Po rūpestingo giminaičio kauke slepiasi sukčius
Lietuvoje vis dar daug bedarbių, todėl žmonės, ieškodami darbo, išbando įvairius variantus. Dalis į darbo paieškas leidžiasi pasitelkę vietinę spaudą. Ar gali būti, kad laikraštyje „darbą“ siūlo telefoninis sukčius? Į redakciją kreipėsi kelios moterys, kurioms įtarimą sukėlė mūsų laikraštyje išspausdintas darbo pasiūlymas.
Praėjusio antradienio „Plungės žinių“ numeryje, skyrelyje „Reikalinga“, pasirodė skelbimas: „Skubiai reikalinga namų tvarkytoja, galinti prižiūrėti 75 m. senuką“. Į pasiūlymą atsiliepė kelios mūsų skaitytojos (nežinia, gal jų buvo ir daug daugiau).
Moterys pasakojo, kad paskambinus skelbime nurodytais numeriais atsiliepia vyras. Jis pirmiausia pasidomi, kiek skambinančiajai metų, kur ji dirba. Tada papasakoja savo istoriją. Jiedu su žmona turi išvykti į užsienį ir neturi su kuo palikti seno, sunkiai vaikštančio žmonos tėvo. Senukas gyvena Plungėje, 2 kambarių bute. Jam reikalinga minimali priežiūra: reikėtų 3–4 kartus per savaitę pas jį nueiti, pagaminti valgį, sutvarkyti kambarius, nueiti į parduotuvę, sumokėti mokesčius. Už ne itin daug laiko ir jėgų reikalaujantį darbą siūlomas nemenkas atlygis. Tada vyriškis, prisistatantis Remigijumi Klimašausku iš Klaipėdos, pasidomi ir asmeniškesniais potencialios senolio prižiūrėtojos reikalais: nori žinoti vardą, pavardę, gimimo datą, adresą. O po to iškelia sąlygą: būtina naudotis elektronine bankininkyste ir... sudiktuoti jam visus prisijungimo duomenis – identifikavimo kodą, slaptažodį ir saugos kodus. Esą jis su žmona norėsią stebėti, kur leidžiami senoliui skirti maistpinigiai (žada atsiųsti 300 litų per savaitę), todėl dar viena sąlyga – visur būtina atsiskaitinėti kreditine kortele.
Tokią pat istoriją išgirdo ir nurodytais numeriais paskambinusi straipsnio autorė. Jai buvo pasiūlytas 1 200 litų atlygis. Penktadienio, liepos 15 dienos, laikraščio numeryje pasirodžiusiame to paties asmens skelbime jau minima menkesnė – 1000 litų per mėnesį – suma.
Abejonių kelia ne tik siekis gauti asmeninius duomenis, bet ir nenoras susitikti. Esą nėra reikalo. Tačiau buvo pažadėta, kad darbo sutartis bus pasirašyta (įdomu, kaip tai galima padaryti telefonu?).
Pasidomėjome, ką gali žmogus, žinantis duomenis, kurių teiraujasi tariamasis darbdavys. Vieno Lietuvos bankų atstovė patikino, kad turėdamas šiuos duomenis, asmuo nieko padaryti negali. Tarkim, jei jis norėtų apgaule paimti paskolą, tai būtų neįmanoma – bankuose reikalaujama pateikti asmens dokumentą, jokių išlygų nėra. Tačiau turint tiek duomenų, galima pasiimti greitąjį kreditą.
Netvirtiname, kad šis skelbimas – patobulintas telefoninio sukčiavimo variantas. Tiesiog norime priminti, kad pateikdami asmeninius duomenis nepažįstamiems asmenims, rizikuojate netekti pinigų. O svetimų asmeninių duomenų atskleidimas vertinamas kaip nusikaltimas. Būkite budrūs!
P.S. Kai straipsnis jau buvo parengtas spaudai, iš Plungės rajono policijos komisariato gautas pranešimas apie bandymą apgaule gauti paskolą. Moteris, susigundžiusi minėtuoju darbo pasiūlymu, įkliuvo į sukčiaus pinkles: nuėjusi į banką sužinojo, kad jos vardu siekta gauti greitąjį kreditą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pasikėsinimo sukčiauti.
