Archyvas

Nuo:
Iki:

Reklama

Išsklaidyti „skalūninių“ abejonių debesys

Turbūt Lietuvoje nėra nė vieno, kuris nebūtų girdėjęs ko nors (tiesos ar melo) apie angliavandenilių – naftos ir dujų – žvalgymą ir galimą gavybą mūsų šalyje. Vieni į šią galimybę žvelgia optimistiškai, kiti linkę baimintis. Žmonės dažniausiai neskiria klasikinio angliavandenilių išgavimo būdo nuo hidraulinio skaldymo, jiems kelia nerimą kalbos, kad jei Lietuvoje bus išgaunamos skalūnų dujos, esą nukentės gyvybiškai svarbūs turtai – vanduo, žemė ir gamta. Bet ar šie būgštavimai pagrįsti? Praėjusį ketvirtadienį, liepos 11-ąją, grupelė klausimais apsiginklavusių Rietavo savivaldybės gyventojų vyko į Šilutės rajoną: prie Stemplių kaimo gręžiamas žvalgybinis naftos gręžinys „Šilalė 5“.

Daugumai galvą susukusių skalūnų dujų, kaip prognozuoja geologai, mūsų šalies gelmėse gali būti milijonai kubinių metrų. Manoma, jog tokio kiekio šių išteklių pakaktų Lietuvai apsirūpinti gamtinėmis dujomis 30 ar net daugiau metų. Skalūninių dujų, spėjama, gali būti ir Rietavo licencijos plote, apimančiame Rietavo, Šilalės, Šilutės ir Tauragės teritorijas. Tačiau labiausiai tikėtina, kad šiame plote gali būti ne dujų, o naftos, kurios paieškomis ir užsiima „LL investicijos“. Uždarajai akcinei bendrovei „LL investicijos“ leidimą atlikti angliavandenilių paiešką ir (ar) žvalgybą bei naudoti jų išteklius Rietavo plote 2007-aisiais išdavė Aplinkos ministerija.
Daugiausia nerimo visada kelia nežinojimas ar klaidinanti informacija. Kad išsklaidytų kilusias abejones, su žmonėmis, nepasikliaujančiais spėjimais ir nepatikrinta informacija (Rietavo savivaldybės meru Antanu Černeckiu, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju Antanu Aužbikavičiumi, Rietavo miškų urėdijos Skroblės girininku Jonu Šiuriu, Savivaldybės ekologe Vesta Kuskyte, Medingėnų seniūne Salomėja Čiesniene ir keliais Medingėnų bendruomenės atstovais), Stemplių kaime esančioje žvalgybinio gręžinio aikštelėje susitiko „LL investicijų“ direktoriaus pavaduotojas, gamybos vadovas, geologas Ignas Vaičeliūnas, įmonės finansų direktorius Virgilijus Petuška ir kiti atstovai.

