Greičio matuoklius vairuotojai kartais pamiršta
Nors Plungės rajono savivaldybėje yra du stacionarieji greičio matuokliai (vienas – Varkalių kaime, kitas – 108-ajame kelio Šiauliai–Palanga kilometre, ties Liepgirių–Šateikių–Gintališkės kelio sankryža), tačiau plungiškių vairuojami automobiliai nufotografuojami lakstantys ir kituose šalies keliuose. Kur bebūtų užfiksuotas pažeidimas, mūsų rajono vairuotojai aiškintis kviečiami į savo policijos komisariatą.
Kaip žinome, didesniu nei leistinas greičiu pralėkus pro stacionarųjį greičio matuoklį, jo versti ant šono ar kitaip taranuoti nėra prasmės – visi duomenys apie pažeidimus automatiškai jau būna išsiųsti į sostinėje esantį Eismo priežiūros tarnybos duomenų apdorojimo centrą arba į centrus regioniniuose kelių policijos padaliniuose.
Pasak Plungės kelių policijos poskyrio viršininko Algirdo Puidoko, mūsų policija duomenis kasdien gauna iš Vilniaus kelių policijos tarnybos ir Klaipėdos kelių policijos biuro. Vasarą greičio matuoklių protokolų į Plungės policijos komisariatą per dieną atsiunčiama vidutiniškai 15, o šaltuoju metų laiku – apie 5. Būna ir išimčių, kai nesulaukiama nė vieno pranešimo.
Anksčiau, A. Puidoko teigimu, duomenis jie gaudavo tik paštu – nuo šių metų sausio 1-osios iki gruodžio 1-osios tokiu būdu sulaukta 268 pranešimų apie pažeidimus. Nuo kovo 16-osios greičio matuoklių protokolai atsiunčiami ir elektroniniu būdu – gauti 422 tokie pranešimai.
Atsiųstame protokole pateikiama visa būtina informacija: pažeidimo fotonuotrauka, kurioje matoma greitį viršijusi transporto priemonė, jos valstybinis numeris ir vairuotojo veidas, tikslus laikas ir vieta. Tada transporto priemonės savininkas, kaip sakoma, kviečiamas į policiją „ant kilimo“ ir pats pamato, kaip atrodo greičio matuoklio padarytoje fotografijoje.
Be abejo, pasitaiko ir taip, kad automobilį, kuris viršijo greitį, vairavo kitas asmuo. Tada, nustačius transporto priemonės savininką, jis turi nurodyti, kas vairavo mašiną. Bandymas išsisukti nėra teisingas sprendimas, nes už duomenų nepateikimą savininkas baudžiamas nuo 300 iki 500 litų bauda. Antrą kartą už tą patį pažeidimą gresia jau nuo 1 500 iki 2 000 litų bauda.
Lietuvoje greičio matuoklio užfiksuotas rekordas buvo 239 kilometrai per valandą, kai greitkeliu skriejo automobilis „Audi Coupe“. Kaltininkas liko nenubaustas, nes ant mašinos buvo prisukti kitos transporto priemonės valstybiniai numeriai. Plungiškiai kur kas lėtesni: kaip sakė A. Puidokas, daugiausia pro matuoklį vienas žemaitis pralėkė viršydamas greitį 63 km/val.
Nors žmonės jau žino, kur stovi vadinamieji „inkilai“, ir apie jų buvimą informuoja kelio ženklai (A. Puidokas tikino, jog, laiku pamačius ženklą, greitį galima suspėti „nuimti“ – aut. past.), tačiau užuomaršų vis tiek pasitaiko. Pasakodamas apie juos, pareigūnas prisiminė vieną keisčiausių atvejų, kai plungiškis vairuotojas greičio matuokliui, stovinčiam prie Kretingos, „kibo“ net tris dienas iš eilės. Sumokėjęs tris kartus po 100 litų, vyriškis pareigūnams skundėsi, kad tuo keliu, ko gero, daugiau nebevažiuos... Tarp kitko, būtent Kretingos matuoklis plungiškių pažeidimų užfiksuoja bene daugiausia.
Dažnai vairuotojai abejoja, ar matuokliai fiksuoja „nugaras“. A. Puidokas patikino, jog greičio matavimo prietaisai matuoja tiek artėjančių, tiek tolstančių, tiek abiem kryptimis važiuojančių transporto priemonių greitį. Beje, stacionarieji greičio matuokliai fiksuoja tik nuo 20 kilometrų viršytą greitį.
Šiuo metu šalies keliuose stovi 151 stacionarusis greičio matuoklis. Per parą šiais matuokliais užfiksuojama 300–350 pažeidimų. Vienas toks prietaisas per mėnesį vidutiniškai „nubaudžia“ 113 nedrausmingų vairuotojų.
