Verslas, turizmas, ūkis, ekonomika

Ar pa­ste­bė­jo­te, kaip per ke­le­tą pa­sta­rų­jų me­tų pa­si­kei­tė Plun­gės mies­to cent­ras? Re­konst­ruo­ta Se­na­mies­čio aikš­tė tu­ri nau­jų ak­cen­tų - fon­ta­ną ir laik­ro­dį, dau­giau iš­baig­tu­mo ir tvar­kos at­si­ra­do ir aikš­tės priei­go­se. Prieš Mies­to šven­tę sta­ty­bi­nin­kai ati­den­gė ir re­konst­ruo­ja­mo Plun­gės kul­tū­ros cent­ro fa­sa­di­nę pu­sę. Kon­ser­va­ty­vūs že­mai­čiai net aik­te­lė­jo: juk akys bu­vo pri­pra­tu­sios prie pil­kos blo­kų spal­vos, o da­bar pa­sta­to prie­kis - ru­das!
Jei­gu skai­tė­te prieš po­rą me­tų ra­šy­to­jo Kęs­tu­čio Na­va­ko su­ri­kiuo­tas min­tis apie mū­sų mies­tą „Plun­gė, penk­ta­die­nis, pen­kios", tai pa­me­na­te, kad jam kul­tū­ros cent­ro pa­sta­tas iš išo­rės la­biau pri­mi­nė... kre­ma­to­riu­mą nei ką ki­ta. Nors tai tik su­bjek­ty­vi nuo­mo­nė, iš ša­lies, kaip sa­ko­ma, gal ir ge­riau ma­ty­ti... Įdo­mu, ką K. Na­va­kas apie re­konst­ruo­ja­mą pa­sta­tą pa­sa­ky­tų da­bar?

Bir­že­lio 15 die­ną vy­ku­sia­me Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to po­sė­dy­je kal­bė­ta apie pie­no ūkių per­spek­ty­vas ir lab­da­ra prieš ke­lio­li­ka me­tų gau­tos pran­cū­ziš­kos že­mės ūkio tech­ni­kos to­les­nį nau­do­ji­mą. Taip pat ap­tar­ti vals­ty­bi­nės že­mės nuo­mos mo­kes­čio ta­ri­fai, ter­mi­nai ir leng­va­tos.

Ko­muna­li­nes pa­slau­gas tei­kian­ti už­da­ro­ji ak­ci­nė bend­ro­vė „Val­da" tu­ri nau­ją įren­gi­nį - ant­ri­nių ža­lia­vų rū­šia­vi­mo ir pa­ka­vi­mo li­ni­ją. Pa­sak įmo­nės di­rek­to­riaus To­mo Rau­džio, da­bar čia dir­ban­tiems žmo­nėms rū­šiuo­ti at­lie­kas kur kas pa­to­giau, o ir dar­bo na­šu­mas ge­ro­kai di­des­nis.

„Al­sė­džių se­niū­ni­ja šie­met pa­si­pil­dė pen­kiais nau­jais gy­ven­to­jais, ma­žiau­siai dar še­še­tą tu­rė­tų at­neš­ti gand­ras... Mies­te­ly­je gy­ve­na du šim­ta­me­čiai, ta­čiau yra ir dau­giau gar­baus am­žiaus žmo­nių. Ži­no­te, kuo aš itin džiau­giuo­si? Ogi čia vai­kai la­bai mo­ka pri­žiū­rė­ti sa­vo se­nus tė­vus", - kal­bant apie dar­bą ne­dingo šyp­se­na nuo Al­sė­džių am­bu­la­to­ri­jos ve­dė­jos Zi­nos Bud­rec­kie­nės vei­do. Al­sė­diš­kių gy­dy­to­ja ji dir­ba 30 me­tų, to­dėl vi­sus pa­žįs­ta, pri­žiū­ri, kaip pa­ti sa­kė, jau tre­čią­ją kar­tą.

Ge­gu­žės 25 die­ną į Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės po­sė­džių sa­lę rin­ko­si smul­kie­ji vers­li­nin­kai ir pre­ky­bi­nin­kai - pa­dis­ku­tuo­ti apie vers­lo pa­dė­tį, pa­si­tar­ti, kaip iš­gy­ven­ti.

„Vi­čiū­nų" įmo­nių gru­pei pri­klau­san­čios už­da­ro­sios ak­ci­nės bend­ro­vės „Plun­gės koo­pe­ra­ti­nė pre­ky­ba" ir „Vi­čiū­nai ir par­tne­riai" už di­džiau­sius pa­sie­ki­mus eks­por­to sri­ty­je iš­rink­tos kon­kur­so „Lie­tu­vos me­tų eks­por­tuo­to­jas 2008" nu­ga­lė­to­jo­mis. Įmo­nės per­nai eks­por­ta­vo 379,28 mln. li­tų ver­tės pro­duk­ci­jos.

Pag­rin­di­nis dau­gu­mos TV žiū­ro­vų no­ras - kad per TV vi­suo­met bū­tų ką žiū­rė­ti. No­ri­si tu­rė­ti ne tik te­le­vi­zo­rių, bet ir ge­rų ka­na­lų pa­ke­tą. No­ri­si grį­žus na­mo mė­gau­tis poil­siu žiū­rint mėgs­ta­mas TV lai­das. Ir šis no­ras yra vi­sai rea­lus - už­si­sa­kius pa­žan­gią skait­me­ni­nę te­le­vi­zi­ją.

Kiek­vie­ną die­ną po vi­są Lie­tu­vą iš­si­bars­čiu­sio­se fir­mi­nė­se „Gin­ta­ro bal­dų" par­duo­tu­vė­se nu­per­ka­ma apie pus­šim­tį uos­ta­mies­čio bend­ro­vės „Gin­ta­ro bal­dai" pa­ga­min­tų minkš­tų bal­dų komp­lek­tų. Įsi­vaiz­duo­ja­te?

Ko­vo 16 die­ną 18 va­lan­dą vai­ra­vi­mo mo­kyk­la „Saug­ri­da" (Vy­tau­to g. 15, Plun­gė) kvie­čia vi­sus no­rin­čiuo­sius į B ka­te­go­ri­jos vai­ruo­to­jų kur­sus. Nuo sa­vo veik­los pra­džios „Saug­ri­da" už­siims bū­si­mų vai­ruo­to­jų teo­ri­niu ir pra­kti­niu mo­ky­mu. Čia dir­ba pro­fe­sio­na­lūs, ates­tuo­ti teo­ri­jos mo­ky­to­jai ir vai­ra­vi­mo inst­ruk­to­riai, tu­rin­tys il­ga­me­tę dar­bo pa­tir­tį.

Ta­tui­ruo­tė - vie­nas iš šian­dien po­pu­lia­riau­sių kū­no puo­šy­bos bū­dų. Se­niau ta­tui­ruo­tes ne­šio­da­vo tik jū­rei­viai, bai­ke­riai ar žmo­nės, at­lie­kan­tys baus­mę, taip pa­brėž­da­mi sa­vo sta­tu­są vi­suo­me­nė­je. Sim­bo­liai ir ženk­lai iš­reikš­da­vo jų gy­ve­ni­mo bū­dą. Bet tai praei­tis. Juk „tat­too" - tai ne tik vie­na me­no rū­šių, bet ir bran­gus pa­puo­ša­las, ku­ris iš­lie­ka vi­sam lai­kui.
Gal­būt ir Jūs gal­vo­ja­te apie tai?