Plungės rajono ir Rietavo savivaldybių laikraštis » Rubrikos » Teisėsauga » Pa­si­ro­dy­mas prieš mer­gi­ną aš­tuo­nio­lik­me­tį at­ve­dė į tei­sia­mų­jų suo­lą

Pa­si­ro­dy­mas prieš mer­gi­ną aš­tuo­nio­lik­me­tį at­ve­dė į tei­sia­mų­jų suo­lą

Plun­giš­kis To­mas Ja­ku­tis (gim. 1990 m.), ku­rį į teis­mo sa­lę at­ly­dė­jo po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai, neat­ro­dė pa­na­šus į di­de­lį nu­si­kal­tė­lį. Tvar­kin­gai ap­si­ren­gęs, pa­si­tem­pęs jau­nuo­lis dar ne­tu­rė­jo ir ant­spau­do „teis­tas". Ta­čiau sa­lė­je su tė­vais sė­din­tis sep­ty­nio­lik­me­tis nu­ken­tė­ju­sy­sis, ku­riam vai­ki­nas su­lau­žė no­sį, nu­skė­lė dan­tį, su­mu­šė vei­dą, ir dar jau­nes­nė liu­dy­to­ja, dėl ku­rios mo­ja­vo kumš­čiais, by­lo­jo apie ar­tė­jan­čią pa­da­ry­to nu­si­kal­ti­mo ato­maz­gą.

