Plungės rajono ir Rietavo savivaldybių laikraštis » Rubrikos » Verslas, turizmas, ūkis, ekonomika » Brangiausias metalas buvo tada, kai kinai ruošėsi olimpiadai

Brangiausias metalas buvo tada, kai kinai ruošėsi olimpiadai

Metalo supirktuvių vadovai dabar kaip susitarę tvirtina, kad šiuo metu atsikratyti susikaupusiais gelžgaliais yra pats laikas – netrukus kainos imsiančios kristi. Ne pirmus metus šioje verslo srityje dirbantys žmonės sako gerai prisimenantys, kada metalo tonos kaina buvusi 180 litų, o kada siekusi net tūkstantį litų. Apie besikeičiančias supirkimo kainas, atvežamus parduoti daiktus ir metalą tinginčius rinkti „bomžus“ kalbėjomės su trijų įmonių atstovais: UAB „Metalų rinka“ aikštelės vedėja Aušra Lesiene, UAB „SP Verslas“ vadybininku Gintaru Šnioliu ir UAB „Šildynė“ direktoriumi Algirdu Puidoku.

UAB „Metalų rinka“ aikštelės vedėja Aušra Lesienė:
– Kaip tik dabar kainos yra pakilusios, pardavimas padidėjęs. Manau, kad netrukus kainos pradės kristi – visada, artėjant žiemai, krenta. Iš tikrųjų negali tiksliai žinoti, kada jos keisis. Gali būti, jog jau rytoj sumažės kokiais dviem šimtais litų. Šiuo metu už toną juodojo metalo mokame 650 Lt į rankas, aišku, išrašome pažymas dėl 18 proc. susigrąžinimo per mokesčių inspekciją. Kaip krizės laikais, kaina tikrai labai gera, tad jei kas turi prikaupęs gelžgalių – pats laikas parduoti.
Kaip keičiasi metalo supirkimo kainos metams bėgant? Prisimenu, kad prieš penkerius metus už toną mokėdavome po 180 Lt. Tada atrodė, kad visai neblogai. Tačiau, kai artėjo 2008-ųjų pasaulio olimpiada ir kinams reikėjo daug metalo, supirkimo kainos pasidarė nesąmoningai didelės – po tūkstantį litų už toną! Nemanau, kad tokia kaina kada bebus. Artimiausiu laiku tai tikrai ne.
Jei kalbėsime apie šiandieną, plungiškiai gana aktyviai veža parduoti metalą. Žmonėms reikia pinigų. Po kiek atveža? Labai įvairiais kiekiais: vieni toną, kiti – tris. Ir su lengvaisiais automobiliais, ir su sunkiasvore technika priekabose. Vis dar atneša gelžgalių ir „bomžai“, bet jau gerokai mažiau nei anksčiau. Žinote, kodėl? Taigi jie metalą dabar tingi rinkti! Sako, jiems nebeapsimoka „vargti“ – gauna veltui tų „makaronų“ (produktų iš intervencinių maisto atsargų – aut. past.), tad kam bedirbti, kai yra nemokamo maisto.
UAB „SP Verslas“ vadybininkas Gintaras Šniolis:
– Mes juodojo metalo supirkimu užsiimame mažiau, bet jei kas atveža – pasveriame ir atsiskaitome. Galime ir patys pasiimti. Su „bomžais“ esame atsargūs – ateina kartais, bet nebepriimame. Kaip sužinosi, iš kur jis vieną ar kitą daiktą paėmė?
Iš tiesų, dabar metalo kainos yra padidėjusios – šiuo metu mokame po 650 Lt už toną. Daugiau, ko gero, ir nebekils. Kokie kiekiai ir pelnas, čia jau mūsų įmonės komercinė paslaptis, bet verslu nesiskundžiame. Šiaip labiau perkame senus automobilius, mokame nuo 300 iki 1 500 Lt. Taip pat mums aktualiau senos buitinės technikos, plėvelės ir kitokios plastmasės supirkimas.
UAB „Šildynė“ direktorius Algirdas Puidokas:
– Dabar metalo supirkimo kainos stabiliai laikosi jau kokias tris savaites – nei krenta, nei kyla. Viena tona – 650 Lt. Kiek pamenu, pernai kaina buvo dvigubai mažesnė – apie 300 Lt. Daugiausia mokėjome užpernai – bene po 900 Lt. Nuo ko priklauso kainos? Nuo Londono metalų biržos, kuri turi įtakos visoms įmonėms, kurioms aktualios metalo kainos. Mes esame tik supirkėjai, o kainas reguliuoja kiti.
Pas mus per dieną metalo atvežama parduoti įvairiais kiekiais. Vidutiniškai sulaukiame 4–5 klientų, iš kurių nuperkame 3–5 tonas. Vienas žmogus lengvuoju automobiliu atveža kokius 300 kilogramų metalo, o jei turi prisikabinęs priekabėlę – dvigubai daugiau. Žinoma, sunkvežimio ar traktoriaus priekaboje telpa kelios tonos. Galime parsivežti ir patys, bet dabar žmonės jau mažai ko beturi parduoti. Dažniausiai atveža buities daiktų, visokių katilų, išardytų automobilių detalių ar įvairių gelžgalių iš garažų. Beje, superkame ir senus automobilius, už kuriuos vidutiniškai mokame 250–500 Lt.
Dažniausiai sujudimas metalo supirktuvėje jaučiamas penktadieniais, kai žmonėms savaitgaliui reikia pinigų. Aišku, kai diena lietinga, pasitaiko taip, kad nesulaukiame nė vieno metalo pardavėjo. Vadinamieji bomželiai irgi nebeateina. Be to, mes su jais ir nebeužsiimame – nenorime „prisižaisti“.
Manau, kad artimiausiu metu kainos pradės kristi, tad laukti, kol užsnigs, nepatarčiau.

« Atgal

Naujas Nr.

Apklausa

Reklama