ruškytė nuo jų pabėgo ir iškvietė policiją. V. Pocienė tikino telefonus ne pavogusi, o surinkusi išmėtytus, nuo žemės, ir padėjusi į saugią vietą. Ta vieta kažkodėl buvo dujinės viryklės orkaitė... Pasirodžius policijai, viską grąžino.
Ar apie šį įvykį taip pat būtų pasakojusi ir D. Ruškytė - nežinia. Ji į teismą neatvyko.

Nuo girtos draugės tik gynėsi

Paprašyta papasakoti, kodėl sužalojo V. Žukaitienę, teisiamoji pradėjo nuo to, jog tą vakarą pas juos į Sauslaukio kaimą buvo atvykę svečių: anyta Stasė Kidikienė, uošvis Algimantas Kidikas ir svainis Kęstutis Tirūnas. Sėdėjo visi prie stalo, kai užėjo V. Žukaitienė.
Viešnia iš pradžių lyg ir prašė pinigų, buvo kuriam laikui prisėdusi, paskui kitame kambaryje užmigo. Vėliau, kai V. Pocienės uošviai susiruošė namo ir išsikvietė taksi, V. Žukaitienė važiavo kartu - buvo pakeliui. Palikusi vyrą su vaikais, kartu su visais išsiruošė ir V. Pocienė.
Anot kaltinamosios, prie savo keliuko Budrikių kaime V. Žukaitienė nelipo - pareiškė važiuosianti drauge.
Atvykus pas uošvius į Laužų kaimą, kas dar turėjo jėgų, kibo į ūkio darbus. V. Pocienė prisiminė, jog buvo kasamas sniegas, melžiamos karvės. Tiesa, V. Žukaitienė atrodė labai pavargusi, jai nesisekė melžti karvės, ji neva įvirtusi ir į ėdžias, kur pradėjusi snausti.
Pažadinusi draugę, V. Pocienė liepė jai eiti į trobą. Ši nusvirduliavo į tą patį kambarį, kur parpė A. Kidikas.
„Grįžusi iš tvarto ploviau rankas, kai staiga iš kambario išpuolė V. Žukaitienė ir šoko prie manęs. Jos galva buvo apvaryta kažkokiomis putomis ir ji ėmė mane draskyti, neva ką aš padariusi!" - savo versiją dėstė teisiamoji.
Tikindama, jog tai buvęs ne jos darbas, V. Pocienė suskubo gintis nuo girtos draugės: iš puodo, užkaisto ant krosnies, kaušu pasėmė verdančio vandens ir porą kartų šliūkštelėjo ant V. Žukaitienės. „Kad apsiramintų ir tos putos nusiplautų", - priežastį aiškino teisiamoji.
Kada „apraminta" draugė išėjo namo, V. Pocienė neprisiminė, tačiau ryte sakė nutarusi eiti pas ją susitaikyti ir pasakyti, kad ateitų pasiimti daiktų - telefono, šaliko, batų...
Tačiau prie V. Žukaitienės nuomojamos sodybos įvyko dar vienas konfliktas. Sutikusi ją lauke, V. Pocienė sakė bandžiusi pasikalbėti, bet draugė neva įsiutusi ir kibusi jai į plaukus. Teisiamoji nepasidavė - aptalžė ją kumščiais, pastūmė, apvertė ir apspardė. „Aš nuo jos tik gyniausi", - vis kartojo V. Pocienė.

Nukentėjusioji ir verkšleno, ir juokėsi

V. Žukaitienė apie visą įvykį pasakojo kiek kitaip. Tikino, kad po darbo pas Vidą užėjo paprašyti skolos. Kadangi ten vyko išgertuvės, pyktelėjo, kad šie skolos negrąžina, o degtinei pinigų turi. Tada sulaukė kontratakos - Pociai ėmė jai priekaištauti, jog ši blogai prižiūrėjusi jų mažylį. Ten Vida jai į veidą šliūkštelėjo šalto vandens, patardama atvėsti.
Vykstant su taksi namo, jos prie keliuko nepaleido - liepė važiuoti melžti karvių, nes gaunanti pieno. Kadangi karvė spardėsi, jai nesisekė. Parėjusi į trobą, sulaukė Vidos patyčių: buvo apipurkšta skutimosi putomis, į veidą jai šliūkštelėjo karšto vandens, o namo neišleido - atėmė batus ir telefoną, nuplėšė laikrodį. Namo V. Žukaitienė išbėgo paryčiais be batų, bet prie namų ją pasivijusi Vida vėl paauklėjo. Liovėsi tik tada, kai kaimynas pradėjo šaukti, ką jos darančios. Vėliau vyriškis prasitarė net nufilmavęs, kaip Valda buvo „audžiama".
Nukentėjusioji tikino, jog S. Kidikienė savo troboje bandė ją užstoti nuo Vidos, bet arši martelė pagrasino nesikišti - kitaip pati gausianti! Nesuprasdama, kodėl draugė šitaip elgėsi, V. Žukaitienė tai verkšleno, tai juokėsi. Ypač jai juokingai atrodė kažkieno iš teismo dalyvių ištarta mintis, kad Vida, ko gero, norėjo ją nuskusti, kad purškė putas ir pylė karštą vandenį...

Liudytojai nieko nematė...

Teisiamosios vyras D. Pocius patvirtino, jog V. Žukaitienė atėjo girta, pradėjo konfliktuoti. Paskambino jos sugyventiniui Vidui Svidrui, kad ją pasiimtų, bet šis nepasirodė. Apie muštynes nieko nežino - buvo pasilikęs namuose.
Tiek K. Tirūnas, tiek S. ir A. Kidikai tvirtino, jog iš taksi V. Žukaitienė pati nenorėjo išlipti ir važiavo pas juos. Kad Vida būtų ją auklėjusi, nematė nė vienas. V. Svidras prisiminė, jog naktį sulaukė Vidos skambučio - ši pasisakė gal ir per daug sumušusi jo sugyventinę.

Moralinę žalą įvertino 200 Lt...

Nukentėjusioji už patirtą skriaudą paprašė 10 tūkst. Lt, taip pat apskaičiavo turtinės žalos beveik už 2 tūkst. Lt. Valstybinė ligonių kasa (VLK) taip pat paprašė savo dalies - V. Žukaitienės gydymas kainavo 405 Lt.
Paklausta, ar sutinka su jai pareikštais ieškiniais, V. Pocienė atsakė, jog tik iš dalies: VLK ieškinio neginčijo, o štai V. Žukaitienei sakė sutinkanti sumokėti tik 500 Lt (turtinės žalos). Apie neturtinę žalą teisiamoji iš pradžių nenorėjo nė girdėti, tik vėliau pasiryžo ištarti 200 Lt sumą, pridurdama, jog neturi iš ko mokėti. Beje, ji pati laikė ranką įtvare - sakė susižalojusi darant remontą.
Toliau ši byla bus nagrinėjama spalio mėnesį - nutarta kviesti neatvykusius asmenis.