Dar prieš pa­skel­biant kal­ti­ni­mą, tei­sia­mo­jo ad­vo­ka­tė An­ge­li­ja Mork­vė­nie­nė krei­pė­si į teis­mą, pra­šy­da­ma jos gi­na­ma­jam skir­ti psi­chiat­ri­nę eks­per­ti­zę. Tei­si­nin­kė ak­cen­ta­vo, jog T. Ja­ku­tis yra tu­rė­jęs dvi gal­vos trau­mas, ne kar­tą gu­lė­jęs li­go­ni­nė­se, tad abe­jo­ti­na, ar jis ga­lė­jo su­vok­ti sa­vo el­ge­sį ir kont­ro­liuo­ti veiks­mus. Ta­čiau teis­mas šį pra­šy­mą at­me­tė.
Jau­nuo­lis bu­vo kal­ti­na­mas dviem nu­si­kal­ti­mais: vie­šo­sios tvar­kos pa­žei­di­mu ir ki­to as­mens svei­ka­tos su­trik­dy­mu.
Praė­ju­sių me­tų lie­pos 7-osios va­ka­rą T. Ja­ku­tis su sa­vo drau­ge A. P. iš chu­li­ga­niš­kų pa­ska­tų už­puo­lė praei­nan­čią po­rą. Prie V. Ma­čer­nio gat­vės 35-ojo na­mo plun­giš­kiui M. R. jis smo­gė kumš­čiu į krū­ti­nę ir maž­daug aš­tuo­nis kar­tus - į vei­dą.
Vė­liau me­di­kai kons­ta­ta­vo, jog nu­ken­tė­ju­sia­jam su­muš­ta akis ir vei­das, ply­šęs aša­rų ka­na­las, lū­žu­si no­sis, nu­skel­tas dan­tis. Su­ža­lo­ji­mai įvar­dy­ti kaip ne­sun­kus svei­ka­tos su­trik­dy­mas. Su­muš­to­jo gy­dy­mas Kau­no me­di­ci­nos uni­ver­si­te­to kli­ni­ko­se kai­na­vo 1 406 Lt. Už sto­ma­to­lo­go pa­slau­gas ir vais­tus nu­ken­tė­ju­sio­jo tė­vai pa­tys su­mo­kė­jo 1 700 Lt.
Be ma­te­ria­li­nės, nu­ken­tė­ju­sio­ji pu­sė pa­pra­šė at­ly­gin­ti ir 6 tūkst. Lt mo­ra­li­nę ža­lą: tė­vams ir sū­nui - po tris tūks­tan­čius.
Tei­sia­ma­sis sa­vo kal­tės ne­nei­gė. Pri­si­mi­nė, kad tą va­ka­rą su bi­čiu­liais sė­dė­jo ant suo­liu­ko prie par­duo­tu­vės „Iki". Pas­kui su jais ir drau­ge A. P. ėjo na­mo. Vis­kas pra­si­dė­jo ta­da, kai jie pa­ma­tė ki­tą po­rą: M. R. ir I. P. Pas­te­bė­ju­si šią mer­gi­ną, jo drau­gė ne­ži­nia ko įsi­vė­lė į konf­lik­tą - ap­si­žo­džia­vo, pra­dė­jo gin­čy­tis, stum­dy­tis.
„Kai mer­gi­nos su­siė­mė, pa­si­ro­dė, kad M. R. pa­stū­mė ma­no drau­gę. Puo­liau jos gin­ti - su­da­viau gal ko­kius tris kar­tus tam vai­ki­nui į vei­dą, dar spy­riau į nu­ga­rą. Bu­vau iš­gė­ręs bu­te­lį alaus", - pa­sa­ko­jo tei­sia­ma­sis, pri­si­min­da­mas, kad pa­skui su­muš­ta­jam dar pa­dė­jo at­si­sto­ti.
Liu­dy­to­ja A. P. (jai bau­džia­mo­ji by­la ne­bu­vo iš­kel­ta dėl jau­no am­žiaus) pa­tvir­ti­no, kad pa­ti už­ka­bi­no praei­nan­čią po­rą. Ko­dėl - paaiš­kin­ti ne­su­ge­bė­jo. Pri­si­mi­nė tik tiek, kad su I. P. se­niai ne­su­ta­rė, to­dėl tą mer­gi­ną iš­va­di­no „varš­ke" ir priė­ju­si pra­dė­jo ją stum­dy­ti, ne­tgi tren­kė į vei­dą.
Sup­ran­ta­ma, kiek­vie­nas vai­ki­nas sa­vo da­mas puo­lė gin­ti, ir vis­kas bai­gė­si tuo, kad vie­nas at­si­dū­rė tei­sia­mų­jų, ki­tas - nu­ken­tė­ju­sių­jų suo­le.
Gy­dy­mo iš­lai­das T. Ja­ku­tis su­ti­ko at­ly­gin­ti. Mo­ra­li­nės ža­los pri­pa­žin­ti ne­no­rė­jo, bet ko­kį tūks­tan­tį li­tų vis dėl­to su­ti­ko mo­kė­ti. At­si­su­kęs į nu­ken­tė­ju­sį­jį ir jo šei­mą, iš­ta­rė ir at­si­pra­šy­mo žo­džius.
Pak­laus­tas, ko­dėl iki šiol neat­si­ly­gi­no, sa­kė, jog ge­gu­žės mė­ne­sį jį suė­mė, o prieš tai bu­vęs už­sie­ny­je. Su­si­siek­ti su nu­ken­tė­ju­siuo­ju ban­dė, bet šis ne­va jam vis gra­si­no ir į kal­bas ne­si­lei­do.
Nu­ken­tė­ju­sy­sis M. R. pri­si­mi­nė, jog tą va­ka­rą sa­vo drau­gę I. P. ly­dė­jo na­mo. Pri­bė­gu­si A. P. ėmė stum­dy­tis, šū­ka­lio­ti, tad jis kils­te­lė­jo ran­ką, kad smar­kuo­lė neužk­liū­tų jo mer­gi­nos, ir ėjo to­liau. Ta­čiau ta­da iš už nu­ga­ros pa­ju­to smū­gį į šo­ną. At­si­su­ko - T. Ja­ku­tis smo­gė į vei­dą. Ga­vo aš­tuo­nis ar de­vy­nis smū­gius. M. R. sa­kė šio as­mens ne­pa­ži­no­jęs. Tik bu­vo ma­tęs.
Su­muš­tas M. R. su drau­ge pa­rė­jo iki jos na­mų, iš kur mer­gi­nos ma­ma iš­ve­žė į li­go­ni­nę. Tą pa­tį va­ka­rą me­di­kai jį iš­ga­be­no į Kau­ną, kur bu­vo pa­da­ry­ta akies ope­ra­ci­ja. Di­de­lių iš­gy­ve­ni­mų dėl šio įvy­kio pa­ty­rė ir nu­ken­tė­ju­sy­sis, ir jo tė­vai.
Ši by­la ne­bu­vo baig­ta. Tei­sia­mo­jo ma­ma pa­reiš­kė, kad sū­nus po­rą kar­tų gy­dė­si psi­chiat­ri­jos li­go­ni­nė­je, tad teis­mas nu­ta­rė skir­ti lai­ko ir šiems do­ku­men­tams gau­ti, ir ža­lai at­ly­gin­ti.
Be­je, dar vie­na bau­džia­mo­ji by­la T. Ja­ku­čio lau­kia dėl va­gys­tės.

« Atgal

Naujas Nr.

Apklausa

Reklama