Bankrutavusi „OKZ HOLDING Baltija“ gramzdina savo kaimynus
Nelinksma žinia metų pabaigoje netikėtai užklupo artimiausias bankrutavusios UAB „OKZ HOLDING Baltija“ kaimynes – gamyba užsiimančias bendroves „Gilinis“, „Kertmedis“, „Avikta“, „Plungita“ ir kitas. LESTO įspėjo, kad bankrutavusiai „OKZ HOLDING Baltija“ už dideles skolas sausio 5 dieną nutrauks elektros energijos tiekimą. Tai reiškia, kad be elektros liks ir dar kelios plungiškių įmonės, kurios naudojosi ta pačia elektros pastote. Gruodžio 30 dieną mero Albino Klimo kabinete buvo sušauktas skubus pasitarimas.
Čekų kompanijos „OKZ HOLDING“ dukterinė įmonė „OKZ HOLDING Baltija“, kuri užsiėmė metalo konstrukcijų gamyba, Plungėje buvo įkurta 2003 metais. Iš pradžių jai sekėsi puikiai, tačiau prieš porą metų pasigirdo pirmieji aliarmo signalai apie darbuotojams vėluojančius atlyginimus.
Dar vasarą bendrovės „OKZ HOLDING Baltija“ direktorius Božidaras Kavrakirovas kalbėjo optimistiškai ir žadėjo tik įmonės reorganizavimą, bet neilgai trukus, rudenį, įmonei dėl pradelstų milijoninių skolų Klaipėdos apygardos teismas pradėjo bankroto bylą.
Iš didelio – kelių šimtų – darbuotojų kolektyvo metų pabaigoje bendrovėje liko tik keletas, kuriems patikėta perduoti materialųjį turtą teismo paskirtam bankroto administratoriui.
Pasitarime pas merą A. Klimą dalyvavęs bankrutavusios bendrovės gamybos bazės direktoriaus pareigas ėjęs Povilas Viršilas sakė, kad bankroto administratorius geriausiu atveju paaiškės tik sausio 15 dieną.
„OKZ HOLDING Baltija“ bankroto administratoriaus paskyrimo nesulaukusi LESTO be ceremonijų paskutinėmis gruodžio dienomis išsiuntinėjo įspėjimus, kad nuo sausio 5 dienos už skolas nutrauks objektui elektros tiekimą. Tai reiškia, kad bankrutavusioje įmonėje nebeveiks net objekto turto ir priešgaisrinės apsaugos signalizacijos davikliai.
Tačiau tai – tik viena medalio pusė. Paaiškėjo, kad, atjungus elektrą bankrutavusiai įmonei, be energijos šaltinio liktų ir artimiausi jos kaimynai – bendrovės „Gilinis“, „Kertmedis“, „Avikta“, „Plungita“ ir kitos, kurios naudojasi ta pačia elektros pastote. Penktadienį, paskutinę 2011 metų darbo dieną, į mero A. Klimo kabinetą susirinkę verslininkai Vidmantas Batavičius, Justinas Gailius, Povilas Pocius, Regina Veigel kėlė retorinį klausimą – ką daryti?
Verslininkai kalbėjo, kad visos jų įmonės užsiima gamyba, todėl turi įsipareigojimų ir susitarimų su savo verslo partneriais ir produkcijos užsakovais. Be elektros energijos jokia gamyba neįmanoma. Kas, susiklosčius tokiai situacijai, verslininkams padengs patirtus nuostolius? Galų gale – ką reikės pasakyti į darbą po Naujųjų metų susirinkusiems darbininkams, kurie nori dirbti ir uždirbti, kad galėtų išlaikyti savo šeimas?
Susidariusia padėtimi itin pasipiktino Plungėje, savo mamos gimtinėje, verslą pradėjusi iki tol ilgą laiką Vokietijoje gyvenusi R. Veigel, kuriai buvo nesuvokiami tokie verslo trukdžiai. Jos įsitikinimu, bet kurioje kitoje išsivysčiusioje Europos šalyje panaši situacija apskritai būtų neįmanoma, kad dėl bankrutuojančio kaimyno kaip nors galėtų nukentėti kitos verslu užsiimančios įmonės.
Meras A. Klimas verslininkams pažadėjo tarpininkauti ieškant susitarimo su elektros energijos tiekėju. Jeigu techninės galimybės leis, meras prašys, kad elektros tiekimas būtų nutrauktas tik bankrutavusiai bendrovei.
Savivaldybės vadovo susitikimas su LESTO padalinio vadovu numatytas sausio 2-osios popietę. Apie derybų rezultatus skaitytojus informuosime kitame „Plungės žinių“ numeryje.
