Prie ūkininkės fermos – pririštų veršių griaučiai

Pastaruoju metu apie žiaurų elgesį su gyvūnais girdime gana dažnai ir savivaldybėje dėl tokių įvykių tikrai neatsiliekame: vieni Alsėdžiuose priekabiavo prie karvės, kiti Truikiuose iš automobilio tiesiog iškratė katinus su šunimi, treti Plateliuose grožėjosi, kaip „meniškai“ gaidžiui kertama galva... Apie visa tai mes jau rašėme, bet šiuo atveju žiaurumas persipynė net su kankinimo elementais.
Spalio 17-osios, sekmadienio, popietę A. Liutikas sulaukė skambučio iš policijos. Pareigūnai informavo, jog Kepurėnų kaime ūkininkė R. Žebrauskienė laiko palaidus šunis, taip pat kažkas negerai esą jos gyvuliams. Nieko nelaukdamas, jis išvyko nurodytu adresu. Taip pat prie fermų atvažiavo apylinkės inspektorius T. Laučys.
Išties, didžiulis vokiečių aviganis lakstė palaidas, kitas šuo buvo pririštas, o trečiąjį šunį atsivedė R. Žebrauskienė. Tačiau palaidas šuo buvo juokai, palyginus su tuo, ką prie netvarkingos fermos išvydo atvykusieji. Iš vieno veršio buvo likę tik griaučiai, pririšti prie grandinės, kitas, taip pat pririštas, veršelis, ko gero, buvo kritęs neseniai, tačiau taip pat pririštas, o jo kūnas apdraskytas (gal laukinių gyvūnų, o gal ir to paties vilkšunio – aut. past.), trečias ir ketvirtas gyvuliai – taip pat. Vienos gaišenos, pririštos prie grandinių...
Vieta aplink kritusius veršelius buvo ištrypta, žolė nuėsta iki žemės. Tokioje aplinkoje, aplink kritusius savo likimo brolius, slampinėjo penktas pusgyvis veršelis su nutraukta virve.
Fermoje, kurios stogas kiauras ir visur kalnai mėšlo, ūkininkės karvių dar nebuvo, tačiau atvykusieji išvydo taip pat keletą kaulų. Kas dabar žino, ką slepia tos krūvos...
„Neduok Viešpatie! Siaubas, kas ten dedasi!“ – matytais vaizdais baisėjosi A. Liutikas, pridurdamas, jog kalbinti kaimynai irgi buvo labai pasipiktinę, kaip vadinamoji ūkininkė tvarkosi savo ūkyje. Gyvūnų globos tarnybos vadovas svarstė, jog kritę veršeliai galėjo būti 5–6 mėnesių amžiaus ir panašu, kad jie nudvėsė būtent dėl išsekimo...
Policijos komisariato atstovas spaudai Eugenijus Palubinskas pirmadienio rytą sakė, kad pranešimo apie keturis kritusius veršius sulaukta sekmadienį apie 14 valandą. Pati ūkininkė R. Žebrauskienė pranešė, jog iš po nakties rado savo gyvulius negyvus... (Per naktį liko vien griaučiai? Kažkaip neįtikėtina – aut. past.) Be abejo, atvykęs pareigūnas pamatė, kad pririštos gaišenos toli gražu ne vienos paros, tad apie įvykį buvo informuota Plungės rajono valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. „Laukiame šios tarnybos atsakymo, ar gyvuliai krito nuo išsekimo. Jei taip, tai ūkininkei bus iškelta baudžiamoji byla dėl žiauraus elgesio su gyvūnais“, – kalbėjo E. Palubinskas.
Paklausus, ką gali pasakyti apie tą ūkininkę, Žlibinų seniūnės Sigutės Žeimaitienės pirmas žodis buvo „suvargusi“. Prieš trejus metus, 2007-ųjų gruodį, moters vyras žuvo elektros pastotėje, tad dabar ūkyje tvarkėsi viena, padedama neįgalaus sūnaus. Kaip ūkininkė buvo gavusi ES paramą ir įsigijusi technikos, tačiau visai neseniai (šį rudenį) pirkiniai buvo atimti – moterį slėgė finansiniai įsipareigojimai, užgriuvo varžytynės.
R. Žebrauskienė yra deklaravusi 45 hektarus žemės, iš viso turi 24 gyvulius (karves ir veršius). Gyvena fermose, bet turi pastogę ir Plungėje. Seniūnė tikino, jog ūkininkė prižiūrėdavo savo gyvulius, tačiau jos ūkyje teko ne kartą apsilankyti dėl riboženklių, dėl netvarkingų fermų, bet to, kad veršiai kristų iš bado – to dar nebuvo. „Man tai labai netikėta. Gal ji „sustreikavo“ dėl tos atimtos technikos? Net nežinau, ką pasakyti. Pasidomėsiu“, – sakė S. Žeimaitienė, pridurdama, jog apie grandinėmis pririštus gyvulių griaučius išgirdo tik iš mūsų.
Su pačia ūkininke pirmadienio rytą susisiekti nepavyko – R. Žebrauskienė mobiliuoju telefonu neatsiliepė.