Atsakingas požiūris
Rietaviškiams ir medingėniškiams neatsitiktinai parūpo išgirsti visą tiesą apie naftos ir dujų gavybą: Rietavo licenciniame plote vienas iš žvalgybinių naftos gręžinių („Rietavas 1“) būtų Medingėnų seniūnijos Laurynaičių kaime. Susirinkusieji turėjo tikslą sužinoti, kas tiksliai planuojama, pamatyti, kaip vyksta darbai gręžinyje „Šilalė 5“, žodžiu, gauti atsakymus į visus rūpimus klausimus. Stemplių kaime esanti gręžimo aikštelė yra įrengta pagal visus saugos reikalavimus. Čia rūpinamasi ne tik darbuotojų ar svečių sauga, bet ir keliami aukščiausi aplinkosaugos reikalavimai. Įrenginiai, pasak I. Vaičeliūno, kruopščiai prižiūrimi ir tikrinami ekspertų, o iškilus net menkiausiam nesklandumui darbai stabdomi, kad nekiltų pavojaus žmonėms ar aplinkai.
Požeminiai vandenys ir gruntas – saugūs
Labai dažnai pasigirsta kalbų, jog gręžimui naudojamas vanduo su cheminėmis priemaišomis gali smarkiai užteršti gruntą ir požeminius vandenis. Pateikdamas keletą argumentų, I. Vaičeliūnas teigė, kad tokio pavojaus nėra. Gręžimo metu požeminius vandenis nuo galimo poveikio apsaugo tvirti plieniniai vamzdžiai, tarpas tarp gręžinio sienelės ir vamzdžio yra cementuojamas. Todėl gręžimui naudojami skysčiai ar išgaunami ištekliai (nafta ar dujos) cirkuliuoja tik tais vamzdžiais ir neturi jokio sąlyčio su geriamojo vandens sluoksniais.
Žinoma, neslepiama, jog proceso metu yra naudojamos tam tikros cheminės medžiagos. Jas pačias buvo galima pamatyti gręžinio aikštelėje. Tai – kaustinė soda ir kitos namų apyvokoje įprastos cheminės medžiagos. Tačiau net ir nuo jų gruntas ir požeminiai vandenys apsaugomi. Grąžtas ir visi jam veikti reikalingi įtaisai montuojami tik tam skirtoje aikštelėje, vadinamoje „nešvariąja zona“. Tokia aikštelė pirmiausia yra išlyginama ir sutankinama, tada klojami du sluoksniai polietileno plėvelės, perdengtos smėliu. Toliau – 5 cm smėlio ir 15 cm betono sluoksnis. Tik tada joje pradedama statyti gręžimo platforma.
Savivaldybės meras pasidomėjo, kur dedamas po gręžimo likęs užterštas vanduo. Gręžimo vadovas Vladas Lubys paaiškino, jog cheminėmis medžiagomis užterštas vanduo, kaip ir priklauso, vežamas į užteršto grunto valyklą.
Nuogąstaujančius, kad chemikalų prisodrintas skystis gali kaip nors paveikti geriamojo vandens sluoksnį, I. Vaičeliūnas nuramino pažerdamas faktų. Geriamojo vandens esama tik paviršiniame, siekiančiame iki 200 metrų gylio, sluoksnyje. Žemiau esančiuose sluoksniuose jau yra mineralinių druskų prisodrinti vandenys, dar giliau – nepralaidus molio sluoksnis.
Intervalai, kuriuose yra geriamojo vandens horizontai, perdengiami keliomis plieninių apsauginių vamzdžių kolonomis. Kiekvienos kolonos tarpas tarp gręžinio sienelės ir vamzdžio užcementuojamas, atliekamas kolonos ir cementavimo hermetiškumo patikrinimas, todėl galimybė, kad cheminės medžiagos pateks į geriamojo vandens horizontus, labai menka.

Nelaimės tikimybė – kaip bet kur kitur
Susitikimo Šilutės rajone tikslas – išsklaidyti abejonių debesis ir gauti atsakymus į rūpimus klausimus – tądien, rodos, buvo pasiektas. Susirinkusieji susidarė vienokią ar kitokią nuomonę apie angliavandenilių žvalgymą ir (ar) gavybą.
„Svarbiausia – atsakingas požiūris į darbą“, – kalbėjo gamybos vadovas I. Vaičeliūnas. Jo nuomone, naftos žvalgymas ir gavyba yra įprastas procesas, įprastas darbas, kurio metu, jei bus dirbama atsakingai ir laikantis saugos reikalavimų, jokia nelaimė negali nutikti. Be to, jo tvirtinimu, būtina į tų teritorijų, kuriose planuojami gręžiniai, gyventojus žvelgti kaip į partnerius, su jais reikia kalbėti, tartis, jiems pagelbėti. Panašu, jog „LL investicijos“ tai ir daro – niekam ne paslaptis, kad bendrovė įsipareigojo suremontuoti Stemplių bažnyčios stogą (remonto darbų vertė gali siekti iki 90 tūkst. litų).
Vadinasi, reikia kalbėti, aiškintis ir atsakingai dirbti.

« Atgal

Naujas Nr.

Apklausa

Reklama