Beliks tik 50 metrų antžeminės šilumos trasos

Didelio skersmens antžeminės šilumos trasos Plungės miestui patrauklumo niekuomet nesuteikė. Netrumpa antžeminė trasa prieš keletą metų buvo likviduota Dariaus ir Girėno gatvėje, palei buvusių kareivinių pastatus. Atėjo metas ir antžeminei šilumos trasai į P. Genio gatvę.
Ko gero, artimiausiu metu Plungėje liks tik restruktūrizuojamai bendrovei „Alfva" priklausančios antžeminės trasos S. Nėries gatvėje. Įdomu, kada „Alfvos" savininkai nuspręs jas išmontuoti?
Kaip sakė Plungės šilumos tinklų technikos direktorius Romas Luotė, į ES paramą siekdama modernizuoti miesto šilumos ūkį bendrovė pretendavo pirmą kartą. Įvertinus numatytų darbų apimtis tapo aišku, kad vien su bendrovės lėšomis čia neišsiversi. 2009 metų gegužės 26 dieną pateikę paraišką Lietuvos verslo paramos agentūrai, jau lapkričio 27 dieną šilumininkai pasirašė sutartį su Ūkio ministerija dėl projekto finansavimo ir administravimo. Skelbtų darbų konkursą laimėjo bendrovė Energijos taupymo centras iš Panevėžio.
„Seni, susidėvėję, šilumos nuostolius nešę gana didelio skersmens antžeminiai vamzdžiai šiuo metu keičiami į šiuolaikiškus. Apskaičiavome, kad per metus sutaupysime 210 megavatvalandžių šilumos energijos - vien dėl geresnės trasos izoliacijos. Preliminarus efektas, skaičiuojant litais, - maždaug 45 tūkst. per metus. Be to, avarinės būklės vamzdžius pakeitę naujais, užtikrinsime patikimą ir kokybišką centralizuotos šilumos tiekimą vartotojams", - pažymėjo R. Luotė.
Iš Telšių gatvėje esančios katilinės šiluma tiekiama 29 daugiabučių ir 25 privačių namų gyventojams, taip pat ir 42 Plungės įmonėms (bendras šildomas plotas - 59 594 kv. m).
Visa projekto vertė - 820 tūkst. Lt. Pusė šios sumos - ES struktūrinių fondų parama. Bendras atnaujinamos trasos nuo katilinės iki P. Genio gatvės ilgis - 698 metrai. Kaip jau minėjome, iš 180 metrų antžeminės trasos liks kokie 50 metrų. Pakišti visos šilumos trasos po žeme nėra įmanoma dėl prasto grunto prie pat Babrungo upės.
Nors projekte numatyta, kad darbus Energijos taupymo centras turėtų baigti iki šių metų spalio 30 dienos, Plungės šilumos tinklų technikos direktorius R. Luotė tikisi, kad tai bus atlikta gerokai anksčiau ir valstybinė komisija objektą įvertins iki naujojo šildymo sezono pradžios.
Kaip sakė Energijos taupymo centro darbų vadovas Leonas Merfeldas, dar liepą Plungėje tikimasi baigti visus trasos klojimo ir suvirinimo darbus, o nuo rugpjūčio bus pradėti ir aplinkos pagal perklotą trasą atstatymo darbai.
Štai šioje vietoje akmenuką dėl netvarkos reikėtų mesti į pačių plungiškių daržą, nes Babrungo pakrantė, kurioje teko darbuotis panevėžiečiams, nors prižėlusi dilgėlių, buvo gerokai prišnerkšta buteliais, skardinėmis ir kitokiu šlamštu.
Panevėžiečiai pripažino, kad tiesti šilumos trasą, ypač palei Babrungą, trumpinant antžeminę dalį nebuvo paprasta, nes negalėjo privažiuoti technika, todėl objektas pareikalavo daug rankų darbo.
„Čia, prie upės, su kranu niekaip neįvažiuosi. Be to, gruntas prastas, šlapias. Bandėm su „bobcatais", bet ir tie įklimpo. Vamzdžius tempėm patys su ratukais ir guodėmės tuo, kad piramides statantiems žmonėms buvo dar sunkiau, - geros nuotaikos nestokojo darbų vadovas L. Merfeldas. - Dabar darbai jau eina į pabaigą. Beliko surinkti prie upės vakarojančių piliečių paliktas šiukšles, atsėti žolytę. Buvo atvažiavęs miesto seniūnas Gintaras Domarkas, kalbėjo turįs mintį palei mūsų trasą nutiesti pėsčiųjų taką į P. Genio gatvę."
Taigi šilumininkų parengtas projektas Plungei ir plungiškiams duos visokeriopos naudos. Humorą mėgstantys žmonės net pastebėjo, kad cinkuoto aliuminio skardos vamzdžio atšaka Plungėje, prie upės, nė kiek ne prastesnė nei pernai Vilniuje Lietuvos tūkstantmečio garbei menininko sukurta kompozicija „Krantinės arka".